Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. S. 2023 m. sausio 30 d. apie 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje konflikto metu, mušdamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. L. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. L., o būtent: kairės rankos alkūne trenkė A. M. L. į krūtinės sritį, po ko nukentėjusioji nukrito ant asfalto ant nugaros ir dėl ko jos juosmens srityje atsirado poodinė kraujosruva, taip pat R. L. dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą,

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai (1 t., b. l. 124–127), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2023 m. sausio 30 d. apie 12 val. 30 min. buvo (duomenys neskelbtini) autobuso stotelėje, laukė autobuso į Kauną. Turėjo važiuoti į klinikas, pasitikrinti širdį, buvo prisiregistravęs pas daktarus. Autobuso stotelėje buvo dar du asmenys, iš matymo pažįstami žmonės. Vyras ir moteris, vardų jų nežinojo. Žinojo, jog jie gyvena taip pat (duomenys neskelbtini), kaip ir jis. Kol laukė autobuso, su jais jokio kontakto neturėjo. Jie sėdėjo autobuso stotelėje, o jis stoviniavo prie gatvės laukdamas autobuso. Kai atvažiavo autobusas, jie visi trys priėjo prie priekinių autobuso durelių. Iš autobuso išlipo viena moteris. Jis pradėjo lipti į autobusą pirmas, tačiau moteris stovėjusi už jo pradėjo sakyti „kur lendi“. Tada viskas įvyko labai greitai, jis visko neprisimena. Jis staigiai atsisuko į moterį, kuri jam tai pasakė. Ar atsisukdamas į ją galėjo kažkaip ją sužeisti, negali pasakyti, kadangi tokių tikslų neturėjo, viskas vyko labai greitai. Tada pajuto, kaip vyras, stovėjęs jam už nugaros, papurškė jam dujomis tiesiai į veidą, į akis. Vyras jam dar kažką piktai kalbėjo, tačiau jis neprisimena konkrečiai ką. Jis pradėjo mosikuoti rankomis, nieko nematė, pradėjo griaužti akis. Galbūt mosikuodamas rankomis ir galėjo sužeisti vyrą, kuris papurškė dujų jam į veidą, galbūt galėjo ir sužeisti moterį šalia stovėjusią, tuo metu jis nieko nematė. Vyras papurškė dujų dar kartą ir jis nuėjo trindamas akis į autobuso stotelę ir ten atsisėdo. Jog būtų trenkęs alkūne nukentėjusiajai moteriai, jis tiksliai neprisimena, tačiau taip gali būti, kadangi labai staigiai sukosi į ją ir ji buvo visai šalia jo, tačiau ar buvo parkritusi ant žemės nematė. Viskas vyko labai greitai. Kai jam papurškė dujų į veidą, nuo to laiko nieko nematė. Mosikuodamas rankomis, galėjo sužeisti vyrą ir galbūt jam pataikyti į veido sritį, tačiau jis nieko nematė, kadangi akys buvo pilnos dujų, o ir pats buvo šoko būsenos. Atsisėdęs autobuso stotelėje, pirmiausiai paskambino tėvams, jog atvažiuotų, o paskui paskambino policijai. Gyvena su tėvais, anketiniuose duomenyse nurodytu adresu. Į autobuso stotelę atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir jį nuvežė į Kauno klinikas. Dėl įvykio jis labai gailisi, jog taip atsitiko, kadangi galėjo nekreipti dėmesio ir tiesiog įlipti į autobusą ir neatsigręžti į už jo esančius asmenis, kai jie jam papriekaištavo, jog neva jis užlindo lipti į autobusą.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi. Paaiškino, jog stotelėje atvažiavus autobusui sukonfliktavo su A. M. L.. Sukonfliktavo dėl to, kad pirmas jis lipo į autobusą, jos sūnus jam kažką pasakė, o kai nukentėjusioji palietė jo petį iš nugaros, jis staigiai atsisuko ir galėjo trinktelėti jai su alkūne, po to gavo į akis dujų ir pradėjo mosikuoti rankomis, tai galėjo trenkti vyrui, taip kaip sakė pagarsintuose parodymuose. Gailisi dėl to kas įvyko.