Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ji, 2019 m. balandžio 10 d., apie 22.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiesiogiai davė 20 eurų dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams A. K. ir V. S., pastarajam ketindama įdėti vieną 20 eurų kupiūrą NR.(duomenys neskelbtini) į kairės pusės kišenę, kuri nugriuvo ant grindų, po ko, kupiūrą pakėlė ir įdavė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui V. S. į kairę ranką, siekdama neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 str. 1 d., surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad tą pačią dieną, 2019 m. balandžio 10 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), labai garsiai šukavo, rėkavo, trukdė kaimynams ilsėtis. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. 2019-04-10, apie 22.00 val., bute, (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas su jos vyru dėl buitinių dalykų. Tikriausiai garsiai barėsi ir kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Ji buvo blaivi, alkoholio nevartojo. Atvykę pareigūnai pasakė, kad išrašys protokolą už triukšmą. Kol aiškinosi su pareigūnais, nusprendė duoti 20 eurų, kad nerašytų baudos. 20 eurų paėmė iš sekcijos. Kupiūrą įkišo pareigūnui į rankas arba į drabužius. Nepamena, ar pareigūnai sakė, kad už kyšio davimą kyla baudžiamoji atsakomybė. Tądien pareigūnai jai ir jos vyrui surašė administracinio nusižengimo protokolus. Vyras jau sumokėjo baudas. Pareigūnams prieš duodant kyšį nesiūlė ir nesakė, kad duos, tai padarė spontaniškai. Labai gailisi dėl to, ką padarė (b. l . 49, 55-56).

