- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-334/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 20d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. B. kaltinamas tuo, kad 2013 m. sausio 7 d., apie 19.30 val., nukentėjusiojo R. Ž. bute esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. ir V. K., neturėdamas teisėto pagrindo, veikdamas atvirai savo naudai, vertė nukentėjusįjį R. Ž. perduoti turtą, t. y. bendrai žodžiais grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, t. y. sulaužyti kaulus, suluošinti, bei panaudodami fizinį smurtą, t. y. jam - R. B., pastūmus nukentėjusįjį R. Ž. vieną kartą ranka į petį, V. K. ne mažiau kaip du kartus ranka sudavus nukentėjusiajam per ausį, o A. Z. sudavus ranka nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno dalis, tuo bendrai nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą, atvirai savo naudai ir panaudojant fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį R. Ž. parduoti turtą–3500 Lt.
Be to, R. B. kaltinamas tuo, jog tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 17 d., apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. Z., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisėto pagrindo, veikdamas atvirai savo naudai, vertė nukentėjusįjį R. Ž. perduoti turtą, bei panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, t. y. sugriebdamas už drabužių ir suduodamas nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis, o A. Z. įspiriant nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus, bei ranka suduodant į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis smūgius, bei vieną kartą suduodant rankoje turėta alaus skardine, tuo bendrai nukentėjusiajam padarydami poodines kraujosruvas veide, kakle, kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atvirai savo naudai ir panaudojant fizinį smurtą vertė nekentėjusįjį R. Ž. perduoti jam priklausantį turtą - automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6500 Lt vertės.
Šiais veiksmais R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 181 straipsnio 2 dalyje.
R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2013m. kovo 20 d. (t. 3, b. l. 24). Kauno apylinkės teismo 2013m. kovo 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 18d. nutartimi kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
Suimtojo teigimu, skundžiama nutartis yra formali, nepakankamai motyvuota, todėl nepagrįsta ir neteisėta. Pratęsdamas suėmimo terminą, teismas neįsigilino į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei kaltinamojo procesinę padėtį lengvinančias aplinkybes. Teismas nepatikrino kaltinimo pagrįstumo, o tik formaliai išvardijo prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės pratęsimo nurodytus abstrakčius duomenis. Kaltinamasis nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija, teigia, kad pagal bylos duomenis jam inkriminuojama nusikalstam veika turėtų būti kvalifikuojama kaip tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje. Ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Pratęsdamas suėmimo teminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas pernelyg sureikšmino inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę. Kaltinamasis teigia, kad ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Suimtasis nurodo, kad iki suėmimo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė, neturi užsienyje ryšių, kuriais galėtų pasinaudoti ir pasislėpti, turi sugyventinę. Vien ta aplinkybė, kad jis nėra vedęs, nesudaro pagrindo taikyti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę.
Kaltinamojo teigimu, teismo išvada, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas, taip pat yra nepagrįsta. Suimtasis tvirtina, kad jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo atsitiktinis, teismas neatsižvelgė į tai, kad jo vaidmuo buvo antraeilis.
Skunde pažymima, kad baudžiamoji byla yra paskirta nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kaltinamojo teigimu tai pakankamai ilgas laikotarpis, paleistas iš suėmimo jis galėtų dirbti, susitvarkytų paveldėjimo reikalus mirus motinai, todėl būtų naudingas šeimai ir visuomenei. Suimtojo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį.
Kaltinamojo R. B. atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. B. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiojo parodymai, atpažinimo protokolas, iš dalies paties R. B. parodymai, kitų kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje gauti duomenys, vaizdo medžiaga, telefoninių pokalbių suvestinės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Įtariamojo (kaltinamojo) kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo terminas R. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs, slėpsis nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas, ir esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms.
Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. B. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. B. nėra susaistytas tampriais socialiniais ryšiais, yra nevedęs, ankščiau teistas tris kartus, šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo buvimo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, turi gyvenamąją vietą, neturi užsienyje ryšių, kuriais galėtų pasinaudoti ir pasislėpti, turi sugyventinę.
Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau minėta, šioje byloje R. B. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, galimai veikdamas bendrininkų grupe, praeityje ne kartą teistas, nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Suimtojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo atsitiktinis, o jo vaidmuo buvo antraeilis, neatitinka bylos aplinkybių ir nepaneigia teismo išvados, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, tačiau nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo bei nuosprendžio įvykdymo.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. B. priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Dėl nurodytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
nutaria:
kaltinamojo R. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.