- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-13
- Bylos Nr.
- N-756-1387-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutarties E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) vyresnysis inspektorius, išnagrinėjęs E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2006 m. kovo 1 d. nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį pastarajam paskyrė 150 Lt baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt baudą. Pritaikęs LR ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskyrė galutinę nuobaudą – 3500 Lt baudą. E. J. buvo nubaustas už tai, kad 2005 m. gruodžio 11 d. apie 20 val. Šimulionio g. Vilniaus mieste, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. AZZ 217, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Mazda, v. n. YVO 333, ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Minėtais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 158, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
E. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, nes pažeidimo nepadarė. Skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, nebuvo apklausti liudytojai. Skiriasi Mazda vairuotojo ir policijos pareigūno parodymai: nesutampa nurodytas pažeidėjo amžius, aprangos detalės, parodymai dėl liudytojų buvimo/nebuvimo. Be to, fotolentelėje apgadinimo aukštis yra nuo 34 cm iki 55 cm, o Opel Vectra bamperis yra 60 cm aukštyje (55cm).
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis sėdėjo automobilyje ir matė, kas atsitrenkė į jo automobilį. Nukentėjusysis atpažino vairuotoją. Nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį pranešimą, autoavarijos vietos schemą, nukentėjusiojo paaiškinimus, registracijos apie įvykius išrašą, fotolentelę – padarė išvadą, kad E. J. 2005 m. gruodžio 11 d. apie 20 val. Šimulionio g. 4, Vilniuje, kieme vairuodamas automobilį Opel Vectra, v. n. AZZ 217, važiuodamas atbulas, kliudė stovintį automobilį Mazda, valst. Nr. YVO 333, ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Tokiais veiksmais E. J. pažeidė KET 158, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pažeidimai yra įrodyti, E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad E. J. pateiktos automobilio Opel Vectra nuotraukos neįrodo, kad jo automobilis nekliudė nukentėjusiojo automobilio, nes neaišku, kada jos darytos, pastarosios nuotraukos nebuvo pateiktos kartu su skundu. Taip pat, teismo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nutarimo neteisėtumą įrodo prieštaravimai tarp nukentėjusiojo paaiškinimo ir tarnybinio pranešimo. Teismas pažymėjo, kad minėti neatitikimai yra nežymūs ir nepatvirtina skundžiamo nutarimo neteisėtumo. E. J. padarytus pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai.
III.
Apeliaciniu skundu E. J. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pats pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvauti negalėjo dėl staiga pablogėjusios motinos sveikatos. Vietoje savęs siuntė atstovą, tačiau teismas neleido atstovui dalyvauti, išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Nebuvo apklausti liudytojai. Taip buvo grubiai pažeistos E. J. teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo atmestos nuotraukos buvo darytos tą dieną, kuri nurodyta po nuotraukos išvadomis, bei patvirtinta parašais. Tą patvirtina ir oro sąlygos (Vilniuje lijo). Pareigūno įrašas, jog nubrozdinta galinio bamperio dešinė pusė, neatitinka tikrovės. Iškvietus pareiškėją į policiją, papildomai apžiūrėjęs mašiną, pareigūnas bamperio apgadinimo nenustatė. Pareiškėjo prašymas padaryti fotolentelę buvo atmestas. Automobilio Mazda fotolentelė rodo tik šio automobilio sugadinimus, bet ne stiklo gabaliukus, bamperio skeveldras, dažus. Tinkamas automobilio Mazda sugadinimų neįforminimas prieštarauja Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymui Nr. 660. Taip pat apeliantas nurodo, jog automobilis Opel Vectra neremontuotas ir nedažytas. Tą gali patvirtinti liudytojai E. M., R. A., L. J., J. D., J. G. ir kiti. Taip pat, kilus abejonių, prašo paskirti techninę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu byloje surinktų įrodymų vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas E. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis. 2005 m. gruodžio 11 d. autoavarijos vietos schemoje užfiksuotos automobilių Opel Vectra ir Mazda stovėjimo vietos kieme ir nurodyti šių automobilių apgadinimai: automobilio Opel Vectra, v. n. AZZ 217 nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje, o automobilio Mazda, v. n. YVO 333 apgadintas priekinis bamperis, skilęs dešinysis gabarito žibintas, nubrozdintas dešinys priekinis posūkio žibintas. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo M. N. paaiškinime nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad jo automobiliui Mazda stovint kieme atbuline eiga važiuodamas automobilis Opel Vectra į jį atsitrenkė ir nuvažiavęs iš susidūrimo vietos pastatė mašiną kitoje kiemo vietoje. Netikėti M. N. pateikta informacija apie autoįvykio aplinkybes teismas neturėjo jokio pagrindo. Šis asmuo iš karto apie susidūrimą pranešė policijai, atvykusiam policijos pareigūnui nurodė į jo automobilį atsitrenkusio automobilio valstybinius numerius, apibūdino vairuotoją. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aptarė E. J. skunde nurodytus neatitikimus nukentėjusiojo ir policijos pareigūno paaiškinimuose ir padarė pagrįstą išvadą, jog jie nėra esminiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. N. turėtų kokią nors priežastį ar pagrindą apkalbėti apeliantą.
Apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo automobilio Mazda apgadinimų įforminimo nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas. Apeliantas net ir nenurodė kokį konkrečiai Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo reikalavimą įvykį tyrę policijos pareigūnai pažeidė. Automobilio Mazda apgadinimai buvo nurodyti autoavarijos vietos schemoje, dėl jų teisingumo abejonių nekyla.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė apelianto pateiktomis nuotraukomis, kadangi jokių objektyvių duomenų kada jos darytos E. J. nepateikė, o trijų asmenų, kurie nėra specialistai, pasirašyta išvada jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi. Apeliaciniame skunde nurodyti asmenys, kaip matyti iš bylos medžiagos, betarpiškai įvykio nematė, jie yra apelianto kaimynai, o ekspertizės skyrimas eksploatuojamam automobiliui praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo įvykio, nebegali būti laikomas reikšmingu. Įrodymų byloje turi būti surinkta tiek, kad nagrinėjantis bylą organas (pareigūnas) galėtų padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl administracinio teisės pažeidimo buvimo ar nebuvimo. Byloje surinktų įrodymų visumos pakanka išvadai dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, E. J. veikoje buvimo.
Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą tiek Institucijoje, tiek ir pirmosios instancijos teisme, tačiau į posėdžius neatvyko, įstatymo nustatyta tvarka apie neatvykimo priežastis nepranešė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Tokiu būdu E. J. atsisakė naudotis visomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis, įskaitant ir teisę teikti įrodymus, reikšti prašymus. Tad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytos teisės šiuo atveju pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neleido dalyvauti byloje R. A. įgaliotu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovu, kadangi šis asmuo neatitiko ATPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikė įgaliojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalies nuostatų.
Nepriklausomai nuo apeliacinio skundo teiginių, apygardos administracinio teismo nutartis iš esmės atitinka šios rūšies dokumentams keliamus reikalavimus, teismo padarytos išvados dėl bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų jų patikimumo ir pakankamumo aspektais apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija atkreipia Vilniaus apygardos administracinio teismo dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog ,,oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentai (ar jų dalis) negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. /.../ Pabrėžtina, kad minėti reikalavimai dėl nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto), jo argumentavimo, paskelbimo, terminų mutatis mutandis taikytini ne tik baudžiamajam procesui, bet ir kitoms teisenoms.“
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, 2006 m. balandžio 11 d. po bylos išnagrinėjimo surašė ir viešai paskelbė tik teismo nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis. Kada konkrečiai buvo surašytos aprašomoji ir motyvuojamoji nutarties dalys, spręsti nėra galimybės, tačiau darytina išvada, jog 2006 m. balandžio 13 d. E. J. buvo išsiųstas nutarties su visais teismo argumentais nuorašas. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, ją apskųsti apeliantas turėjo galimybę įstatymo nustatytu terminu, apeliacinis skundas negrindžiamas visos teismo nutarties nepaviešinimo argumentu, juolab, kad pats apeliantas teismo posėdyje ir nedalyvavo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šią nutartį naikinti vien dėl to, kad nebuvo tinkamai laikytasi minėtame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytų nuostatų, netikslinga. Priešingu atveju, šioje byloje būtų dirbtinai vilkinamas bylos išnagrinėjimo procesas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.