- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- AN15.-4046-1057/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Pažeidėjas
- D. J.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. J. (D. J.), jo atstovei pagal įstatymą E. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. 2018 m. birželio 21 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių. Automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotas, neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
Teismo posėdžio metu D. J. parodė, kad pripažįsta savo kaltę. Sėdėjo su draugu mašinoje, tai draugo mašina. Draugas nusprendė eiti namo pavalgyti, o jis pasiliko ir sėdėdamas klausėsi muzikos, paskui nusprendė apvažiuoti ratą ir važiuodamas užkabino automobilį. Jokio smūgio nepajuto, todėl toliau važiavo. Neatkreipė dėmesio į automobilį, kad būtų jis apgadintas. Jeigu būtų pajutęs smūgį, tai kažkaip išspręstų viską. Draugas A. M. (A. M.) nereiškė turtinių pretenzijų. Blogai padarė, kad neturėdamas teisių sėdo už vairo, labai gailisi. Automobilis draugui priklausė, nežinojo, kad automobilis buvo nedraustas (b. l. 25-26).
Teismo posėdžio metu E. J. prašė griežtai nebausti. Sūnus nepilnametis, jai reikės mokėti ir baudą, ir atlyginti žalą. Prašo teismo, jeigu paskirs baudą, tai baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 26).
Šalies argumentai
D. J. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad 2018 m. birželio 21 d. draugas nuėjo namo pavalgyti, jis (D. J.) sėdėjo mašinoje, klausė muzikos. Užsinorėjo apvažiuoti ratą aplink namą. Užkūrė mašiną, pradėjo važiuoti. Viskas buvo gerai, bet po poros mėnesių gavo šaukimą į kelių policiją dėl apgadinto „Volvo“ automobilio toje vietoje, pro kurią važiavo. Vairavo automobilį „Mazda“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. birželio 21 d., apie 20.50 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš porą minučių apgadino pranešėjo stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadino raudonos spalvos automobilis, valst. Nr. bei markės nenurodė, kaltininkas pasišalino į kiemą. Atvykus minėtu adresu pastebėtas apgadintas „Volvo“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra T. Z., kuris paaiškino, kad 2018 m. birželio 21 d. apie 20.17 val. būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini)išgirdo smūgį, pasižiūrėjęs per langą pastebėjo raudonos spalvos hečbeko tipo automobilį. Išbėgęs prie savo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo apgadintą galinio bamperio kairės pusės šoną. Apėjus pro kiemus (duomenys neskelbtini) kieme pastebėtas raudonos spalvos automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo apgadintas priekinis dešinės pusės žibintas, priekinės dešinės pusės sparnas ir priekinės dešinės puses bamperis. Patikrinus per centrine duomenų bazę, „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis pagal paskutinį savininką priklauso R. D. Susisiekus mobiliuoju telefonu su R. D., ji pasakė, kad automobilis yra parduotas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kontaktinio telefono neturi (b. l. 5).
Šalies argumentai
T. Z. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2018 m. birželio 21 d. 20.17 val. būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) išgirdo smūgio garsą. Per langą pastebėjo raudonos spalvos mašiną (hečbeko tipo), išbėgo į lauką ir apžiūrėjęs automobilį „Volvo S60“ pastebėjo sudaužytą galinio bamperio kairį šoną. Liudininkų pagalba atrado mašiną, paliktą kieme adresu (duomenys neskelbtini), kurios buvo sudaužytas dešinio šono bamperis ir sparnas. „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nukentėjęs, „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pasišalinęs vairuotojas (b. l. 10).
A. M. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2018 m. birželio 21 d. automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. J. Jis vairavo automobilį neturėdamas teisės. A. M. jam leido pasėdėti automobilyje, o kad jis važiavo, sužinojo iš policijos (b. l. 18).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis bamperis. Automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 8).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai eismo įvykio metu (b. l. 11-12).
Byloje esančioje automobilio „Volvo“ remonto sąmatoje nurodoma, kad remonto kainą su PVM sudarė 701,16 euro (b. l. 13-14).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku nuo 2010 m. gruodžio 21 d. registruota R. D.. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad 2018 m. birželio 12 d. automobilis parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15).
Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2018 m. birželio 17 d. 19.05 val. matyti, kad automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo A. M. (b. l. 16).
Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2018 m. birželio 23 d. 12.12 val. matyti, kad automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo M. S. (M. S.) (b. l. 19).
Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2018 m. birželio 28 d. 22.20 val. matyti, kad automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo R. G. (R. G.) (b. l. 20).
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį
Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jį vairuodamas D. J. padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį kyla už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. Iš anksčiau aptartų duomenų akivaizdu, kad D. J. vairavo transporto priemonę, kuri buvo neperregistruota tuometinio jos savininko (A. M.) vardu ir kuri buvo be privalomosios techninės apžiūros. Todėl D. J. pagrįstai inkriminuotas ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole ANK 415 straipsnis yra inkriminuotas 2 kartus, tačiau toks inkriminavimas yra klaidingas, nes D. J. padarė alternatyvius toje pačioje straipsnio dalyje numatytus nusižengimus, todėl pakartotinis ANK 415 straipsnio 2 dalies inkriminavimas šalinamas iš administracinio nusižengimo protokolo.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kyla už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Šiuo metu D. J. yra (duomenys neskelbtini) metų, taigi, akivaizdu, kad jis neturi ir negali turėti vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti B kategorijos automobilį. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų visumos, jis vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuodamas jis nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus. Dėl įvykio metu patirtų apgadinimų remonto automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas T. Z. patyrė 701,16 euro žalą. Įvertinus visą tai, laikytina, kad D. J. pagrįstai inkriminuotas ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Aukščiau jau yra konstatuota, kad D. J. sukėlė eismo įvykį. Nors teisme D. J. teigė neatkreipęs dėmesio, kad automobilis apgadintas, tačiau įvertinus tai, kokie apgadinimai buvo padaryti įvykio metu, juolab, kad į kitą automobilį buvo atsitrenkta priekine automobilio dalimi, laikytina, kad D. J. negalėjo nesuprasti, jog apgadino kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį. D. J. pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie eismo įvykį nei policijai, nei nukentėjusiajam, savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 220 ir 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala (701,16 euro) neviršijo 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių. Todėl D. J. padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Dėl administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo
Už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo (vairuotojas) gali būti baudžiamas nuo 50 iki 100 eurų. Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui (vairuotojui) gali būti skiriama nuo 30 iki 40 eurų dydžio bauda. Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 300 iki 560 eurų dydžio bauda. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturinčiam teisės vairuoti asmeniui gali būti skiriama nuo 850 iki 1 500 eurų dydžio bauda.
Skirdamas baudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka (b. l. 2-4). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę dėl ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusižengimų sunkina tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, už kiekvieną iš padarytų nusižengimų skiria baudas, kurios yra švelnesnės nei atitinkamų ANK sankcijų vidurkiai ir vadovaujantis ANK 44 straipsniu, mažina baudas per pusę, nes D. J. yra nepilnametis. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu D. J. atstovė pagal įstatymą išreiškė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Teismas pažymi, jog šiuo atveju pateiktas žodinis, o ne rašytinis prašymas išdėstyti baudos mokėjimą. Visgi, teismas negali teisės taikyti vien tik formaliai. Teismas pažymi, kad D. J. yra nepilnametis, akivaizdu, jog būdamas (duomenys neskelbtini) metų jis negali įsitvirtinti darbo rinkoje, taip, kaip tai gali padaryti suaugęs ausmuo, juolab, kad esminė jo pareiga šiuo metu yra tęsti mokslus, todėl reikalavimas iš karto sumokėti visą baudą gali sukelti jam neproporcingai didelių finansinių sunkumų. Todėl teismas nustato 6 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.
Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Pažymėtina tai, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą D. J. padarė neturėdamas teisės vairuoti. Tačiau tai nekliudo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismų praktikoje pažymima, kad sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018). Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, skiria D. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų ir 6 mėnesių terminui.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo, taip pat pirkimo-pardavimo sutarčių, automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo D. J. nuosavybė. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,
nutaria:
pripažinti D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu paskirti jam 35 eurų dydžio baudą.
Pripažinti D. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu paskirti jam 16 eurų dydžio baudą.
Pripažinti D. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu paskirti jam 200 eurų dydžio baudą.
Pripažinti D. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu paskirti jam 530 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu paskirtas baudas subendrinti ir skirti galutinę 530 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi skirti D. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18094556448.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.