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir pačiam kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiųjų, liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo išsamiai paskelbti įrodymų tyrimo metu, (1 t., b. l. 77–80), nustatyta, kad 2023 m. sausio 30 d. apie 12 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) miestelyje autobusų stotelėje laukė autobuso į Kauną su savo mama A.. Su mama gyvena kartu dviese. Autobuso stotelėje laukė dar vienas asmuo, gerai jam žinomas miestelio gyventojas T. S.. Su T. jie nėra bendravę akis į akį. Praeitų metų vasaros gale, rudens pradžioje, tiksliai kada nepamena, T. S. važiuodamas dviračiu partrenkė taip pat dviračiu važiuojančią jo mamą. Tuo metu jo mama kreipėsi į policiją, tačiau jokios bylos ar kažko panašaus nebuvo, policija pažadėjo sudrausminti T. S.. Po to karto T. S. pradėjo be priežasties kabinėtis prie jo mamos. Kai jo mama eidama gatve sutikdavo T., šis visą laiką parodydavo negražius gestus, vartodamas keiksmažodžius, visaip išvadindavo, būdavo, jog net ir grasindavo. Mama pradėjo bijoti viena vaikščioti miestelyje. 2023 m. sausio 30 d., kai jie su mama laukė (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje autobuso į Kauną, T. jokių tuo metu replikų ar grasinimų nereiškė, nieko nekalbėjo. Kai atvažiavo autobusas, priėjo prie autobuso priekinių durų. Iš autobuso išlipo viena moteris, kurią jie praleido, tuo pačiu jo mama norėjo lipti į autobusą, tačiau iš kairės pusės užlindo T. S., nustumdamas jo mamą. T. užlindęs priešais jo mamą, iš kairės rankos alkūnės trenkė jo mamai į krūtinės sritį, kuri nuo smūgio nukrito ant žemės. Tada jis, stovėdamas už mamos, jam pradėjo sakyti „ką tu čia darai?“, T. atsisukęs į jį pasakė „ką noriu tą darau“ ir trenkė jam, dešinės rankos kumščiu, į veido sritį. Jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Užspaudė viena ranka sau nosį, jog nebėgtų kraujas. T. toliau smūgiavo dar keletą kartų rankom, bei kojom, tačiau jam į veidą jau nebepataikė. Pajuto momentinius skausmus kojose. Mama tuo metu buvo atsistojus nuo žemės ir atsirėmus į autobusą. Kaire ranka laikydamas sau už nosies, su dešine ranka griebė ašarines dujas, kurias laikė savo striukės išorinėje viršutinėje kišenėje ir papurškė T. į veidą, tiksliau į akis. Tačiau T. po pirmo dujų papurškimo, nesureagavo ir toliau mosikuodamas rankomis elgėsi agresyviai. Tada papurškė dujomis antrą kartą T. į veidą. Po antro dujų papurškimo, T. apsiramino, pradėjo trinti akis ir nuėjo link autobusų stotelės. Jis tuo metu, padėjo įlipti mamai į autobusą, pats įlipo ir nuvažiavo į Kauną. Kaune praleido porą valandų ir atgal į (duomenys neskelbtini) grįžo 17 val. Grįžo namo ir mama pradėjo blogai jaustis, davė vaistų ir nuo spaudimo ir raminamųjų. Dar kol buvo Kaune, mama visai normaliai jautėsi, tačiau tik grįžus jai labai pablogėjo. Jie su mama aptarė, jog kol buvo Kaune neskambins į policiją dėl įvykio su T. S., nes daug reikalų, o kai grįš į (duomenys neskelbtini), iš karto paskambins. Tačiau, grįžus namo, mamai pasidarius blogai su sveikata, ji paprašė nekviesti policijos, kadangi labai negera jai. Mama paprašė pranešti policijai kitą dieną, ką jie paskui ir padarė. Su T. S. po to įvykio visiškai nėra bendravę, tik porą kartų yra jį matęs važiuojant tuo pačiu autobusu.

