- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- 1-201-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47796-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 1.2.4.1.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.13Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtų kardomųjų priemonių pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 121 str. 6 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2024 m. gruodžio 6 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo sutuoktiniu P. S. metu, tyčia vieną kartą smogdama peiliu jam į pilvą, padarė kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su plonžarnės sienelės ir pasaito pažeidimais, tuo P. S. padarydama gyvybei pavojingus sužalojimus, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį.
Kaltinamoji V. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2024-12-06 jos vyras P. S. sirgo, nėjo į darbą. Jie buvo nuvykę pas vyro mamą, ten pabuvo iki 16-17 valandos, tada išvažiavo namo, nusipirko 0,7 litro butelį degtinės ,,Gradus“, grįžę namo abu su vyru gėrė degtinę lygiomis dalimis. Išgėrus degtinę, P. S. išėjo į parduotuvę ,,Šilas“ nupirkti antrą butelį. Iš parduotuvės jis grįžo sveikas, nesužalotas. Išgėrus pusę antro butelio degtinės, jie su vyru pradėjo pyktis, dėl ko neprisimena. Jie ir anksčiau dažnai pykdavosi. Paties įvykio neprisimena dėl girtumo ir šiaip turi problemų su atmintimi. Kaip atsirado sužalojimas vyrui, negali paaiškinti, prisimena, kad vyras stovėdamas virtuvėje prie stalo, pakėlė marškinėlius prieš ją ir ji pamatė sužalojimą. Ji tuo metu buvo apie 1–1,5 metro nuo jo atstumu, rankose nieko nelaikė. P. pasakė ,,kviesk greitąją pagalbą“. Padėjo jam nueiti atsigulti ant lovos. Ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, ką kalbėjo neprisimena, paaiškina, kad P. liepė jai pasakyti, kad jis grįžo toks sužalotas, kad jį užpuolė prie namų. Dar P. pasakė, kad mergaitės (dukros) išeitų pas vyresniosios mergaitės vaikiną, jog neturėtume nemalonumų. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvyko medikai ir pareigūnai, P. išnešė į greitosios pagalbos automobilį.
Iš jų namų buvo paimti trys peiliai, matė, iš kurios vietos ekspertas juos paėmė. Paaiškina, kad mažesnius peilius jie laiko virtuviniame stale, nes turi mažametę, kuri ten lenda, o didesnius peilius jie laiko stalčiuje po kriaukle, nes ji ten neima. Iš to stalčiau po kriaukle ekspertai ir paėmė tuos tris peilius. Tą vakarą, kai vartojo alkoholį, jie pjaustė maistą, tie peiliai gulėjo šalia kriauklės, tikslai neprisimena, kurie konkrečiai peiliai buvo naudojami, peiliai buvo šlapi, nes pas juos varva vanduo nuo kriauklės. Dėl ko peiliai buvo šlapi neturi paaiškinimo. Pareigūnai iš šiukšliadėžės paėmė marškinėlius, tai grindų skuduras, o ne marškinėliai. Kraujas ant užuolaidos buvo iš seniau, nes vieną dieną vyras grįžo iš darbo sužalotas, dirba prie stiklo paketų ir netyčia aptaškė užuolaidą, o ji jų neišplovė ir nepakeitė. Dėl ant jos kūno rastų sužalojimų paaiškina, kad jai labai greitai atsiranda mėlynės, sugriebi ir iš karto lieka atspaudai, o įdrėskimai galėjo būti nuo alergijos, be to tada darže genėjo, galėjo ir susidraskyti.
Nukentėjusysis P. S. parodė, kad tikrai nebuvo, kad žmona tyčia dūrė jam peiliu, jis tiesiog buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, išalko, nuėjo į virtuvę, norėjo atsipjauti užkandos, pasiėmė peilį, kažkas buvo pripilta ant plytelių ir jis paslydo, pargriuvo, dešinėje rankoje buvo peilis. Kai krito, peilis neiškrito jam iš rankų, griūnant palindo po juo. Atsistojęs pajuto skausmą, pasikėlė marškinėlius ir pamatė, kad įsidūrė, žiūri, kad žarna išlindus. Paprašė sutuoktinės, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, ji iškvietė pagalbą. Jis pasakė sutuoktinei, kad ši kviečiant pagalbą pasakytų, jog jis grįžo sužalotas, nes buvo gėda, kad susvirduliavo, parkrito ir pats pasidūrė save.
Tą kartą jie su sutuoktine išgėrė du 0,7 litro butelius degtinės „Gradus“, gėrė lygiomis dalimis iš vieno stikliuko. Alkoholį pradėjo vartoti, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) apie 16-17 val., po to apie 20 valandą jis išėjo į parduotuvę parsinešti antrą butelį, grįžo sveikas, toliau dviese gėrė. Tą vakarą kitų žmonių jų namuose nebuvo, mergaitės buvo savo kambaryje, žiūrėjo filmą. Geriant antrą butelį, prasidėjo pykčiai, prisiminė, jog ji buvo padavusi skyryboms lapkričio mėnesį. Jis buvo supykęs, kad padavė prašymą skyryboms, dėl to priekaištavo sutuoktinei, o jai nepatiko kad jis priekaištauja dėl šio dalyko.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) ligoninėje po dviejų narkozių, visą laiką jam buvo lašinamos lašinės, kas tris valandas buvo leidžiami nuskausminamieji, labai apsvaigęs buvo, sunkiai ėjo ir labai skaudėjo, kai ligoninėje vyko jo apklausa. Kai jį apklausė, turėjo atspausdinti apklausos protokolą, bet neveikė printeris, tyrėjai jam viską perskaitė iš kompiuterio, o prieš jiems išeinant, printeris pradėjo veikti, tada atspausdino tuos visus lapus ir davė jam pasirašyti po kiekvienu lapu. Jis visur pasirašė net neskaitęs, nes labai norėjo miego ir labai skaudėjo pilvą. Savo parodymų esmę prisimena, yra keletas sakinių, kur ne jo žodžiais surašyta, jis nesakė tokių žodžių, kad jam tyčia dūrė į pilvą. Kai norėjo pakeisti parodymus, tyrėjai sakė, kad negali keisti, viską galėsi pasisakyti teisme. Praėjus 2-3 savaitėm po pirmosios apklausos, buvo atliekamas jo parodymų patikrinimas, namuose jis viską parodė, prisimena, kokias aplinkybes nurodė, tačiau tuo metu jis dar neprisiminė, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Apklausiamas 2025-03-12 jautėsi normaliai, suvokė ką sakė tyrėjai.
Įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiamas 2024-12-10 (duomenys neskelbtini) ligoninėje P. S. parodė, kad teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį – sutuoktinę V. S., jam išaiškinta, šia teise nepasinaudos, parodymus duoti sutinka. Su V. S. santuokoje gyvena 11 metų. Tarpusavyje sutaria neblogai, kartais pasipyksta, bet susitaiko. 2024 m. lapkričio mėnesį su V. S. buvo rimčiau susipykę, po to ji buvo pateikusi prašymą nutraukti santuoką. Netrukus jie susitaikė, ištuokos procesas nevyko. Tiek jis, tiek V. S. nėra linkę vienas kitam nusileisti, todėl ir susipyksta, abu yra tvirto charakterio. Šiuo atveju ,,koją pakišo“ alkoholis, nors alkoholinių gėrimų jie išgeria nedažnai, neturi tam priklausomybės. Kartą, maždaug prieš 5-6 metus V. S. buvo pristatyta į psichiatrijos centrą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kilusio konflikto tarp jos ir jos sesers J. S.. Tąkart J. S. iškvietė V. S. greitąją medicinos pagalbą, apšmeižė ją, neva ji turi psichikos problemų. Psichiatrai V. S. sveikatos sutrikimų nenustatė ir po apžiūros išleido ją namo. 2024-12-06 jis buvo namuose, nes prastai jautėsi, karščiavo. V. S. taip pat buvo namuose, prižiūrėjo mažametę dukrą K. S., kuri tuo metu taip pat sirgo. V. S. dukra E. M. buvo mokykloje. Apie 14 val. jis su sutuoktine ir dukra nuvyko pas savo mamą B. S. ir svečiavosi pas ją maždaug iki 16-17 val. Po to visi sugrįžo namo, E. M. jau buvo grįžusi iš mokyklos. Važiuodami į namus nusprendė sustoti prie parduotuvės ir nusipirkti alkoholio. Jis nupirko 0,7 litro degtinės ,,Gradus“. Namuose svetainėje su V. S. gėrė degtinę, o mergaitės buvo kitame kambaryje. Degtinę gėrė dviese, pakaitomis, iš vieno stikliuko, lygiomis dalimis. Kai degtinę išgėrė, jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar vieną, tokį patį, butelį. Išgertuvės tęsėsi svetainėje. Baigiant gerti antrą degtinės butelį, tarp jo ir V. S. kilo konfliktas. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl kokios priežasties jie susipyko, neprisimena. Kiek pamena, pyktis pradėjo dėl tų ,,buvusių skyrybų“. Atsimena, kad jis nuėjo į virtuvę, stovėjo prie spintelių. V. S. atėjo prie jo, stovėjo priešais jį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada sutuoktinė dešine ranka nuo spintelės paėmė peilį. Koks tai buvo peilis, tiksliai nurodyti negali. Galimai tai buvo peilis metaline rankena, kurį V. S. prieš tai naudojo pjaustydama dešrą. V. S. stovėjo priešais jį, atkišusi į jį peilį, kažką šaukė. Jis suprato, kad ji gali įdurti jam peiliu. Tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad savo rankas delnais įrėmė į V. S. pažastų sritį ir bandė ją nuo savęs pastumti. To padaryti jam nepavyko. V. S. peiliu dūrė jam į pilvą, ties viduriu ir bamba. Jis pajuto didelį skausmą, išsigando, tolesnių sutuoktinės veiksmų nestebėjo. Pakėlęs marškinėlius pamatė išlindusią apie 7 centimetrų ilgio žarnos dalį. Kraujo nematė. Išsigandęs nuėjo į svetainę ir atsigulė ant sofos. Ką tada darė V. S., kur ji padėjo peilį, jis nematė. Ėmė šaukti, kad sutuoktinė iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Girdėjo, kad ji kalbėjo telefonu. Gulėdamas ant sofos pasakė, kad kviesdama pagalbą V. S. nurodytų, jog jis buvo užpultas prie laiptinės ir namo parėjo sužalotas. Nenorėjo, kad sutuoktinei kiltų problemų, todėl patarė jai taip sakyti. Būtent taip įvykio situaciją V. S. nurodė greitosios pagalbos medikams. Įvykio metu dukros buvo namuose, tačiau kitame kambaryje. Įvykio jos nematė. Iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, V. S. liepė mergaitėms išeiti iš namų, eiti pas E. M. draugą A. S.. Netrukus po to, mergaitėms išėjus, į vietą atvyko medikai. Jis skubiai buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ir operuojamas. Įvykio metu sąmonės jis nebuvo praradęs, jautė stiprų skausmą, sunkiai galėjo kvėpuoti. Tą vakarą jis vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos sportines kelnes. V. S. vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius ir galimai juodos spalvos kelnes. Įvykio metu sutuoktinė jam sudavė vieną smūgį peiliu, jokių kitų smurtinių veiksmų neatliko. Pjautinį sužalojimą ant dešinės rankos krumplio jis prieš kelias dienas pasidarė pats, tai įvyko darbo metu - įsipjovė stiklo paketu. Tvirtina, kad minėtomis aplinkybėmis jį sužalojo V. S.. Lauke pašalinių asmenų jis užpultas nebuvo. Tokią įvykio versiją sugalvojo norėdamas apsaugoti sutuoktinę. Jaučia nuoskaudą, kad V. S. jį sužalojo, tačiau yra linkęs jai atleisti. Po įvykio su ja bendrauti negalėjo dėl nustatytų kardomosios priemonės sąlygų. Savo mamai B. S. pasakė, kad jį sužalojo V. S.. Civilinio ieškinio šioje byloje jis nereikš (1 t., b. l. 52–55).
