- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-58-1042/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24795-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- V. H.
- Atsakovas
- M. V., A. V.
- Kategorijos
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. H. (V. H.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria ieškovo V. H. ieškinys atsakovams M. V. ir A. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, laikytas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. H. ieškinys atsakovams M. V. ir A. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus apie nepilnamečio vaiko, kurio tėvystę siekiama nuginčyti ir nustatyti, pilietybę bei pagrįsti Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą. Taip pat pateikti teismui sudarytos atstovavimo sutarties kopiją.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. spalio 7 d. ir 2025 m. lapkričio 17 d. buvo gauta su ieškovu sudarytos atstovavimo sutarties kopija, ieškovas taip pat paaiškino, jog vaikas negalėjo gauti Lietuvos pilietybės, nes jo tėvai yra Ukrainos piliečiai. Teigė, kad jis, atsakovė ir vaikas gyvena Lietuvoje, todėl turi būti taikoma Lietuvos teisė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo V. H. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, abu atsakovai, taip pat galimai ir pats nepilnametis vaikas, yra Ukrainos valstybės piliečiai. Nurodė, kad ieškovas gyvena Lietuvoje, o atsakovas gyvena Ukrainoje, t. y. jie abu gyvena skirtingose valstybėse. Sprendė, kad nenuginčijus esamos tėvystės, negali būti nagrinėjamas ir išvestinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo. Pažymėjo, kad ieškovas visiškai nepašalino 2025 m. spalio 6 d. nutartimi nustatytų trūkumų, kadangi nepateikė įrodymų apie vaiko, kurio tėvystę siekiama nuginčyti ir nustatyti, pilietybę, nepagrindė Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą, taip pat neprašė pratęsti termino trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) V. H. prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nagrinėti iš esmės.
6. Atskirajame skunde apeliantas teigė, kad vaikas yra ne Lietuvos, o Ukrainos pilietis, nes vaiko tėvai yra Ukrainos piliečiai. Tvirtino, kad pilietybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su jurisdikcija ir galutinai sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, o ne trūkumų šalinimo stadijoje. Nurodė, kad jis, vaikas ir vaiko motina gyvena Lietuvoje, todėl Lietuvos teismas gali nagrinėti šią bylą. Apelianto nuomone, ieškinio nagrinėjimas Ukrainoje, kur vaikas niekada negyveno, akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ieškovas nepagrindė Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais dėl bylos teismingumo nustatymo momento ir pažymi, kad pagal CPK 782 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Taigi, bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimas teismo tikrinamas ieškinio pareiškimo (priėmimo) metu.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).
11. Taigi, tuo atveju, jeigu civilinės bylos iškėlimo metu pirmosios instancijos teismas nustato, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi įvertinti, su kokia valstybe jis yra susijęs ir parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti.
12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, vaiko motina (atsakovė), nepilnametis vaikas ir kitas atsakovas, kurio tėvystę siekia nuginčyti ieškovas, yra ne Lietuvos, o Ukrainos piliečiai (vaiko gimimo įraše vaiko pilietybė nenurodyta). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas gyvena Ukrainoje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Ukraina nėra Europos Sąjungos valstybė narė, taikė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas. Pagal šios sutarties 28 straipsnį: tėvystės nustatymo, įrašo tėvais nuginčijimo, vaiko kilmės iš šios santuokos nustatymo bylos sprendžiamos vadovaujantis įstatymais Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu vaikas yra pagal gimimą (1 punktas); teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą (2 punktas); jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas (3 punktas); teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas (4 punktas); priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų šio straipsnio 1-4 punktuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini (5 punktas). Jeigu ieškovas ir atsakovas gyvena vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingi taip pat teismai ir šios Susitariančiosios Šalies, laikantis šio straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatų.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti taikomos prieš tai minėtos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos CPK nustatytos teismingumo taisyklės. Vaiko gimimo įrašo kopija patvirtina, kad jame nurodyti vaiko tėvai yra Ukrainos valstybės piliečiai ir bylos duomenimis, jie neturi bendros gyvenamosios vietos, nes atsakovas gyvena Ukrainoje, o atsakovė – Lietuvoje, todėl šiuo atveju netaikytinas apelianto nurodytos minėtos sutarties 28 straipsnio 2 punktas. Teismo vertinimu, pagal sutarties 28 straipsnio nuostatas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra teismingas Ukrainos, o ne Lietuvos Respublikos teismui (-ams).
15. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto V. H. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.