Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Alvydui Kraujeliui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. N. ir A. K. dėl reikalavimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 5).

Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (II t., b. l. 7).

Tretysis suinteresuotas asmuo V. N. atsiliepimo į pareiškėjos Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – atsakovė, VDI) 2008-06-25 Reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1-0463-0685 (toliau – Reikalavimas), kuriuo pareiškėjai buvo nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. darbuotojams V. N. ir A. K. už darbą naktį nuo 2006-08 iki 2007-07 nemokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos), tuo pažeidžiant DK 193 str. (I t., b. l. 8, 101).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos kompetencija darbo teisinių santykių srityje.

ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, DK ir kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.

DK 32 str. nustatyta, kad kaip darbdaviai laikosi šio Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Minimo įstatymo 4 str. reglamentuojama, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Pagal šio įstatymo 6 str., Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus; tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė; tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse; tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus; tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės; tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą; tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus; tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims ir dirbantiems invalidams; tiria sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda teisėsaugos institucijai. Tikrina, ar laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, susirgimų profesine liga; organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis; registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus; tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai; nustatyta tvarka dalyvauja tiriant įrenginių ir objektų avarijas; analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti; tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą; vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą; teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, atliekančių šių įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymui, dalyvauja tikrinant jų žinias. Tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse; analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus; konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais; nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti; tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą; pasibaigus kalendoriniams metams, rengia darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei darbo įstatymų vykdymo ataskaitą ir iki birželio 1 d. pateikia ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai. Rengia kasmetinę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais; atlieka kitas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.

Vadovaujantis DK 285 str., individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. DK 286 str. nustatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas.

Anksčiau aptartų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad pagrindinis Valstybinės darbo inspekcijos uždavinys yra vykdyti prevenciją pažeidimų, kurie gali atsirasti darbo teisinių santykių srityje bei ši prevencija vykdoma, kontroliuojant, kaip laikomasi teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus ir darbdavius. Pagal valstybinei darbo inspekcijai priskirtą kompetenciją, jai nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ir priimti dėl jų sprendimus. Darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad panašios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-8-909/2006, Nr. A-201-989/2008). Valstybinei darbo inspekcijai anksčiau paminėtu įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma.

Kaip matyti iš skundžiamo Reikalavimo turinio, pareiškėja buvo įpareigota sumokėti buvusiems darbuotojams darbo užmokestį už darbą naktį ir nurodyta, kad ji pažeidė DK 193 str. nuostatas. Šį reikalavimą bendrovė buvo įpareigota įvykdyti iki 2008-07-28.

Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra darbdavio pareiga, o darbuotojo teisė yra reikalauti laiku apmokėti už atliktą darbą.

Ginčo atveju, tarp darbdavio (pareiškėjos) ir darbuotojo (V. N.) (kitas darbuotojas A. K. ginčo nekelia) kilo ginčas dėl priklausančio darbo užmokesčio už darbą naktį mokėjimo. Atsakovė kilusį darbo ginčą išsprendė priimdama Reikalavimą, t. y. nustatė faktines bylos aplinkybes ir įpareigojo pareiškėją sumokėti buvusiems darbuotojams darbo užmokestį už darbą naktį. Pareiškėjas teigia, kad Darbo sutartyje aptartame atlyginime paskaičiuotas atlyginimas ir už darbą naktį. Darbuotojas V. N. su darbo apmokėjimu kol dirbo – sutiko. Tik išėjęs iš darbo ir gavęs pilną atsiskaitymą, jis pasiskundė Darbo inspekcijai, kad jam nebuvo mokama už dardą naktį. Patvirtinimą, kad jis neturi jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už darbą jis parašė 2008-06-18, tai yra praėjus 8-ioms dienoms po atleidimo iš darbo ir po galutinio atsiskaitymo (t.1, b.l. 108, 126). Todėl trečiojo suinteresuoto asmens V. N. argumentai, kad jis parašė paaiškinimą dėl pilno atsiskaitymo su juo buvusiam darbdaviui panaudojus psichologinį smurtą, atmestini kaip nepagrįsti. Jau atleistam darbuotojui padaryti kokį tai psichologinį smurtą ir priversti jį parašyti tikrovės neatitinkantį paaiškinimą nebuvo jokio pagrindo ir nepateikti jokie įrodymai. Tokiu atveju, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N. manant, kad buvęs darbdavys jam nepilnai mokėjo darbo užmokestį, kaip minėta, kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio, pagal DK 285 str., atsirado individualus ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Kadangi darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas, neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes darbo inspektorius priėmė sprendimą, kurį yra nekompetentingas priimti. Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga aplinkybė, ar darbdavys visiškai atsiskaitė su darbuotojais, nes tai yra galimo individualaus ginčo dalykas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų rašytinių bylos įrodymų visuma, aptartų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad VDI, priimdama Reikalavimą, viršijo jai įstatymu suteiktos kompetencijos ribas, Reikalavimas prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių VDI buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p. nuostatomis bei nurodytais motyvais, Reikalavimas naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Patenkinus pareiškėjos skundą, jos prašymas priteisti bendrovės naudai iš atsakovės sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, remiantis ABTĮ 44 str. 1 ir 2 d., taip pat tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos 2008-06-25 Reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1-0463-0685.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.