Papildomai apklausiamas 2025-03-12 nukentėjusysis P. S. parodė, kad anksčiau duotus parodymus prisimena, juos tvirtina. Būnant namuose 2024-12-06 vakaro metu su sutuoktine V. S. vartojo alkoholį, apie 22–23 val., bet dėl laiko jau gali suklysti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. stovėjo virtuvėje prie spintelių, pjaustė dešrą peiliu, o jis tuo metu buvo netoli jos, stovėjo ir kalbėjosi su ja, ir ji atsisukusi į jį, rankoje laikytu peiliu vieną kartą dūrė jam pilvą, dėl ko jis patyrė sužalojimą, tai yra jam iš pilvo išlindo žarna. Po sužalojimo atsigulė svetainės kambaryje (jis sujungtas su virtuve) ant sofos. Tą vakarą jis niekur nebuvo išėjęs, jį žmona sužalojo namuose. Jis jai liepė kviesti medikus ir pasakė, ką kalbėti kalbantis su jais. Jis pats sugalvojo tą versiją, kad buvo sužalotas prie laiptinės, kai buvo išėjęs, nors iš tikrųjų tai yra netiesa. Šiuo metu su žmona yra susitaikę, jis jai atleido, ji atsiprašė jo. Pats yra pilnai pasveikęs, jau eina į darbą. V. iki šiol jam sako, kad ji įvykio nepamena dėl išgerto alkoholio kiekio, pačio dūrio nepamena, tačiau verkia, sielojasi, atsiprašinėja jo ir sako, kad labai labai gailisi. Daugiau namuose tą vakarą apart jų ir šuns nieko nebuvo, jį sužalojo jo sutuoktinė namuose. Jam yra žinoma, kad Kauno teritorinė kasa V. yra pateikusi civilinį ieškinį ir žmona buvo nuvykusi į tą įstaigą, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis. Jis pats sutuoktinei civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 57–58).
Savo parodymus nukentėjusysis P. S. patvirtino 2024-12-18 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 69–71).
Liudytoja B. S. parodė, kad kaltinamoji V. S. yra jos marti, nukentėjusysis P. S. – jos sūnus. Apie sūnaus sužalojimą ji nieko negali pasakyti, nes kai nuvažiavo jos artyn neleido, tik pasakė, kad P. išvežtas operuoti. Po šio įvykio su marčia ta tema nebendravo, kadangi tai skaudi tema, ji marčios nieko neklausinėjo, o marti irgi nieko nepasakojo. Sūnus vėliau po ligoninės sakė, kad gal paslydo, nesakė kaip sužalotas buvo ar kas jį sužalojo, tik sakė gal paslydo, nes buvo išgėręs. Apie šį įvykį ji sužinojo, kai naktį apie 23 valandą jai paskambino V. sesuo, pasakė, kad P. operuoja. 2024 m. gruodžio 6 dieną ji matė ir sūnų ir marčią, nes jie tą dieną lankėsi pas ją, jų apsilankymo metu alkoholis nebuvo vartojamas. Iš jos namų jie išvyko blaivūs. Apie sūnaus ir marčios skyrybas nelabai ką žino, nes jie nesidalina su ja tokiais dalykais, šia tema nesikalbėjo. Ant rytojaus nuvažiavo į ligoninę aplankyti sūnų, bet jis dar negalėjo kalbėti. Jos niekas neprašė ir nereikalavo pakeisti parodymus teisme. Ji neskaitė savo parodymų, kuriuos užrašė tyrėja, nes ji iš vis nieko nematė, nepajėgė skaityti, akyse aptemę buvo. Kai vyko jos apklausa, tyrėja klausinėjo, o ji atsakinėjo į jos klausimus, ne į visus galėjo atsakyti, ką tyrėja klausė. Ji nieko apie tą įvykį nežinojo, nes ten nebuvo.
Įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiama 2024-12-10 liudytoja B. S. parodė, kad jos sūnus P. S. nuo 2016 m. gyvena santuokoje su V. S.. Šeimoje auga nepilnametės E. (E. M.) ir K. (K. S.). Jai kelis metus yra tekę gyventi kartu su P. S. ir V. S., todėl pastarąją gerai pažįsta. P. S. yra ramaus būdo, tylus, o V. S. - greitesnė, iniciatyvesnė; kad ši būtų linkusi į konfliktus, to patvirtinti negali. Šeimoje tarp P. S. ir V. S. kildavo nesutarimų, tačiau visumoje jie sutardavo neblogai. 2024 m. lapkričio mėnesį V. S. buvo pateikusi prašymą nutraukti santuoką. Kiek jai žinoma, prieš tai tarp P. S. ir V. S. buvo kilęs didelis konfliktas. Kaip suprato, dėl to V. S. nusprendė santuoką nutraukti. 2024-12-06 dienos metu P. S. ir V. S. su savo dukra K. S. buvo atvykę į jos namus pasisvečiuoti. Sūnus su savo šeimos nariais ją aplanko dažnai, kiekvieną dieną. Tą dieną tiek P. S., tiek K. S. sirguliavo. Po kurio laiko jie išvažiavo namo. Vakare ji su jais susisiekusi nebuvo, nebendravo. 2024-12-07 naktį, apie 1 val., jai telefonu paskambino V. S. sesuo J. S. ir pasakė, kad atvažiuos pas ją, nurodė, kad P. S. yra operuojamas. J. S. atvažiavo prie jos namų. Ji su savo seserimi A. O. vyko į P. S. ir V. S. gyvenamąją vietą. Ten jau buvo policijos pareigūnai, jie paaiškino, kad P. S. buvo sužalotas peiliu į pilvą. Pareigūnai į butą patekti neleido. Žino, kad pareigūnai dėl sužalojimo įtarė V. S. ir šią sulaikė. Po to ji ligoninėje bendravo su sūnumi P. S.. Jis pasakė, kad namuose jį peiliu sužalojo V. S., sakė, kad su V. S. vartojo alkoholį, išgertuvių metu susipyko. Detaliau aplinkybių neaiškino, o ji ir neklausinėjo. Vėliau, kai V. S. buvo paleista iš sulaikymo, jai teko su šia kalbėtis. V. S. sakė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, bet gailisi. Iš pasakymo, kad gailisi, ji suprato, jog P. S. sužalojo būtent V. S.. Gali būti, kad V. S. daugiau aplinkybių yra nurodžiusi A. O., nes bendraudama su šia yra atviresnė (1 t., b. l. 99–101).