Liudytojos A. M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo išsamiai paskelbti perskaitant juos (1 t., b. l. 71–74, 83–85), nustatyta, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi R. L., su kuriuo 2023 m. sausio 30 d. apie 12.00 val. išėjo iš namų į autobusų aikštelę „(duomenys neskelbtini)“ laukti autobuso į Kauną. Autobusų aikštelėje jau stovėjo T. S.. Apie 12.20 val. atvyko autobusas ir sustojo šalia jos, tada ji šiek tiek atsitraukė, iš autobuso išlipo moteris, jai išlipus į autobusą lipo ji ir prieš ją staiga užlindo T. S. ir dešinės rankos alkūne trenkė jai į krūtinės sritį, tada ji nugara griuvo ant žemės. Pajuto stiprų skausmą stubure. Skausmą jautė iki pat vakaro, net ir dabar po to įvykio jaučia stuburo skausmus. Tada jos sūnus griebė už T. striukės iš nugaros ir sušuko jam: „ką čia darai dabar?“. Tuo metu T. atsisukęs su kumščiu trenkė jos sūnui į nosį. Sūnus susiėmė už nosies, nes jam pradėjo bėgti kraujas. Matė, kaip T. kelis kartus įspyrė jos sūnui, mėgino kumščiu suduoti jos sūnui, o jis iš striukės kišenės išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir papurškė dujų T. į veidą. Kadangi ji jau negalėjo įlipti į autobusą, tai sūnus ją įkėlė į autobusą ir jos išvažiavo į Kauną. T. S. liko stovėti autobusų stotelėje, trindamas akis. 2023 m. sausio 30 d. paprašė sūnaus, kad nekviestų policijos pareigūnų, nes jaučiasi labai blogai, skaudėjo stuburą, galvą, krėtė nervinis drebulys dėl kurio nebūtų galėjusi normaliai bendrauti ir kalbėti. Tai yra jau nebe pirmas T. S. išpuolis prieš ją, minėto asmens ji bijo, viena neina net iki parduotuvės prašo sūnaus, kad ją lydėtų, jau ne vieną kartą buvo iškeikta ir išvadinta necenzūriniais žodžiais.

Liudytojo A. J. apklausos protokolu nustatyta, kad jis dirba Naujosios (duomenys neskelbtini) autobusų parke vairuotoju. 2023 m. sausio 30 d. važiavo maršrutu N. (duomenys neskelbtini). Iš N. (duomenys neskelbtini) išvyko po 8.15 su keleiviniu autobusu „Isuzu“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos). Apie 12 val. 30 min. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį ir privažiavo jame esančią autobusų stotelę. Kiek buvo žmonių tuo metu stotelėje, jis pasakyti negali, nes tiksliai neprisimena. Jam sustojus stotelėje, jis pasiruošė galimam bilietų pardavimui, nes jam sustojus stotelėse reikia paduoti bilietus. Sustojus stotelėje, jis atidarė priekines autobuso duris. Pasiruošė paduoti bilietus ir išgirdo garsą, nes vienas iš žmonių buvęs stotelėje, atsitrenkė į autobuso dešinės pusės priekį. Parkritęs jis nebuvo, tik atsirėmė į autobusą. Tai buvo iš matymo matytas žmogus, nes jis dažnai važiuoja į Kauną iš (duomenys neskelbtini). Šio asmens nei vardo, nei pavardės jis nežino, tik jį prisimena dėl to, nes jis turi neįgalumo pažymėjimą (80 procentų nedarbingas) ir perka bilietą su nuolaida. Tuo metu, kai buvo atidarytos autobuso durys, tarpduryje atsistojo senyvo amžiaus moteris. Vyrai esantys stotelėje apsistumdė, tačiau jokių smūgių jis nepastebėjo nė vieno atžvilgiu. Tada pastebėjo kaip vienas iš vyrų (su neįgalumo pažymėjimu) nuėjo link stotelės nuo autobuso. Moteris stovėjusi tarpduryje įlipo į autobusą, o paskui ją įlipo vyras, kuris ties burna laikė ar tai servetėlę ar nosinaitę ir ja buvo užsidengęs burną. Matė ant to vyro veido kraujo, ties burna. Vyras sumokėjo pinigus už moterį ir save ir atsisėdo autobuse (1 t., b. l. 88–91).

