Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė Renata Macnoriūtė-Zikienė, valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, G. R., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad S. B. yra mirusio S. B. ir mirusios O. B. sūnus (liudijimo Nr. 641480). Iš mirties liudijimų matyti, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini), o O. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ½ dalis 1,23 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso O. B. pagal 2018-11-15 išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. NB2-2938, o kita ½ dalis žemės sklypų priklauso S. B. pagal 2006-05-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3069. Taip pat iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) priklauso O. B. pagal 2018-11-15 išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. NB2-2938, o kita ½ dalis gyvenamojo namo ir tvarto priklauso S. B. pagal išduotą 1988-01-14 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 14. Pareiškėjo teigimu minėti objektai VĮ Registrų centre yra įregistruoti pareiškėjo tėvų S. B. ir O. B. vardu.

Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo S. B. mirties nei sutuoktinė O. B. nei pareiškėjas S. B. nesikreipė per numatytą 3 mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jie faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinasi turtu kaip savo, prižiūrėjo jį. Pareiškėjo teigimu, jo tėvai savo lėšomis pastatė gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centre nėra įregistruotas (nėra įregistruotos daiktinės teisės), šiame name pareiškėjas iki šiol gyvena. Pareiškėjas pastaruosius 30 metų prižiūri namų valdą, remontuoja statinius, užklojo naują stogo dangą. Taip pat nurodo, kad prižiūri ir žemės sklypus, pjauną žolę, augina gyvulius ir kt. Pareiškėjo teigimu, kai pablogėjo tėvų sveikata, jis persikėlė gyvent pas juos, rūpinosi jų sveikata bei prižiūrėjo namų valdą. Palikimo atsiradimo momentu (duomenys neskelbtini), kai mirė palikėjas S. B. pareiškėjas S. B. ir jo motina O. B. gyveno namų valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius už elektros naudojimą, naudojosi pastatais, žemės sklypu, todėl galima teigti, kad po S. B. mirties O. B. ir pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį faktiškai valdyti. Iš pateiktų pareiškėjo papildomų dokumentų (mokėjimo nurodymų) ir liudytojos O. P. rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas tėvais rūpinosi, juos prižiūrėjo, taip pat prižiūrėjo namą ir esančius žemės sklypus, name keitė stogą, langus, prižiūrėjo aplinką.

(duomenys neskelbtini) mirė O. B., po kurios mirties atsirado palikimas į jos 5/8 dalies turtą. Pareiškėjas S. B., nesikreipė per numatytą 3 mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau toliau nepertraukiamai jame gyveno, naudojosi paveldimu turtu, moka komunalinius mokesčius, įrengė palydovinę anteną, prižiūri ir tvarko namą bei žemės sklypą. Įpėdinio S. B. valia priimti tėvų palikimą buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais faktiškai pradedant valdyti palikimą atsiradusį po tėvo S. B. ir motinos O. B. mirties. O. B. valia priimti palikimą buvo taip pat išreikšta konkliudentiniais veiksmais faktiškai pradedant valdyti palikimą atsiradusį po sutuoktinio S. B. mirties.

Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė – Zikienė 2018-12-12 pareiškėjui pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad VĮ Turto bankas kreipėsi dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ir prašė notarę informuoti dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas neturi duomenų, kad pareiškėjo tėvų palikimas būtų perėjęs Valstybei.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo tėvas S. B. testamento nepaliko, pareiškėjo motina O. B. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio palikimą, liko gyventi kartu su pareiškėju name, toliau visu namu ir esamais žemės sklypais naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo juos, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio S. B. turtą negavo. Pareiškėjo motinos O. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina O. B. mirusio vyro S. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas, taip pat nustatytinas pareiškėjas S. B. priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus tėvui S. B. ir (duomenys neskelbtini) mirus motinai O. B. (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus tėvui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirus motinai O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.