Liudytoja A. O. parodė, kad mažai ką žino apie P. S. sužalojimą, nes su P. mama nuvyko jau po visko, kai P. mamai paskambino V. sesuo, bute tik policijos pareigūnai ir V.. Pastaroji buvo neblaivi, paklausė V., kas atsitiko, bet matėsi, kad žmogus yra šoke, sakė neprisimenanti, tik pasakė, kad ,,P. išvežė į ligoninę, iškviečiau greitąją“, šiuos jos žodžius gerai atsimena, o smulkmenų nežino. Paskui bandė klausti policijos pareigūnų, bet joms iš viso įeiti į butą neleido, jos buvo laiptinėje. Kartu su seserimi B. buvo nuvykusios pas P. į ligoninę, bet jis apie sužalojimą nieko nepasakojo, o jos neklausinėjo. Kai P. gulėjo Intensyviosios terapijos skyriuje, jis atidavė savo mamai abu vestuvinius žiedus, klausė jo, kodėl pas tave abu žiedai, tai P. sakė, kad jie su V. apsipyko, buvo konfliktas ir kad P. pasiėmė abiejų žiedus, nes lyg V. tą žiedą buvo numetusi ant žemės. Kalbėjo, kad nebuvo pašalinių asmenų, kad P. nebuvo niekur išėjęs, kad tą vakarą jie buvo tik dviese. Ir vėliau teko su P. ir V. bendrauti, bet apie šį įvykį nelabai kalbėjosi, nemaloni tema, nes vis tik šeimos narys. V. sakė neprisimenanti nieko, jokių smulkmenų, detalių. Ji tikrai neklausė V., ar ši dūrė P. peiliu ir tokių aplinkybių nenurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tai net ne jos kalbos stiliaus formuluotė. Jos apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos aikštelėje, tyrėjų automobilyje, nes ji tą dieną buvo pas gydytoją. Buvo du tyrėjai, vyras ir moteris, vyras klausinėjo, o moteris rašė, jos apklausa vyko taip, kad jai užduodavo klausimus, o ji atsakinėjo, laisvo pasakojimo nebuvo. Apklausos protokolą pasirašė jo neskaičiusi, o ir tyrėja jai neperskaitė protokolo. Ji bandė klausti P., kas jį sužalojo, bet su juo sunku bendrauti, jis tylus, ramus, jis sakė visko neprisimenantis, tikrai tiesiogiai ant V. nesakė nieko, sakė galėjo pats paslysti, slydo, galėjo pats susižeisti. Tyrėjai apie šį pokalbį su P. nesakė, nes apie tai su P. kalbėjosi, kai jis jau buvo po ligoninės, praėjus tam tikram laiko tarpui, kai nuslopo tas šokas.
Įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiama 2024-12-12 liudytoja A. O. parodė, kad P. S. yra jos krikšto sūnus. Jis apie dešimt metų gyvena santuokoje su V. S.. Kiek jai žinoma, P. S. ir V. S. tarpusavyje sutaria neblogai. P. S. yra labai ramus, uždaro būdo žmogus. Net ir išgėręs alkoholio jis būna ramus, nerėkauja, nesivelia į konfliktus. V. S. yra temperamentinga, yra girdėjusi ją kalbančią su P. S. pakeltu tonu. Žino, kad 2024 m. lapkričio mėn. V. S. pateikė prašymą nutraukti santuoką. Dėl kokių priežasčių taip nusprendė, ji nežino. 2024-12-06 apie 11 val. P. S. ir V. S. su savo dukra K. S. buvo atvykę pas jos seserį B. S.. Jie svečiavosi gana ilgai, išvyko tik 17:19 val. Vyko normalus bendravimas, P. S. ir V. S. susipykę nebuvo. 2024-12-07 naktį, apie 1:30 val., ją pažadino B. S. ir pasakė, kad P. S. yra ligoninėje. Prie jos ir B. S. namų atvažiavo V. S. sesuo J. S.. Kas atsitiko P. S., nei ji, nei B. S. tuo metu nežinojo. Kai su B. S. nuvyko prie P. S. ir V. S. namų, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. V. S. buvo bute, tačiau pareigūnai joms įeiti vidun neleido. Iš aplinkinių kalbų ji suprato, kad P. S. buvo sužalotas peiliu. Pareigūnai pasakė, kad V. S. išsiveš. Iš to ji suprato, kad P. S. galimai sužalojo V. S.. 2024-12-07 ryte, apie 11 val., ji su B. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir aplankė P. S.. Joms būnant prie P. S., medikai atnešė ir jam perdavė du vestuvinius žiedus; sakė, kad rado juos pas P. S., kai jis buvo vežamas operuoti. Jai paklausus apie žiedus, P. S. pasakė, kad išvakarėse namuose jis su V. S. gėrė alkoholį, abu išgėrė vieną butelį degtinės, tada jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko antrą degtinės butelį, tęsiantis išgertuvėms, kilo konfliktas, V. S. nusiėmė savo vestuvinį žiedą ir metė į jį, jis tą žiedą paėmė. Jai paklausus, ar sužalojimus padarė V. S., P. S. pasakė, kad bute pašalinių asmenų nebuvo, jis niekur išėjęs nebuvo, niekas kitas jo sužaloti negalėjo. Paklausus, dėl kokios priežasties buvo sužalotas, P. S. atsakė, kad buvo neblaivus, nepamena visko tiksliai. Po to jai teko bendrauti ir su V. S.. Ši sakė, kad nieko neprisimena; įvykius atsimena tik to epizodo, kai buvo geriamas pirmas degtinės butelis; aplinkybių, susijusių su antro degtinės butelio gėrimu, neprisimena. V. S. pokalbio metu atrodė sutrikusi. Jai paklausus, ar V. S. dūrė peiliu P. S. į pilvą, ši atsakė, kad ,,gal ir galėjo taip būti, buvo girta, todėl gal ir galėjo taip padaryti, bet neprisimena pačio dūrio“. Nurodė pamenanti, jog P. S. stovėjo prieš šią ir jau žarna buvo išlindusi, tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 103–105).
Liudytojas D. K. parodė, kad V. S. ir P. S. yra jo kaimynai, kurie gyvena virš jo. Kaimynystėje gyvena apie penkerius metus, su kaimynais nesutaria. Kaimynai V. S. ir P. S. mėgsta pabaliavoti, nuo atsikraustymo kaip tik savaitgalis, taip dideli triukšmai, muzika. Buvo atvejis, kai jis kvietė policiją, nes pas juos buvo didelis triukšmas, girdėjosi, kad kažkas mušasi, pasigirdo vaikiškas garsas. Kadangi toks triukšmas sukėlė įtarimų, kad kažkas negero vyksta, tai tiesiog skambino policijai. V. buvo konfliktiška nuo pat atsikraustymo, pykosi su visais kaimynais dėl stovėjimo aikštelės kieme, mašinų pastatymo, bet kokiu klausimu turėdavo savo kategorišką nuomonę. 2024-12-06 vakarą iš S. buto girdėjo balsus, rėkavimus. Galimai tai buvo V. ir P. balsai. Jie tą vakarą šaukė, nes kai kalba, jis jų negirdi. Tą vakarą buvo atvykę policijos pareigūnai, jie ieškojo peilio, iš pareigūnų sužinojo, kad padurtas žmogus, jis pagalvojo, kad V. galėjo sužaloti P..
Įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiamas 2025-02-03 liudytojas D. K. parodė, kad jo butas yra pirmame pastato aukšte, o viršuje, antrame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), apie 3-4 metus gyvena V. S. ir P. S. su dukromis. P. S. yra ramaus būdo, o V. S. gana kategoriška, linkusi diktuoti savo sąlygas, konfliktuoti. V. S. ir P. S. bute dažnai girdi triukšmą, barnius, keiksmus. Anksčiau, prieš jaunesnės dukros gimimą, jie dažnai savaitgaliais baliavodavo, būdavo girdimas triukšmas, garsi muzika, riksmai, šūkavimai, necenzūriniai žodžiai, trankomų daiktų garsai. Kartą dėl bute įvykusio konflikto buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie V. S. išsivežė. Kurį laiką, galimai po jaunesnės dukros gimimo, kaimynai elgėsi ramiau. Vėliau jie vėl ėmė triukšmauti, garsiai bartis, tame tarpe ir necenzūriniais žodžiais. Žino, kad 2024 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, vakare, bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padurtas P. S.. Tą vakarą jis buvo namuose, girdėjo kaimynų bute triukšmą, V. S. ir P. S. barnius, galimai baldų stumdymo garsus. Triukšmas, šūkavimai buvo girdimi ir po 23 val. Suprato, kad vyksta konfliktas tarp V. S. ir P. S.. Ką jie vienas kitam šūkavo, jis neįsidėmėjo, nekreipė į tai dėmesio. Vienu metu triukšmas liovėsi. Tada pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie prožektoriumi švietė į jo buto langus. Iš pareigūnų sužinojo, kad P. S. buvo sužalotas, kad yra ieškoma peilio. Jis įvykio nematė, tačiau, žinodamas V. S. būdą, iš karto pamanė, kad P. S. galimai sužalojo ji (1 t., b. l. 122–124).
Liudytojas K. G. parodė, kad V. S. ir P. S. yra jo kaimynai, asmeniškai jų nepažįsta. Gyvena bute, kuris buvo virš jų buto. Tą vakarą buvau prie kompiuterio, po juo esančiame bute atrodė, kad kažkas bėgiotų ir lojo šuo. Vėliau jis išvažiavo parsivežti draugės, o kai jie kartu grįžo, kieme jau stovėjo greitoji ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnė klausė, ar ką nors jis girdėjo, atsakė, kad kažkas bute gal vyko. Pykčių, barnių tą vakarą negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. Per visą kaimynystės laikotarpį yra girdėjęs triukšmą kaimynų bute vasarą, kai atidaryti langai. Su kaimynais realiai nebendrauja, tik pasisveikina laiptinėje.
Įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiamas 2025-02-13 liudytojas K. G. parodė, kad aukštu žemiau bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynai, vyras ir moteris, kurių vardų ir pavardžių nežino, su jais bendrauti jam neteko. Kaimynai savaitgaliais labai dažnai švenčia, garsiai groja muzika, tarpusavyje konfliktuoja, barasi, plūsta vienas kitą necenzūriniais žodžiais, stumdo baldus ir pan. Yra girdėjęs moterį sakančią, kad ji vyrą užmuš. Ne kartą teko girdėti ir mažo vaiko verkimą tokių įvykių metu. Susidarė nuomonę, kad konfliktų iniciatorė būdavo moteris. Jos balsas būdavo labiau girdimas, ji vyrui pasakydavo daugiau negražių, necenzūrinių žodžių. Mano, kad konfliktai šeimoje kildavo vartojant alkoholinius gėrimus. 2024 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, penktadienį, apie 23 val. kaimynų bute girdėjo triukšmą - žmogaus bėgiojimo garsus, šuns lojimą. Apie 23:30 val. jis išvyko į miestą, o apie 00:00 val. sugrįžo namo. Kieme stovėjo policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Tai pamatęs iš karto pamanė, kad kažkas atsitiko bute Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai ėmė klausinėti, ar įvykio vakarą jis girdėjo kokį nors triukšmą ir pan. Taip pat sakė, kad kaimynų bute peiliu buvo sužalotas žmogus. Iš to, ką žino apie kaimynus, mano, kad vyrą, kurį jam matant neštuvais išnešė medikai, galėjo sužaloti jo žmona. Iš kitų kaimynų pasakojimų žino, kad ta moteris visada arši, pykstasi su vyru, konfliktuoja (1 t., b. l. 126-128).
Liudytoja G. P., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkė, parodė, kad 2024-12-06 įvykį, įvykusį adresu (duomenys neskelbtini) prisimena. Buvo gautas pranešimas, kad padurtas vyras. Įvykio vietoje rado galimai įtariamąją, todėl ji buvo sulaikyta ir taip pat buvo nukentėjusysis, kuris gulėjo ant lovos. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, jo marškinėliai buvo pakelti, pilve buvo didelė žaizda, pro ją buvo išlindusi žarna, ant asmens rankos buvo kraujo, taip pat kažkurioje vietoje ant veido ir ant užuolaidų. Dėl kraujo ant užuolaidų, moteris nurodė, kad kraujas iš seniau. Įvykio vietoje, bute, buvo du asmenys. Įvykio vietoje buvo patikrintas moters blaivumas, ji buvo stipriai apsvaigusi, kiek pripūtė neatsimena. Vyro netikrino, nes buvo iškviesti medikai, teigė, kad jam džiūsta burna, netikrino, kad nepakenkti, bet nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo kažkur išėjęs, kažkas dūrė, daug ir išsamiai neaiškino, vis nurodė, kad silpna ir džiūsta burna, todėl daug jo nekalbino. Įtariamoji iš pradžių paaiškino, kad vyras grįžo padurtas, jį padūrė lauke prie namų. Tada aiškino, kad jis važiavo į miestą pirkti degtinės, nes jam buvo mažai, grįžo ir tada jį padūrė. Moteris minėjo, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas dėl alkoholio, konkrečiai negali pasakyti, kuris išsakė aplinkybes, kad P. S. buvo sužalotas lauke, prie laiptinės, tai turėtų būti užfiksuota jos kūno kameros įrašuose. Moters elgesys pradėjo kelti įtarimų, kai pareigūnai pradėjo su ja bendrauti. Moteris buvo kaip ir panikoje, lakstė pirmyn atgal, iš pradžių sprendė, kad gal pergyvena dėl vyro, bet vėliau vis keitė parodymus. Apžiūrint namus pareigūnai po kriaukle prie šiukšliadėžės rado tris peilius, paklausus, kodėl tokioje vietoje laikomi peiliai, įtariamoji nurodė, kad dėl vaikų saugumo, kad nepasiektų vaikas. Peiliai buvo šlapi, paklausus kodėl jie šlapi, ji pasakė, kad juos išplovė ir čia padėjo. Po to sakė, kad peiliai šlapi, nes kriauklė laša, o po kurio laiko sakė, kad niekas nelaša, vyras yra suremontavęs kriauklę. Įtariamojo dėl peilių vis keitė parodymus, taip pat ir dėl vaikų keitė parodymus. Tai, kad ji vis keitė parodymus, pareigūnams kėlė įtarimą. Kai atvyko policijos pareigūnai, vaikų namuose nebuvo. Kaimynai nurodė, kad girdėjo, jog vaikai buvo namuose, kadangi sienos plonos ir girdisi, ar vaikai yra namuose ar ne. Įtariamosios paklausus kur vaikai, ji nurodė, kad vaikai kažkur išvykę, gal su vyro mama. Tada nurodė, kad tik mažesnis vaikas išvykęs. Po to skambino dukrai, pasirodo vaikai buvo šalia, pas kitus kaimynus. Slėpė, kad vaikai buvo įvykio vietoje ir iki paskutinės minutės sakė, kad vaikų nebuvo. Dėl alkoholio vartojimo, moteris pradžioje sakė, kad jie alkoholį vartojo gimtadienyje pas vyro mamą arba tetą. Tačiau, kai atvažiavo tos moterys, jos net nesuprato kas vyksta, sakė, kad nė vienas jų pas jas nevartojo alkoholio. Tada įtariamoji nurodė, kad alkoholį su vyru vartojo grįžę bute.
Įrodymams byloje patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiama 2025-03-17 liudytoja G. P. parodė, kad 2024 m. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 23 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini). Pranešimo esmė, kad į namus grįžo peiliu sužalotas vyras. Ji su kolegomis nuvyko nurodytu adresu, kurio šiuo metu neprisimena. Buto duris atidarė ir į vidų įleido moteris (V. S.). Buto aplinka buvo tvarkinga. V. S. nurodė, kad namo sugrįžo sužalotas sutuoktinis P. S. ir pasakė, kad ,,kažkas padūrė“, ji taip pat nurodė, kad sutuoktiniui iškvietė greitąją pagalbą. P. S. aukštielninkas gulėjo ant sofos svetainėje, vilkėjo kelnes ir marškinėlius, kurie buvo pakelti į viršų. Jo pilvo srityje buvo žaizda, pro kurią buvo išlindusi žarnos dalis. Jai paklausus, kas atsitiko, P. S. pasakė, kad buvo lauke, prie laiptinės priėjo keli asmenys, paprašė parūkyti – duoti cigaretę ir dūrė jam vieną kartą peiliu. Nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas. Prašant detaliau nurodyti, kada jis išėjo iš namų, kokiomis aplinkybėmis prie jo priėjo tie asmenys, kaip jie atrodė, P. S. pasakė, kad negali kalbėti, nes jam džiūsta burna. Ant vyriškio kūno sužalojimų, išskyrus pilvo žaizdą ir rankos įpjovimą, nebuvo. Jai kalbinant P. S., šalia nuolat buvo V. S.. Nuo moters taip pat sklido alkoholio kvapas. Ši elgėsi keistai, buvo aiškiai sunerimusi, bandė rankomis užspausti vyriškio žaizdą, sukišti išlindusios žarnos dalį. Ji atitraukė V. S. nuo P. S. ir ėmė jos klausinėti apie įvykį. Moteris pasakė, kad su sutuoktiniu buvo gimtadienyje, ten abu vartojo alkoholinius gėrimus. Į klausimą, kur ir pas kokius asmenis vyko gimtadienio šventė, ši neatsakė, pakeitė pokalbio temą. V. S. sakė, kad sugrįžę iš gimtadienio šventės abu su P. S. dar išgėrė degtinės savo namuose. Kai alkoholis pasibaigė, tarp jų kilo konfliktas, P. S. apsirengė striukę ir išėjo. Po pusvalandžio jis sugrįžo namo sužalotas. Paklausus, kokiu laiku vyriškis išėjo iš namų, moteris pasakė, kad jis ne ėjo, bet važiavo į miestą taksi automobiliu. Tikslinant aplinkybes, V. S. nuolat kartojo, kad ,,ji juk kvietė pagalbą, kas yra, kas yra“. Pokalbiui tęsiantis, moteris ėmė painioti aplinkybes, į patikslinančius klausimus vengė atsakyti, nuolat kartojo tą patį ,,grįžo padurtas“, stengėsi aplinkybių nedetalizuoti. Tai kėlė įtarimą, kad V. S. yra neatvira. Netrukus į butą atvyko medikai, kurie P. S. išvežė į ligoninę. Tada ji nusprendė detaliau apžiūrėti namų aplinką. Paklausė V. S., kur namuose laikomi peiliai. Ši atsakė, kad mažesni peiliai laikomi stalčiuje, o didesni – spintelėje, prie šiukšlių dėžės. Atidariusi spintelę ji prie šiukšlių dėžės rado tris didelius peilius, kurie buvo šlapiomis rankenomis ir geležtėmis. Jai paklausus, dėl kokios priežasties peiliai yra šlapi, moteris pasakė, kad juos plovė po išgertuvių. Šiukšlių dėžėje ji rado perplėštus marškinėlius. V. S. sakė, kad tie marškinėliai priklauso jai. Paklausus, dėl kokios priežasties buvo plaunami peiliai, jau nurodė, kad peilių neplovė, jie šlapi dėl to, kad nesandarus kanalizacijos vamzdis, laša vanduo. V. S. buvo minėjusi, kad peiliai spintelėje slepiami nuo mažo vaiko. Ji patikrino duomenų bazėje ir nustatė, kad šeimoje auga dvi nepilnametės mergaitės. Paklausus, kur yra vaikai, moteris pasakė, kad jie yra pas jos mamą (duomenys neskelbtini). Toliau bendraujant apie peilių laikymo vietą ir šiukšlių dėžėje rastus marškinėlius, V. S. pasakė, kad marškinėliai priklauso ne jai, o P. S.. Taip pat sakė, kad spintelėje esantys kanalizacijos vamzdžiai iš tiesų yra sandarūs, vanduo iš jų nelaša. Dar kartą pakalbinus apie vaikų buvimo vietą, moteris sakė, kad vyresnioji dukra yra (duomenys neskelbtini), o jaunesnioji – (duomenys neskelbtini). V. S. aplinkybes nuolat aiškino skirtingai, tačiau elgėsi užtikrintai, ramiai; kai kuriuos klausimus apskritai ignoravo. Dėl pasikartojančių klausimų apie vaikus moteris ėmė piktintis, pareiškė, kad telefonu filmuos pareigūnus, apskųs jų veiksmus advokatams. Jai paprašius nurodyti vyresnės dukros telefono numerį, V. S. ėmė nervintis, prieštarauti. Tada buvo nustatyta, kad šios dukros buvo ne (duomenys neskelbtini) ir ne (duomenys neskelbtini), o pas netoliese gyvenančius kaimynus. Gyvenamojo namo, kuriame gyveno P. S. ir V. S., gyventojai pareigūnams sakė, kad šie dažnai konfliktuodavo tarpusavyje. Taip pat sakė, kad įvykio vakarą bute girdėjo triukšmą, barnius, galimai stumdomų baldų garsus. Įvertinus visus gautus duomenis, kilus pagrįstų abejonių dėl V. S. paaiškinimų tikrumo, ši buvo pristatyta į policijos įstaigą; ten buvo atlikta asmens apžiūra, moters laikinai sulaikyta (1 t., b. l. 114–117).