Iš 2023 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas R. L. nurodė, jog 2023 m. sausio 30 d. kartu su mama ryte atsikėlė, susiruošė autobusu vykti į Kauną, apie 12.00 val. iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Išėjo link autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kėdainių g. Kai jie atėjo į autobusų stovėjimo aikštelę, ten jau stovėjo T. S.. 12.20 val. atvažiavo autobusas ir sustojo tiesiai prie mamos, iš autobuso išlipo moteris ir tada mama žengė į autobusą, staiga pribėgo T. S., užlindo už jo mamos, jai alkūne trenkė į krutinę ir jo mama griuvo atgal ant nugaros. Tada jis T. S. sudrausmino sakydamas - ką tu čia darai, o jis atsakė – „ką noriu, tą darau“, ir atsisukęs dešinės rankos kumščiu trenkė jam į nosį, iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas. Tada T. S. šiek tiek atsitraukė ir pradėjo į jį smūgiuoti rankomis ir kojomis į kojų sritį. Jis visaip bandė išvengti konflikto su T. S., tačiau jam neatstojus nuo jo, panaudojo savigynai skirtas turimas ašarines dujas, kurias laikė striukės dešinės pusės išorinėje kišenėje, krūtinės srityje. Po ašarinių dujų panaudojimo, T. S. dujos nesuveikė, jo elgesys dar labiau suagresyvėjo. Tada jis T. S. dar kartą papurškė ašarinių dujų ir jis nuo jo atstojo, paėjo toliau trindamas akis. Mama stovėjo atsirėmusi į autobusą, jai buvo sunku įlipti, todėl jis ją paėmė ir įkėlė į autobusą, su nosine pasivalė savo nosį, susimokėjo už bilietus ir autobusu išvyko į Kauną. T. S. trindamas akis liko stovėti autobusų aikštelėje, į autobusą nelipo. Apie 17.00 val. iš Kauno autobusu grįžo namo, mama jautėsi blogai, jai labai skaudėjo galvą, davė jai vaistų, patepė vaistais nugarą ir mama nuėjo pailsėti, kadangi mamai buvo sunku bendrauti, nusprendė dėl šio įvykio į policiją kreiptis kitą dieną, ką ir padarė (1 t., b. l. 11–19).

2023 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje A. M. L. konstatuota kraujosruva juosmens srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu ar daugiau trauminių paveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 30 d. Poodinė kraujosruva juosmens srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 98–99).

2023 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog atidaromas 1 val. 58 min. 10 sek. vaizdo įrašas pavadinimu „2023-01-30 11_01_34 (UTC+02_00)“, kuriame vaizdo įrašo viršutiniame dešiniajame kampe matoma data 2023 m. sausio 30 d. ir laikas 11:01:34. Matomas šviesus paros metas, priešais matoma autobusų stotelė. Vaizdo įrašo 42 min. 44 sek. (viršutiniame dešiniajame vaizdo įrašo kampe matomas laikas yra 11:44:18) autobuso stotelėje pasirodo asmuo su geltonos spalvos maišeliu (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog tai T. S.). Vaizdo įrašo 1 val. 04 min. 14 sek. (viršutiniame dešiniajame vaizdo įrašo kampe matomas laikas yra 12:05:49) autobuso stotelėje pasirodo du asmenys (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog tai R. L. ir A. M. L.). R. su A. nueina į autobuso stotelę po stogeliu. T. S. stoviniuoja prie gatvės tolėliau nuo autobusų stotelės, kurioje yra R. L. ir A. L.. Vaizdo įrašo 1 val. 27 min. 47 sek. (viršutiniame dešiniajame vaizdo įrašo kampe matomas laikas yra 12:29:22) atvažiuoja autobusas ir sustoja autobusų stotelėje. Matoma, kaip T. S., R. L. ir A. L. laukia, kol autobusas privažiuos prie jų autobusų stotelėje, kurioje daugiau žmonių nėra. Autobusui sustojus, visų trijų asmenų laukiančių autobuso nesimato, kadangi autobusas sustoja priešais autobuso stotelę ir vaizdo įraše nesimato kas vyksta prie priekinių autobuso įlipimo durelių. Vaizdo įrašo 1 val. 29 min. 10 sek. (viršutiniame dešiniajame vaizdo įrašo kampe matomas laikas yra 12:30:45) autobusas išvažiuoja iš autobuso stotelės ir matoma, kaip autobuso stotelėje po stogeliu sėdi T. S., daugiau jokių žmonių aplink nėra. Vaizdo įrašo 1 val. 38 min. 57 sek. (viršutiniame dešiniajame vaizdo įrašo kampe matomas laikas yra 12:40:32) prie autobuso stotelės privažiuoja tamsios spalvos automobilis. Prie automobilio prieina T. S.. Iš automobilio išlipa du asmenys ir automobilis nuvažiuoja. Matoma, kaip autobuso stotelėje T. S. su dviem asmenimis kelias minutes pastovi ir tada nueina į vaizdo įrašo kairiąją pusę. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 65–67).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. sausio 30 d. apie 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, Kauno rajone. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, patvirtino, jog jis konflikto metu su rankos alkūne trenkė nukentėjusiajai A.M. L., sudavė R. L. į veidą. Nukentėjusieji A.M. L. ir R. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog T. S. trenkė su rankos alkūne A.M. L. į krūtinės sritį, po ko ji pargriuvo ant žemės, o R. L. trenkė su rankos kumščiu į veidą, dėl ko jam bėgo kraujas iš nosies. Minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad matė apsistumdymą prie autobuso, matė kraują ant R. L. veido. Taip pat kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymus, sutapusius esminėse aplinkybėse ir patvirtinančius bei papildančius vieni kitus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolas, specialisto išvada, apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina ir specialisto išvados duomenys, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiai konstatuota kraujosrūva juosmens srityje, kuri galėjo būti padaryta nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2023-01-30. Teismo nuomone, tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai – trenkimas kumščiu į veidą, po ko bėga iš nosies kraujas, ir be specialistų vertinimo objektyviai yra skausmingas. O be to, kaltinamojo atlikti neteisėti smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, kaip minėta, specialisto išvadoje įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo) nustatyta bylos duomenų visuma, tame tarpe ir specialisto pateiktoje išvadoje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, juolab iš esmės šios aplinkybės dėl kaltinamojo veiksmų ir sužalojimo pasekmių priežastinio ryšio neginčija ir kaltinamasis, kuris pripažįsta nežymiai sutrikdęs nukentėjusios sveikatą, sudavęs su alkūne į krūtinės sritį, po ko kaip patvirtina bylos duomenų visuma nukentėjusioji nukrito ant žemės. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

Abejoti byloje esančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais nėra pagrindo, jie dėl esminių aplinkybių sutampa, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina T. S. kaltę. Taigi, nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis tyčia nukentėjusiajam R. L. sudavė kumščiu į veidą ir tokiu būdu pasikėsino į žmogaus kūno neliečiamumą, šia veika sukėlė padarinius – nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, o tarp šios veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, kaltinamasis tyčia nukentėjusiajai R.M. L. trenkė rankos alkūne į krūtinės sritį, po ko nukentėjusioji nukrito ant asfalto ant nugaros ir dėl ko atsirado juosmens srityje poodinė kraujosrūva ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė šios nukentėjusios sveikatą, o tarp šios veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas T. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pasitvirtino. Teismo posėdžio metu duoti pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusių, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis T. S. 2023 m. sausio 30 d. apie 12 val. 30 min. Vandžiogalos miestelio (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje Kauno rajone konflikto metu, mušdamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. L. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. L., o būtent: kairės rankos alkūne trenkė A. M. L. į krūtinės sritį, po ko nukentėjusioji nukrito ant asfalto ant nugaros ir dėl ko jos juosmens srityje atsirado poodinė kraujosruva, taip pat R. L. dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą. Šiais veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos bei gailėjosi dėl padarytos veikos ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. S. yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nenustatyta, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog yra sveikas, tačiau kaltinamasis nedirba, nesimoko, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybės ligų ar psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas.

Kaltinamasis neteistas, nebaustas ir administracine tvarka, todėl spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas, juolab neigiamai kaltinamąjį apibūdinančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, T. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimus – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 50, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, išaiškinti T. S., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsniu, išaiškinti T. S., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.