Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Ramūnas Kamarauskas, KU „Mano unija“, N. N., V. N.-Š., N. Š., UAB „Negrita“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2019 m. sausio 7 d. gautas P. N. (toliau – pareiškėjas) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui Ramūnui Kamarauskui (toliau – antstolis) vykdyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kuris išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

Pažymėtina, kad išieškojimo veiksmų vykdymo procese sustabdymas teismo taikomas tik išimtiniu atveju, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo elgtis atidžiai, rūpestingai ir protingai, aktyviai veikti, siekdamas apginti savo pažeistus interesus, t. y. dėti maksimalias pastangas įrodinėjant prašymo tenkinimo būtinumą bei prašymo pagrįstumą. Prašydamas teismo sustabdyti vykdymo procesą, pareiškėjas turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą motyvuoja tuo, kad jis apskundė antstolio veiksmus, kuriais antstolis paskelbė varžytines, kuriose pardavinėjamas jo turtas. Pareiškėjo manymu, vykdymo veiksmų nestabdymas iki bus išspręstas tarp jo ir antstolio kilęs ginčas dėl turto vertės gali sukurti tokią situaciją, kai iki galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo antstolis jau bus pardavęs jo turtą iš varžytinių.

Teismas akcentuoja, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas savaime stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, todėl tokie teiginiai nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta aukščiau, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tokiu išimtiniu atveju, kai jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, vien tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolis turės teisę tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, savaime neleidžia daryti išvados, kad priėmus pareiškėjui galimai palankų teismo procesinį sprendimą šio sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pagrįstų argumentų, kad antstoliui atlikus konkrečius vykdymo veiksmus bei teismui patenkinus pareiškėjo skundą, vėliau nebus galima pašalinti šiais veiksmais sukurtų pasekmių, pareiškėjas nepateikė.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 510, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo P. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.