Liudytoja V. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji tyrėja, parodė, kad nukentėjusysis buvo apklausiamas du kartus, vieną kartą (duomenys neskelbtini), antrą kartą (duomenys neskelbtini), policijos komisariate. Kai buvo apklausiamas (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis jau buvo po operacijos. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ten buvo kolegės tarnybinis pranešimas, jog nukentėjusiojo apklausa neatlikta, nes asmuo buvo po operacijos ir dėl jo būsenos apklausa nebuvo atlikta, todėl ji organizavo apklausą pakartotinai. Su kolega I. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), užėjo į palatą pas nukentėjusįjį, paklausė kaip jis jaučiasi, ar gali duoti parodymus. Asmuo sutiko duoti parodymus, nurodė galintis kalbėti, jaučiasi gerai. Medikų buvo paprašyta suteikti patalpą, kadangi nukentėjusysis palatoje gulėjo ne vienas. Suteiktoje patalpoje buvo medicininė lova, iki patalpos asmuo nuėjo pats, kelis kartus buvo pasiūlyta atsigulti, bet asmuo sėdėjo, nurodė, kad jam viskas gerai. Asmuo bendravo adekvačiai, sakinius dėstė sklandžiai. Apklausos protokolą rašė ji, turėjo tarnybinį nešiojamą kompiuterį, kuriuo ir buvo atlikta apklausa. Iš pradžių buvo supildyta pažyma apie asmens duomenis, vėliau išaiškintos teisės ir pareigos, protokolas įteiktas žodžiu ir raštu, perskaitytas ir pasirašytas, pradėta apklausa, išaiškintos teisės duoti teisingus, nemelagingus parodymus, taip pat išaiškinta teisė neduoti parodymų, kadangi buvo duomenų, jog nusikalstamą veiką galimai padarė jo sutuoktinė. Apklausa prasidėjo laisvu pasakojimu, po to, mano, kad buvo užduodami klausimai. Nebuvo taip, kad buvo sugedusi technika, ar kad nebūtų galima išspausdinti viso protokolo. Prie nešiojamo kompiuterio yra galimybė atspausdinti protokolą vietoje, kas ir buvo padaryta – protokolas buvo išspausdintas, nukentėjusysis protokolą perskaitė pats, su viskuo sutiko ir pasirašė protokole. Apklausiant nukentėjusįjį, apklausoje dalyvavo ir tyrėjas I. K., kuris užduodavo klausimus nukentėjusiajam po laisvo pasakojimo. Jei gerai atsimena papildomai apklausti nukentėjusįjį reikėjo dėl civilinio ieškinio. Papildomos apklausos metu buvo klaustas apie įvykį, bet asmuo nuosekliai pasakojo tą patį, ką pasakojo pirmosios apklausos metu. Nukentėjusysis papildyti, pakeisti parodymus neprašė ir ji nesiūlė jam viską pasakyti teisme. Su nukentėjusiuoju P. S. taip pat buvo atliekamas jo parodymų patikrinimas vietoje, kai jis jau buvo grįžęs iš ligoninės. Atliekant nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusysis versijos, kad susižalojo pats krisdamas, nekėlė. Apklausiant nukentėjusįjį, apklausoje dalyvavo ir tyrėjas I. K., kuris užduodavo klausimus nukentėjusiajam po laisvo pasakojimo. Liudytoją B. S. apklausinėjo tarnybiniame nežymėtame automobilyje, turbūt prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo. Apklausinėjo kartu su tyrėju I. K.. Apklausos eiga ta pati kaip visada - asmenims pasiūlo laisvą pasakojimą, vėliau jei mato, kad nepasakoja, užduoda klausimus. Liudytoja B. S. su apklausos protokolu susipažino, perskaitė pati, jokių sveikatos nusiskundimų, dėl kurių negalėtų perskaityti protokolo, neišsakė. Galimybę išspausdinti protokolą buvo, pastabų liudytoja neturėjo. Neprisimena, ar liudytojos apklausos metu buvo fiksuota, kad ji su savo sūnumi kalbėjosi apie jo sužalojimo aplinkybes. Liudytojos A. O. apklausa turbūt vyko prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, tarnybiniame automobilyje, atrodo buvo jau kita diena. Apklausė prie poliklinikos, nes kai paskambino jai telefonu, kad susitarti dėl apklausos laiko, liudytoja pasakė, kad yra prie ar (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, prisistačius ir pasakius kokiu tikslu skambinama jai, pasiūlė atvykti. Moteris pasakė, kad turinti mažai laiko, neprieštaravo, kad apklausa bus tarnybiniame automobilyje, įsėdo į tarnybinį automobilį ir ten buvo atlikta jos apklausa. Liudytoja paminėjo, kad pridavė kraujo tyrimus, o dėl kokios priežasties, ji neklausė. Apklausiant šią liudytoją apklausoje dalyvavo ir tyrėjas I. K.. Liudytoja buvo supažindinta su jos apklausos protokolu, protokolas buvo išspausdintas, duotas pačiai liudytojai perskaityti ir pasirašyti. Jokių sveikatos sutrikimų liudytoja nenurodė, dėl kurių ji negalėtų perskaityti apklausos protokolo. Protokolą liudytoja skaitė pati. Pastabų jei nėra parašyta, tai neturėjo. Neprisimenu ar liudytojos apklausos metu buvo fiksuotos aplinkybės, kad ji apie P. S. sužalojimo aplinkybes kalbėjosi tiek su P. S., tiek su V. S..
Liudytojas I. K., Kauno vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) valdybos antrojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad nukentėjusiojo P. S. pirmoji apklausa vyko (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad įvykis buvo 2024 m. gruodžio 6 d. paskambino viršininkas, sakė, kad moteris sužalojo vyrą ir jis išvažiavo dirbti. Įtariamoji atsisakė duoti parodymus, paskui su tyrėja nuvyko į (duomenys neskelbtini) apklausti P. S.. Su tyrėja užėjo į palatą, P. S. sveikatos būklė buvo ganėtinai silpnoka ir jis atsisakė duoti parodymus. Neprisimena, kiek praėjo dienų, su tyrėja V. V. vėl nuvyko pas P. S. į ligoninę, palatoje gulėjo dar vienas ligonis. Paklausė nukentėjusiojo, ar šis gali dalyvauti apklausoje, tą kartą nukentėjusysis sutiko. Paklausė, ar jis gali atsikelti ir dalyvauti apklausoje, taip pat paprašė medikų suteikti jiems apklausai patalpą. Medikai suteikė kitą patalpą, ten buvo gulimoji vieta. Paklausė nukentėjusiojo, ar jis nori atsigulti, bet atsakė, kad viskas gerai ir vyko apklausa. Nukentėjusysis apklausos metu sėdėjo, neprisimena ar lašelinę turėjo. Apklausa buvo fiksuojama nešiojamu kompiuteriu, prie kurio yra ir spausdintuvas. Nukentėjusiajam buvo išaiškinta jo teisė neduoti parodymų. Apklausą vykdė V. V.. Ar jis uždavė klausimų nukentėjusiajam, neprisimena. P. S. buvo duota susipažinti su jo apklausos protokolu, protokolas buvo išspausdintas. Apklausos metu jų technika nebuvo sugedusi, trikdžių nebuvo. Nukentėjusysis, perskaitęs protokolą, pastabų, atrodo, neturėjo. Nukentėjusysis sveikatos sutrikimais nesiskundė, į gydytojus dėl jo apklausos neprisimena ar kreipėsi. Ar jis dalyvavo antroje nukentėjusiojo apklausoje, neprisimena. Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo, nukentėjusysis visas aplinkybes parodė geranoriškai, savanoriškai. Su parodymų patikrinimo vietoje protokolu buvo leista susipažinti, pastabų ar papildymų, kiek atsimena, nukentėjusysis neturėjo. B. S. apklausa vyko tarnybiniame automobilyje prie namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno V. S.. Apklausa buvo vykdoma automobilyje, nes dabar tokia praktika, kad nesudaryti žmonėms problemų, pareigūnai stengiasi patys privažiuoti dėl žmonių patogumo. Liudytoja B. S. nesutikimo dėl apklausos automobilyje neišsakė. Jos apklausą vykdė V. V.. Neprisimina, ar jis uždavė liudytojai klausimų. Taip pat neprisimena, ar apklausos metu liudytoja B. S. nurodė kalbėjusi su savo sūnumi ir marčia dėl P. S. sužalojimo aplinkybių. Po apklausos liudytojai buvo duota susipažinti su jos apklausos protokolu, protokolas buvo išspausdintas, liudytoja perskaitė pati, pasirašė, pastabų kiek prisimena, neturėjo. Apklausos metu, davus susipažinti su jos apklausos protokolu, savo sveikatos negalavimų dėl ko negalėtų perskaityti protokolo, kiek atsimena, liudytoja neišsakė. Apklausos metu liudytoja sveikata nesiskundė. Liudytojos A. O. apklausa vyko tarnybiniame automobilyje prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Prašė, kad liudytoja atvyktų pas juos į komisariatą apklausai, bet liudytoja pasakė, kad važiuoja į polikliniką. Jie su kolege pasakė esantys netoliese ir galintys patys privažiuoti ir liudytoja sutiko. Liudytoja apklausos metu sveikatos sutrikimais nesiskundė. Neprisimena ar apklausos metu liudytoja davė parodymus, jog kalbėjosi tiek su P. S., tiek su V. S. apie P. S. sužalojimo aplinkybes. Atsimena, kad liudytoja apklausos metu buvo geros nuotaikos. Liudytojai A. O. buvo duota susipažinti su jos apklausos protokolu, protokolas buvo išspausdintas, protokolą liudytoja skaitė pati, sutrikimais, kad negali pati perskaityti nesiskundė.
