- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- 2-703-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuria išaiškinta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyta apribojimų apimtis, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ vardu atsakovei V. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2007 m. rugpjūčio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei priėmimo–perdavimo aktus, kuriais atsakovė V. I. pardavė UAB „Adagrus“ žemės sklypus; taikyti dvišalę restituciją bei priteisti BUAB „Adagrus“ iš V. I. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas BUAB „Adagrus” nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Taikos pr. 116 M, Kaune; uždrausta BUAB „Adagrus” sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, tarp jų: šį turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, kitaip perleisti ar perduoti naudotis tretiesiems asmenims, uždraudžiant juo laiduoti, garantuoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą; areštuotas atsakovės V. I. 830 000 Lt nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti; nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant reikalavimo sumos areštuotos atsakovės piniginės lėšos, esančios atsakovės banko sąskaitose, leidžiant atsakovei disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jos mėnesio darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas.
Teisme 2014 m. lapkričio 21 d. gautas BUAB „Adagrus“ bankroto administratoriaus prašymas išaiškinti, ar BUAB „Adagrus“ gali duoti sutikimą (pagal UAB „Hansa flex“ prašymą) civilinio ginčo sklype, esančiame Taikos pr. 116 M, Kaune, įrengti kelią su danga ir nutiesti požeminius inžinerinius tinklus, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės žemės sklypui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi išaiškino, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nenumatytas draudimas atlikti servitutinio kelio remonto (pagerinimo) darbus, todėl BUAB „Adagrus“ bankroto administratorius gali duoti sutikimą UAB „Hansa flex“ civilinio ginčo sklype nustatyto servituto ribose įrengti kelią su danga ir nutiesti požeminius inžinerinius tinklus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepaisydamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas išaiškino, kad areštuotame žemės sklype administratorius gali duoti sutikimą UAB „Hansa flex“ ginčo sklype nustatyto servituto ribose įrengti kelią su danga ir nutiesti požeminius inžinerinius tinklus.
2. Leidus nustatyto servituto ribose įrengti kelią su danga ir nutiesti požeminius inžinerinius tinklus, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes turtas taptų suvaržytas trečiųjų asmenų turtu. Servitutas nesuteiktas statyboms, tačiau teismas išaiškino, jog administratorius turi teisę leisti užstatyti sklypo dalį požeminėmis komunikacijomis.
3. Ieškiniu prašoma taikyti dvišalę restituciją, tačiau jeigu bus įrengtas kelias ir nutiesti požeminiai inžineriniai tinklai, atsakovės nebus galima grąžinti į pradinę padėtį, kadangi jai nebus galima grąžinti neužstatyto žemės sklypo.
4. Administraciniu aktu žemės sklype nėra nustatytas servitutas tiesti požeminius inžinerinius tinklus. Požeminiams inžineriniams tinklams privalo būti nustatytos apsauginės zonos, kurių ribose jokia statyba negalima, o tai žymiai atsilieptų žemės sklypo vertei, sumažėtų žemės sklypo užstatymas bei teritorijos saugumas.
BUAB „Adagrus“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neapima draudimo išduoti sutikimą. Teismo nutartis nereiškia, kad toks sutikimas bus duotas, kadangi jis priklausys nuo kreditorių valios.
2. Ieškovas, manydamas, kad atsakovo galimas išduoti sutikimas sudarys kliūtis galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, gali kreiptis dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išaiškinta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyta apribojimų apimtis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo BUAB „Adagrus“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Taikos pr. 116M, Kaune. Teismas uždraudė sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, tarp jų: šį turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, kitaip perleisti ar perduoti naudotis tretiesiems asmenims, uždraudžiant juo laiduoti, garantuoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi išaiškino, kad nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenumatytas draudimas atlikti servitutinio kelio remonto (pagerinimo) darbus, todėl bankroto administratorius gali duoti sutikimą ginčo sklype, nustatyto servituto ribose, įrengti kelią su danga ir nutiesti požeminius inžinerinius tinklus. Apeliantas su šia teismo nutartimi nesutinka, teigdamas, jog tokiu būdu turtas bus apsunkintas trečiųjų asmenų teisėmis ir turtu, o tai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.
Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą servituto sąvoka, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Šios įstatymo nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė. CK VII skyriuje, reglamentuojančiame servituto institutą, yra išskirtos servitutų rūšys – kelio servitutas, statinių servitutas, servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kiti servitutai (CK 4.117 str., 4.122 str., 4.123 str.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtinta, kad ginčo žemės sklypui, esančiam Taikos pr. 116 M, Kaune, yra nustatytas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis. Jokie kiti servitutai šiam žemės sklypui nėra įregistruoti.
Teismas, 2013 m. liepos 16 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas ginčo žemės sklypą, uždraudė BUAB „Adagrus“ sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, tarp jų: šį turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, kitaip perleisti ar perduoti naudotis tretiesiems asmenims, uždraudžiant juo laiduoti, garantuoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Taigi taikydamas areštą teismas nustatė draudimą perduoti žemės sklypą naudotis tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas suteikia teisę naudotis svetimu daiktu, kad ginčo žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, o teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ginčo sklype nėra numatyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų servitutų nustatymas, atsižvelgiant į nutartyje numatytų draudimų apimtį, nėra galimas.
Servitutas gali būti nustatomas šalių susitarimu, teismo sprendimo ar administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kad taikomas areštas neįtakoja jau nustatyto kelio servituto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimybė atlikti kelio remonto darbus nėra ribojama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nenumatytas draudimas atlikti servitutinio kelio remonto (pagerinimo) darbus. Tačiau teismas nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodė, jog bankroto administratorius gali duoti sutikimą UAB „Hansa flex“ ginčo sklype, nustatyto servituto ribose, įrengti kelią su danga ir nutiesti požeminius inžinerinius tinklus. Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimu dėl teisės tiesti požemines komunikacijas tretiesiems asmenims būtų leista naudotis žemės sklypu nauja apimtimi ir tokiu būdu nauja apimtimi būtų suvaržomos savininko teisės į žemės sklypo dalį, todėl spręstina, kad galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms su draudimu perduoti sklypą naudotis tretiesiems asmenims, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms nėra draudžiama sudaryti susitarimus dėl naujų areštuoto sklypo servitutų nustatymo. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti teismo nutartį, nurodant, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia ginčo žemės sklype naujų servitutų nustatymą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti ir išaiškinti, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apima naujų servitutų nustatymo ginčo sklype draudimą, tačiau nenumato draudimo įregistruoto servituto ribose atlikti servitutinio kelio remonto (pagerinimo) darbus.