BIRT duomenų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 10 d., 23 val. 53 min., buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini), triukšmas (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 10 d., apie 22.00 val., jis grįžo namo išgėręs, jis buvo išgėręs du litrus alaus. Grįžęs namo susipyko su savo žmona E. P. dėl to, kad grįžo namo išgėręs. Jie pradėjo garsiai šūkauti vienas ant kito, ką būtent vienam kitam sakė jis nepamena. Jie barėsi savo kambaryje. Matomai jie per garsiai barėsi ir asmenys, kurie gyvena, tame pačiame bute kaip ir jie, iškvietė policiją. Bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, yra keturi kambariai. Viename iš kambarių gyvena jis su žmona, jie nuomoja kambarį. Kituose kambariuose gyvena kiti nuomininkai. Su asmenimis, kurie gyvena bute nei jis, nei žmona nebendrauja. Iki šiol nežino, kas iškvietė policiją. Konflikto metu, kiek pamena, bute kitų asmenų nebuvo. Ar E. buvo girta tądien, jis nepasakys, nes jis su ja alkoholio nevartojo, taip pat jis nematė, kad E. vartotų alkoholį tądien. Kiek pamena, policijos pareigūnai nuo to momento, kai jie pradėjo bartis, atvyko greitai. Kas atidarė buto duris, jis nežino, bet tikrai ne jis ir tikrai ne jo žmona. Kai pareigūnai užėjo į jų kambarį, jie kambaryje buvo dviese. Apie ką kalbėjo su policijos pareigūnais, jis nepamena. Pamena, kad buvo išėjęs kelis kartus į tualetą, nes nuo alaus labai varinėjo. Kol bendravo su pareigūnais kambaryje, kitų pašalinių asmenų nebuvo. Pareigūnai paaiškino, kad buvo iškviesti, nes jie triukšmauja. Jis neprieštaravo, kad jiems bus išrašyti protokolai už triukšmą ir sakė žmonai, kad ji neprieštarautų pareigūnams ir sutiktų su administraciniu protokolu. Jis sakė pareigūnams, kad jie daugiau netriukšmaus. Apie tai, kad žmona E. davė 20 eurų pareigūnams sužinojo tik po to, kai išvyko policijos pareigūnai ir žmona jam prisipažino, kad davė pinigų pareigūnams. Jis nematė, kaip jo žmona E. davė pinigus pareigūnams. Matomai ji davė 20 eurų pareigūnams, kai jis buvo išėjęs iš kambario į tualetą. Jis net negalėjo pagalvoti, kad jo žmona taip gali pasielgti. Kai žmona jam prisipažino, kad davė pinigų pareigūnams, ją barė, kad ji taip neprotingai pasielgė, sakė, kad taip nereikėjo daryti, kad dabar gali turėti problemų. Pareigūnai jiems tą pačia dieną išrašė protokolus už triukšmavimą. Nei jis, nei žmona nebuvo išvežti į policijos komisariatus, kodėl pareigūnai neišvežė E., jis nežino, matomai pagailėjo jos, nes E. turi neįgalumą, turi problemų su sveikata, sunkiai vaikšto. Jis jau sumokėjo baudas pagal išrašytus protokolus ir už žmoną ir už save. Žmona jam nesakė, dėl ko davė kyšį pareigūnams, taip pat ji nepasakojo detalių, kaip davė pinigus pareigūnams, tik sakė, kad davė jiems pinigus. Liudytojas mano, kad žmona taip pasielgė, nes išsigando, kad juos uždarys, nes triukšmavo (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad pranešime iš OVS, kurį gavo 2019 m. balandžio 10 d., apie 21.10 val., buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) triukšmas. Tądien dirbo su vyriausiuoju patruliu V. S. Atvykus į įvykio vietą ir išlipus iš automobilio išgirdo vyrišką ir moterišką balsus. Vyras ir moteris taip garsiai šukavo, kad triukšmas netgi girdėjosi lauke. Vyras su moterimi barėsi, ką būtent šūkavo, jis nepamena. Pasikėlę laiptais ir paskambinę į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jiems atidarė pranešėja, kuri paaiškino, kad negali miegoti, nes jos kaimynai gretimame kambaryje triukšmauja. Moteris skundėsi, kad kaimynas nuolat rėkauja ir pastoviai geria. Užėjus į moters nurodytą butą, kambaryje pamatė moterį ir vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo B. P. ir E. P., kurių iš karto paprašė nusiraminti, netriukšmauti ir leisti kaimynams ilsėtis, tačiau jie nesureagavo, toliau šaukė, rėkė, skundėsi ir kaltino kaimynus, kad jie dėl visko kalti. Kadangi asmenys nereagavo į jų nurodymus, pranešė jiems, kad bus surašytas protokolas už triukšmą ir paprašė jų pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą. Asmenys pateikė dokumentus. Vyras neprieštaravo ir sutiko su pažeidimu, labai gailėjosi. Moteris nesutiko su pažeidimu, nes ji nieko blogo nedarė ir vėl pradėjo dėl visko kaltinti kaimynus. Po to moteris iš megztinio kišenės išsitraukė 1 kupiūrą 20 eurų nominalo ir norėjo įkišti V. S. į kelnių, kiek pamena, kišenę, tačiau pinigai nukrito ant grindų. V. S. įspėjo E. P., kad už kyšio davimą kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji a nesureagavo į tuos žodžius, pakėlė pinigus nuo grindų ir įkišo 20 eurų kupiūrą V. S. į ranką. Moteriai vėl paaiškino, kad už pareigūno papirkimą kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl ji bus pristatyta ir sulaikyta į policijos komisariatą. Tai išgirdusi E. P. vėl pradėjo garsiai šūkauti, rėkauti, atsigulė ant grindų ir pasakė, kad negali vaikščioti. E. buvo be kelnių ir sakė, kad be kelnių niekur nevažiuos, kadangi ji nieko blogo nepadarė. Su OVS sutikimu moters neišvežė, nes ji tik iš dalies darbinga ir turi neįgalumą. Jiems surašė protokolus, 20 eurų kupiūrą pridėjo prie tarnybinio pranešimo (b. l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2019 m. balandžio 10 d., apie 21.10 val., dirbant nustatytame maršrute kartu su kolega A. K., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra triukšmaujama. Atvykus prie nurodyto namo, lauke girdėjosi triukšmas, vyro ir moters balsai, kurie tarpusavyje barėsi. Buto duris atidarė pranešėja, kuri nurodė, kad negali ilsėtis dėl kaimynų keliamo triukšmo, nuolatinio girtavimo, barnių. Butas buvo trijų kambarių ir pranešėja atidariusi duris nurodė vieno iš kambarių duris, iš kurio ir sklido triukšmas. Užėjus į butą jame buvo moteris ir vyras. Jų iš karto buvo paprašyta nurimti, netriukšmauti ir netrukdyti kaimynams ilsėtis, tačiau į jo bei kolegos prašymus buvo nereaguojama, tik nuolat buvo kaltinami kaimynai, tačiau dėl ko jie juos kaltinio, jis taip ir nesuprato. E. ir B. paprašė dokumentų, kurie buvo reikalingi administracinio nusižengimo protokolo surašymui už viešosios tvarkos pažeidimą. B. su pažeidimu sutiko iš karto, o E. sakė kad ji nieko nedarė, netriukšmavo, o kaimynai patys dėl visko kalti. E. iš megztinio kišenės ištraukė vieną dvidešimties eurų kupiūrą ir kišo jam į kairės pusės kišenę, galimai kelnių, tačiau pinigai nukrito ant žemės, o E. du kartus buvo įspėta, kad už pareigūnų papirkinėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji į tai nereagavo pakėlė nukritusią dvidešimties eurų kupiūrą ir įkišo ją jam į kairę ranką. Po ko E. buvo paaiškinta, kad už bandymą papirkti pareigūną, bus sulaikyta ir pristatyta į komisariatą. Moteris iš karto pradėjo rėkauti, atsigulė ant grindų ir šaukė, kad ji negali vaikščioti. Apie visa tai buvo pranešta OVS budėtojui, ir jo leidimu, E. buvo palikta namuose, kadangi turi negalią ir tuo metu buvo neblaivi. Dokumentai buvo paimti tiek B., tiek E. ir jiems už viešosios tvarkos pažeidimą buvo išrašyti administraciniai protokolai. O viena dvidešimties eurų kupiūra buvo paimta ir pridėta prie tarnybinio pranešimo. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką parodyti (b. l. 23).

2019-05-02 atlikta vieno 20 eurų nominalo banknoto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Po apžiūros pinigai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (b. l. 24-26; 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. P. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 4 dalyje įrodyta visiškai. Tai patvirtina jos paties prisipažinimas, liudytojų nuoseklūs ir išsamūs parodymai, apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 227 straipsnio 4 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę E. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, kad ji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 36), teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 punktu, konfiskuotinas E. P. turtas - 20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas.

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį bei nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. P. galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti E. P. bausmė atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu arba laikymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu, LR BPK 94 straipsniu 1 punktu, konfiskuoti E. P. turtą, 20 (dvidešimties) eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. P. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.