2024-12-07 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto patalpų aplinka tvarkinga. Apžiūros metu paimti: juodos spalvos sukarpyti marškinėliai su užrašu „Alphar One“ (rasti virtuvėje, šiukšliadėžėje); peilis su užrašu „Masterpro“, peilis su užrašu „Uniwell“, peilis su užrašu „Sabatier“ (visi peiliai rasti virtuvėje, prie šiukšliadėžės); nuoplovos nuo kiekvieno peilio rankenos ir geležtės (iš viso 6 nuoplovos); juodos spalvos striukė su gobtuvu (rasta svetainėje ant sofos); baltos spalvos užuolaida su rausvos spalvos dėmėmis; dvi nuoplovos nuo užuolaidos (1 t., b. l. 20–23).
2025-01-22 Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus P. S. drabužius, matyti, kad marškinėliai „Alphar One“ sukarpyti, kiti drabužiai be mechaninių pažeidimų, ant drabužių bylai reikšmingų sutepimų nerasta (2 t., b. l. 163–164).
2025-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. S. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su plonžarnės sienelės ir pasaito pažeidimais buvo padaryti duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vienu trauminiu poveikiu. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2024-12-06. Sužalojimo padarymo metu P. S. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse. Sužalojimo lokalizacija neprieštarautų tam, kad tokį sužalojimą P. S. galėtų pasidaryti ir pats. Kiauryminis durtinis-pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir yra pavojingas gyvybei (3 t., b. l. 25–27).
2024-12-07 Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad siekiant nustatyti ar ant kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių, buvo atlikta V. S. kūno apžiūra, kurios metu ant jos dešinės rankos dilbio vidinės dalies matomos rausvos spalvos poodinės kraujosruvos; ant kairės rankos žasto – gelsvos spalvos poodinės kraujosruvos; ant dešinės kojos ties šlaunies viršutine dalimi – poodinės kraujosruvos; ant krūtinės matomi įdrėskimai, įbrėžimai. Šio proceso veiksmo metu paimti V. S. drabužiai: juodos spalvos kelnės su užrašu „Beloved woman XXL“ ir pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis. (3 t., b. l. 3–19). 2025-01-22 Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus V. S. drabužius, ant jų mechaninių pažeidimų ir bylai reikšmingų sutepimų nerasta (2 t., b. l. 171–172).
2025-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina rankų pirštais ir nagais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, dėl konstatuotų sužalojimų, vertinant juos kartu ir atskirai, V. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Konstatuotos poodinės kraujosruvos rankose būdingos suėmimui pirštais, odos nubrozdinimai būdingi įdrėskimams padaromiems pirštų nagais (3 t., b. l. 32–34).
2025-02-03 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio su užrašu ant geležtės „Masterpro“, peilio su užrašu ant geležtės „Uniwell“ ir peilio su užrašu ant geležtės „Sabatier“, 2024-12-07 paimtų įvykio vietos apžiūros metu bute (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų nėra. Atlikti lyginamąjį tyrimą nėra galimybės (3 t., b. l. 38–42).
2025-02-28 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:
1. Ant tirti pateiktų tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo peilio „Masterpro“ rankenos, ir tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo peilio „Masterpro“ geležtės, padarytomis 2024-12-07 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
2. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo peilio „Uniwell“ rankenos, padaryta 2024-12-07 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
3. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo peilio „Uniwell“ geležtės, padaryta 2024-12-07 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su P. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų P. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-26.
4. Ant tirti pateiktų tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, su nuoplova nuo peilio „Sabatier“ rankenos, ir tampono, tiriant pažymėto Nr. 6, su nuoplova nuo peilio „Sabatier“ geležtės, padarytomis 2024-12-07 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
5. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 7 ir Nr. 8, su nuoplovomis nuo užuolaidos, padarytomis 2024-12-07 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. S. genotipu (3 t., b. l. 47–52).
2024-12-12 Apžiūros protokole užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktoje 2024-12-06 23:30 val. gauto telefoninio skambučio ,, (duomenys neskelbtini)“ garso įrašo skaitmeninėje kopijoje užfiksuotas V. S. pranešimas bendrajam pagalbos centrui, kad prieš kokį 10 minučių jos vyras namo grįžo girtas ir padurtas į pilvą, kas jį padūrė nežino, buvo padurtas gatvėje (2 t., b. l. 182–185).
2024-12-11 Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ikiteisminiam tyrimui pateikė dvi greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir šešis garso įrašus, juose nurodyta, kad telefoninis iškvietimas buvo gautas 2024-12-06 23:35 val.; pranešėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo, kad prieš 20 minučių vyras grįžo padurtas į pilvą, po bamba, yra išlindusi žarna (1 t., b. l. 156–163).
2025-01-21 Apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais darytų vaizdo įrašų apžiūra. Įraše „PSS 20241206 235808UTC 0200.mp4“ užfiksuotas policijos pareigūno ir dviejų namo gyventojų (vyro ir moters). Vyras patvirtino girdėjęs konfliktą antrame aukšte, kažkas bėgiojo, lojo šuo, moteris pridūrė girdintys kiekvieną vakarą. Policijos pareigūnas, ieškodamas nusikaltimo įrankio – peilio, užeina į butą, esantį pirmajame aukšte, jo gyventojai patvirtina girdėję triukšmą antrame aukšte. Vaizdo įraše užfiksuotas V. S. pokalbis su policijos pareigūnais bute: V. S.: tai irgi išgėręs, va toks, sako tas va ir tas ir va tai va, kad užpuolė, pasikalbėjo va tai va, ne vienas buvo keli, čia va, prie namų, policijos pareigūnas: o žiūrėkit, kada jis čia grįžo pas jus į butą? V. S.: iš karto, policijos pareigūnas: apie kurią valandą? V. S.: jo, kaip pranešimas buvo, policijos pareigūnas: kada maždaug buvo? V. S.: kai žarnos išsivertusios iš karto kvieti.
Įraše „PSS 20241207 001800UTC 0200.mp4“ užfiksuota, kaip du policijos pareigūnai su moterimi, gyvenančia šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), moteris paaiškina, kad visą vakarą buvo namuose ir girdėjo triukšmą kaimynų bute – kažkas nukrito, negali paaiškinti, ar garsą galėjo sukelti žmogaus arba daikto kritimas. Pareigūnas klausia, ar moteris girdėjo, kad kaimynai būtų išėję iš buto. Moteris sako, kad kaimynai dažnai konfliktuoja. Bute gyvenantis vaikinas patvirtina, kad girdėjo daužymo ir kritimo garsus.
Įraše „PSS 20241207 002419UTC 0200.mp4“ užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su V. S., pastaroji į pareigūnų klausimus atsako, kad abu jos vaikai yra pas senelius. Pareigūnams paprašius duoti vyresniosios dukros telefono numerį, V. S. atsisako tai daryti. Policijos pareigūnė paima iš V. S. rankų telefoną, policijos pareigūnai kartu su V. S. išeina iš buto (2 t., b. l. 177–180).
2025-02-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. S., nuo 2024-12-06 17:19:13 val. iki 2024-12-07 03:41:13 val. jungėsi prie bazinių ryšio stočių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurios apima jos gyvenamąją vietą. 2024-12-06 nuo 19:47:03 val. iki 23:30:15 val., kuomet naudojantis minėtu abonentu buvo atliktas pagalbos skambutis (abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (emergence call)), kitų telekomunikacijų įvykių nefiksuota (2 t., b. l. 135–136).
2025-02-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi P. S., nuo 2024-12-06 17:25:46 val. iki 2024-12-07 00:07:49 val. jungėsi prie bazinės ryšio stoties Nr. AF6C, esančios (duomenys neskelbtini), ir prie bazinių ryšio stočių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); minėtos ryšio stotys apima jo gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 149–150).
