Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2003-11-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi prie paskirtos bausmės dalies pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio mėn. 24-28 d. laikotarpyje, nenustatytą ikiteisminio tyrimo ir teismo valandą, nukentėjusiajai Z. G. priklausančiame bute esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , pagrobė svetimą, Z. G. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele „TELE 2 Pildyk“ bendros 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. G. 500 litų žalą.

Be to jis 2009 m. liepos mėn. 4 d., apie 12.15 val., įsibrovęs į butą esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai pagrobė Z. G. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“ su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 130 Lt vertės, svetainėje iš komodos stalčiaus pagrobė piniginę 5 Lt vertės, kurioje buvo Z. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigai 170 Lt, viso pagrobė svetimą turtą bendros 305 Lt vertės.

A. V. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendį, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad padaręs nusikalstamas veikas prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, stengsis kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai priteistą civilinį ieškinį. Teigia, kad yra išsituokęs, tačiau turi dvi dukras su kuriomis palaiko santykius ir nori, kad jos augtų kartu su tėvu. Nusikalto, nes trūko pinigų. Prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, žada pasitaisyti.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino įrodymus, kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingą bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo dėl sekančių motyvų.

BK 56 str. 1 d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Už tyčinius nusikaltimus A. V. nuteistas septintą kartą, nusikalto neišnykus teistumui, todėl BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu. Taip pat pažymėtina, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė praėjus tik dviems mėnesiams po to, kai neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už nužudymą paskirtos likusios beveik trejų metų laisvės atėmimo bausmės buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų. Tai rodo, jog ankstesni teistumai ir atliktos bausmės apelianto elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė ir pasiekti vieną iš bausmės tikslų- sulaikyti A. V. nuo nusikalstamų veikų darymo- galima tik izoliavus jį nuo visuomenės, t.y. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, įstatymų, numatančių atsakomybę už A. V. padarytų nusikaltimų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės jam paskirtos visiškai pagrįstai. Tuo pačiu akivaizdu, jog A. V. apeliacinio skundo teiginys, jog jis linkęs taisytis, yra deklaratyvus ir prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų padarytas veikas bei apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Į skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jog kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi teismas atsižvelgė, bei tai nurodė nuosprendyje, todėl atsižvelgti į šią aplinkybę dar kartą nėra pagrindo.

BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trijų, o BK 178 str. 2 d. iki šešerių metų. Už abi nusikalstamas veikas apylinkės teismas A. V. paskyrė bausmes, kurios savo trukme mažesnės už sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Paskirtos bausmės už atskiras veikas atsižvelgiant į neigiamą nuteistojo asmenybę savo trukme nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka ir BK 61 str. 4 d., reikalaujančios kaltininkui, kuris prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, skirti ne didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, nuostatą, todėl bausmių švelninti nėra pagrindo. Nustatydamas subendrintą bausmę teismas parinko nuteistajam palankiausią galimą bausmių subendrinimo būdą ir jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sudėjo tik iš dalies, be to, prie paskirtos subendrintos už nusikalstamas veikas, už kurias apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu bausmės pridėjo tik dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies. Todėl ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.), todėl, atsižvelgiant į tai kad apeliantas ginčija išimtinai tik paskirtos bausmės dydį, dėl kitų nuosprendžiu išspęstų klausimų kolegija plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.