Alkotesterių tikrinimų istorijoje užfiksuota, kad 2024-12-07 00.11 val. V. S. nustatytas 2,24 promilių girtumas (4 t., b. l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. S. pareikštas kaltinimas dėl savo šeimos nario – sutuoktinio P. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.
Kaltinamoji V. S. savo kaltės dėl sutuoktinio P. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamoji teisme nurodė, kad paties įvykio neprisimena dėl girtumo ir šiaip turi problemų su atmintimi, kaip atsirado sužalojimas vyrui, negalinti paaiškinti. Nors kaltinamoji ir neprisipažino kalta, tačiau jos kaltę pagrindžiančių duomenų ikiteisminio tyrimo metu pakankamai surinko tyrimą atlikę pareigūnai, kuriuos teismas pripažįsta V. S. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.
Šis nusikaltimas buvo įvykdytas artimoje aplinkoje – kaltinamoji namuose sužalojo savo sutuoktinį. Nustatyta, kad 2024-12-06 vakare, maždaug nuo 17 valandos kaltinamoji V. S. ir nukentėjusysis P. S. savo namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį – gėrė degtinę ir begeriant antrą 0,7 litro talpos butelį, tarp jų kilo konfliktas, nukentėjusysis priekaištavo kaltinamajai, jog lapkričio mėnesį pastaroji buvo padavusi jį skyryboms. Nustatyta ir tai, kad patalpoje, kurioje buvo sužalotas P. S., įvykio metu buvo tik du asmenys, tai yra nukentėjusysis ir kaltinamoji. Šeimoje augantys nepilnamečiai vaikai tuo metu buvo savo kambaryje ir tėvų konflikto nematė. Kaimynystėje aukštu žemiau gyvenantis D. K. patvirtino tą vakarą girdėjęs kaimynų bute triukšmą, V. S. ir P. S. balsus, jie šaukė, rėkavo, girdėjo ir galimai baldų stumdymo garsus, triukšmą girdėjo ir po 23 val. Liudytojas K. G. parodė, kad tą vakarą aukštu žemiau esančiame bute atrodė, kad kažkas bėgiotų ir lojo šuo, pykčių, barnių tą vakarą negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. Abu liudytojai patvirtino, kad jų kaimynystėje gyvenantys V. ir P. S. savaitgaliais labai dažnai švenčia, pas juos garsiai groja muzika, jie tarpusavyje konfliktuoja, barasi, plūsta vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnų kūno kamerų padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad ir kiti namo gyventojai (moteris ir jaunas vaikinas) tą vakarą girdėjo triukšmą kaimynų bute – kažkas nukrito, girdėjo daužymo ir kritimo garsus, moteris pasakė, kad kaimynai dažnai konfliktuoja. Gynybos į bylą iš e-sveikata portalo pateiktas 2024-09-06 stacionaro epikrizės išrašas dėl V. S. diagnozuoto lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito ir atliktos miringoplastikos su klausomųjų kauliukų grandinės rekonstrukcija, teismo vertinimu patvirtina kaltinamosios klausos sutrikimus, tačiau nepaneigia 2024-12-06 jos namuose buvus konfliktą su sutuoktiniu, kadangi apie konfliktą liudijo ir pats nukentėjusysis P. S. bei policijos pareigūnų apklausti namo gyventojai.
Nukentėjusysis P. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2024-12-10 ir 2025-03-12) nuosekliai tvirtino, kad 2024-12-06 vakare jį sužalojo sutuoktinė V. S., durdama peiliu jam į pilvą, tačiau teisme parodymus pakeitė nurodydamas, kad susižalojo pats – būdamas labai apsvaigęs nuo alkoholio, išalko, nuėjo į virtuvę, norėjo atsipjauti užkandos, pasiėmė peilį. Kažkas buvo pripilta ant plytelių ir jis paslydo, griūnant peilis palindo po juo, atsistojęs pajuto skausmą, pasikėlęs marškinėlius pamatė, kad įsidūrė į pilvą. Tokie nukentėjusiojo parodymai iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei prieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl teismas jais nesiremia ir vertina kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sutuoktinei kaltinamajai V. S..
Nors 2025-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad P. S. sužalojimo lokalizacija neprieštarautų tam, kad tokį sužalojimą P. S. galėtų pasidaryti ir pats, tačiau bylos faktinės aplinkybės ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui tokią teismo medicinos specialisto išvadą atmesti ir konstatuoti, kad kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su plonžarnės sienelės ir pasaito pažeidimais P. S. durdama peiliu padarė V. S..
Į bylą pateiktame Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, jog 2024-12-06 23.30 val. kviesdama pagalbą savo sutuoktiniui P. S., kaltinamoji V. S. pranešė, kad jos vyras prieš kokį 10 minučių grįžo į namus neblaivus ir padurtas į pilvą. Apklausos metu kaltinamoji V. S. nurodė, jog P. liepė jai pasakyti, kad jis grįžo toks sužalotas, kad jį užpuolė prie namų, dar P. pasakė, kad mergaitės (dukros) išeitų pas vyresniosios mergaitės vaikiną, jog neturėtume nemalonumų. Šių aplinkybių, kad kviečiant jam pagalbą liepė žmonai pranešti, jog jis grįžo namo sužalotas į pilvą, nes buvo užpultas, neneigė ir nukentėjusysis P. S., tačiau motyvą, dėl ko taip liepė žmonai pasielgti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino skirtingai. Apklausiamas teisme, nukentėjusysis parodė, kad taip pranešti žmonai liepė dėl to, kad buvo gėda, jog susvirduliavo, parkrito ir pats pasidūrė save. Tuo tarpu apklausiamas 2024-12-10 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gulėdamas ant sofos pasakė, kad kviesdama pagalbą V. S. nurodytų, jog jis buvo užpultas prie laiptinės ir namo parėjo sužalotas, nes nenorėjo, kad sutuoktinei kiltų problemų, todėl patarė jai taip sakyti. Analizuojant šiuos nukentėjusiojo P. S. parodymų skirtumus, kyla klausimas, tai kokios problemos turėtų kilti sutuoktinei, jei jos vyras susižalojo pats. Akivaizdu, kad nukentėjusysis versiją, jog griūdamas ant peilio susižalojo pats, iškėlė siekdamas padėti sutuoktinei išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Aiškinantis teisme dėl ko nukentėjusysis pakeitė parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes, pastarasis nurodė, jog pirmą kartą (2024-12-10) buvo apklausiamas ligoninėje, po dviejų narkozių, jam buvo lašinamos lašinės, kas tris valandas buvo leidžiami nuskausminamieji, buvo apsvaigęs, tyrėjai jo parodymus jam perskaitė iš kompiuterio, nes buvo sugedęs jų printeris, o kai printeris pasitaisė, jis pasirašė apklausos protokole jo neskaitęs, nes labai norėjo miego ir labai skaudėjo pilvą. Apie tai, kad buvo sugedęs pareigūnų printeris, teisme paneigė nukentėjusiojo apklausą vykdę tyrėjai V. V. ir I. K., taip pat iš šių liudytojų parodymų nustatyta, kad siekiant apklausti nukentėjusįjį gydymo įstaigoje, medikai suteikė atskirą patalpą, kurioje buvo įrengta ir gulima vieta, tačiau nukentėjusysis P. S. jautėsi gana gerai, atsisakė apklausos metu gulėti, jo apklausa buvo atliekama jam sėdint, asmuo bendravo adekvačiai, sakinius dėstė sklandžiai, nukentėjusysis apklausos protokolą, kuris buvo išspausdintas, perskaitė pats, su viskuo sutiko ir pasirašė protokole. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo sveikatos būklė 2024-12-10 apklausos metu, nebuvo kritinė, dėl kurios jis negalėjo objektyviai paaiškinti sužalojimo aplinkybių, kadangi apklaustas papildomai 2025-03-12, kuomet paties nukentėjusiojo teigimu, jis jau buvo visiškai pasveikęs ir ėjo į darbą, jis nurodė analogiškas sužalojimo aplinkybes – rankoje laikytu peiliu V. S. vieną kartą dūrė jam pilvą, dėl ko jis patyrė sužalojimą, be to, pridūrė, kad šiuo metu su žmona yra susitaikę, jis jai atleido, ir kad V. iki šiol jam sako, kad ji įvykio nepamena dėl išgerto alkoholio kiekio, tačiau verkia, sielojasi, atsiprašinėja jo ir sako, kad labai labai gailisi. Be to, aplinkybės, kurias nukentėjusysis nurodė pirmosios (2024-12-10) apklausos metu, buvo patikrintos ir 2024-12-18 jo parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje, kai po pirmosios apklausos buvo praėjusi savaitė ir šio procesinio veiksmo, kuris buvo filmuojamas, metu nukentėjusysis nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo.
Be to, vertinant nukentėjusiojo P. S. parodymus, atsižvelgtina ir į tai, kad į bylą yra pateikta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2025 m. sausio 8 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp skolininkės V. S. ir išieškotojos Kauno teritorinės ligonių kasos, pagal kurią skolininkė V. S. įsipareigojo žalą (3941,32 Eur), atsiradusią dėl P. S. gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2024-12-07 iki 2024-12-12, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 56 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 70 Eur. Toks V. S. savanoriškas atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo prisiėmimas taip pat paneigia nukentėjusiojo versiją, kad jis susižalojo pats ir kartu patvirtina, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo būtent V. S..
Aptariant byloje apklaustų liudytojų B. S. ir A. O. parodymus taip pat nustatyta, kad liudytojų parodymai apie joms žinomas P. S. sužalojimo aplinkybes duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi iš esmės. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2024-12-10) liudytoja B. S. parodė, kad pabendravus su P. ligoninėje, šis nurodė, kad namuose su V. vartojo alkoholį, išgertuvių metu jiedu susipyko, nes 2024 m. lapkričio mėnesį V. buvo nusprendusi nutraukti santuoką, ir to konflikto metu V. sužalojo jį peiliu. Liudytoja A. O. apklausta 2024-12-12 parodė, kad ligoninėje bendraujant su P., šis sakė, jog namuose su V. vartojo alkoholį, išgėrus vieną butelį degtinės jis išėjo į parduotuvę ir nupirko antrą butelį, tęsiantis išgertuvėms, kilo konfliktas. Jai paklausus, ar sužalojimus padarė V., P. pasakė, kad bute pašalinių žmonių nebuvo, jis niekur nebuvo išėjęs, niekas kitas jo sužaloti negalėjo. Be to, liudytoja A. O. parodė klaususi ir V. S., ar ši dūrė peiliu į pilvą P. S., ji atsakė, kad gal ir galėjo taip būti, buvo girta, todėl gal ir galėjo taip padaryti, bet neprisimena pačio dūrio.
Tuo tarpu duodamos parodymus teisme, abi šios liudytojos pareiškė tokių parodymų nedavusios, tvirtino ligoninėje ta tema su P. S. nekalbėjusios, liudytoja A. O. nurodė ta tema nesikalbėjusi ir su V. S.. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos nurodė, jog jų apklausos vyko pareigūnų tarnybiniame automobilyje ir kad jos dėl sveikatos problemų negalėjo savarankiškai perskaityti ir susipažinti su jų apklausos protokolais, pareikšti pastabas. Teisminio proceso metu kaltinamosios V. S. gynėja iš e-sveikata portalo pateikė B. S. 2025-08-22 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, A. O. 2024-12-06, 2024-12-13 Ambulatorinio apsilankymo aprašymus, tačiau teisme apklausti liudytojų B. S. ir A. O. apklausas atlikę tyrėjai V. V. ir I. K. nurodė, jog nei viena iš liudytojų jokių nusiskundimų dėl sveikatos neišreiškė, abi liudytojos apklausos protokolus perskaitė pačios, juose pasirašė, pastabų ar papildymų nepareiškė. Vertindamas liudytojų B. S. ir A. O. parodymų keitimą, teismas pažymi, kad šios liudytojos yra nukentėjusiojo P. S. motina ir teta, juos sieja artimas giminystės ryšys, visi šie asmenys yra suinteresuoti palankia bylos baigtimi kaltinamajai V. S., nes nukentėjusysis su kaltinamąja susitaikė ir jai dėl padaryto sužalojimo atleido, todėl teismas liudytojų parodymų keitimą vertina kritiškai ir jų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nesivadovauja.
Liudytoja G. P., 2024-12-06 į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė, parodė, kad nukentėjusysis paaiškino, jog buvo kažkur išėjęs, kažkas dūrė, išsamiai neaiškino, nes jam buvo silpna ir džiūvo burna. Liudytojos G. P. parodymai po bendravimo su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio, taip pat patvirtina tą pačią pradinę nukentėjusiojo P. S. poziciją dėl jo sužalojimo ir tai dar kartą leidžia teismui atmesti jo parodymus, duotus teisme, kaip nepagrįstus. Be to liudytoja G. P. akcentavo V. S. elgesį įvykio vietoje, kuris pareigūnams pasirodė įtartinas, kadangi ji nebuvo nuosekli atsakinėdama į policijos pareigūnų klausimus, ar įvykio metu vaikai buvo namie, kur yra jos vaikai, dėl ko po kriaukle sudėti peiliai buvo šlapi. Liudytojos apibūdintas kaltinamosios elgesys įvykio vietoje parodo, kad ji nebuvo nuoširdi ir neužtikrinta savo nekaltumu.
Aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2024-12-06 vakare sutuoktiniams namuose (duomenys neskelbtini) vartojant alkoholį (V. S. 2024-12-07 00.11 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas) tarp jų kilo konfliktas, kurio metu P. S. priekaištavo dėl 2024 m. lapkričio mėnesį V. S. inicijuotų skyrybų ir šio konflikto metu neblaivi V. S. dūrė peiliu sutuoktiniui į pilvą. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji V. S. suvokė, jog durdama peiliu P. S. į pilvą, gali sunkiai jį sužaloti ir nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi P. S. ji sužalojo veikdama netiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamoji sunkiai sutrikdė savo šeimos nario, tai yra, sutuoktinio sveikatą, jos veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas (sunkus sveikatos sutrikdymas) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, veikdama netiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant V. S. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn buvo patraukta 2020-06-14 už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (viršijo greitį), paskirtą baudą sumokėjo, nuobauda nebegaliojanti. Kaltinamoji yra bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų – mažametis (gim. (duomenys neskelbtini)). 2020-03-15 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl (duomenys neskelbtini) ir kitų psichikos bei elgesio sutrikimų V. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo teikiama stebėjimo paslauga, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025-01-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. S. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kas teismo vertinimu reiškia, jog V. S. yra pakaltinama ir gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už savo nusikalstamus veiksmus.
BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki nuo dvejų iki dvylikos metų. Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas gali skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.
Kaltinamoji V. S. teisiama pirmą kartą, duomenų apie jos atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus į bylą nepateikta, kas leidžia spręsti apie jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ir į tai, kad V. S. augina du nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas yra mažametis, neturintis trejų metų amžiaus. Iki nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų V. S. dirbo operatore UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio buvo charakterizuojama teigiamai. Nuo 2025-04-09 V. S. yra bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paskyrus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę nutrūktų šie kaltinamosios socialiniai ryšiai, ypatingai akcentuojant motinos ir mažamečio vaiko ryšį. Teismo įsitikinimu, neatimant iš kaltinamosios galimybės būti kartu su vaikais ir juos auklėti, prižiūrėti ir rūpintis jais, tai gali daryti jai didesnę įtaką, siekiant bausmės tikslų. Be to, šiuo atveju atsižvelgiama ir į nepilnamečių, iš kurių vienas mažametis, vaikų interesus augti šeimoje, kartu su motina.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl ginant kaltinamosios nepilnamečių vaikų interesus, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajai skirtina švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 120 (šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamosios V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 7 d. 00.11 val. iki 2024 m. gruodžio 7 d. 17 val. (viena diena) įskaitytinas į jai paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliekamos nepakeistos iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo. Pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, kardomosios priemonės naikintinos, Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir Asmens tapatybės kortelė grąžintini V. S..
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3941,32 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (1 t., b. l. 133–134).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šiuo nuosprendžiu dėl P. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu yra pripažinta V. S., todėl ji yra tinkama civilinė atsakovė byloje.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3941,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir ši žala ieškovei atsirado už P. S. gydymą. Nuo 2024 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d. (5 lovadieniai) P. S. buvo gydoma (duomenys neskelbtini), kepenų ir tulžies latakų chirurgijos, Centriniame reanimacijos bei Stemplės, skrandžio ir endokrininės chirurgijos skyriuose dėl plonosios žarnos sužalojimo. Jam atliktos šios medicininės intervencijos: pilvo spiralinė angiografija, dubens spiralinė angiografija, atliekant kompiuterinę tomografiją su intravenine kontrastine medžiaga; plonosios žarnos rezekcija ir anastomozė; kiti deguonies terapijos būdai; eritrocitų masės transfuzija; kito serumo įvedimas. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 3941,32 Eur.
Civilinė atsakomybė V. S. atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, o kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui; asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jei šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamosios V. S. tyčinių smurtinių veiksmų P. S. nuo 2024 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d. buvo gydomas ligoninėje, kaltinamajai kyla pareiga atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3941,32 Eur, kuriuos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ji sumokėjo gydymo įstaigai už P. S. gydymą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 4 kompaktinės plokštelės, kuriose įrašyti Bendrojo pagalbos centro pranešimas, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos iškvietimas, policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas ir nukentėjusiojo P. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas – paliktinos saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); peilis ,,Masterpro“, peilis ,,Uniwell“, peilis ,,Sabatier“, kojinių pora, sportinės kelnės ,,Slazenger“, kelnaitės ,,Carljoy“, sukarpyti marškinėliai ,,Alphar One“ – grąžintini P. S.; užuolaida su rausvos spalvos dėmėmis, striukė su gobtuvu, kelnės ,,Beloved woman XXL“, pilkos spalvos marškinėliai – grąžintini V. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); P. S. ir V. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai, rankų pirštų bei delnų atspaudai – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 7 d. 00.11 val. iki 2024 m. gruodžio 7 d. 17 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti, Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. S..
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. S. 3941,32 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 32 centus) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
peilį ,,Masterpro“, peilį ,,Uniwell“, peilį ,,Sabatier“, kojinių porą, sportines kelnes ,,Slazenger“, kelnaites ,,Carljoy“, sukarpytus marškinėlius ,,Alphar One“ – grąžinti P. S.;
užuolaidą su rausvos spalvos dėmėmis, striukę su gobtuvu, kelnes ,,Beloved woman XXL“, pilkos spalvos marškinėlius – grąžinti V. S.;
4 kompaktines plokšteles – palikti saugoti prie bylos;
P. S. ir V. S. seilių lyginamuosius pavyzdžius, rankų pirštų bei delnų atspaudus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.