Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-23 · Administracinė byla Nr. A-248-210-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-23
Bylos Nr.
A-248-210-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės
Pareiškėjas
Juro Požėlos, Kęstučio Masiulio, Vidmanto Martikonio, Juozo Imbraso, Juzefo Kvetkovskio
Administracinė byla Nr.A2 - 210/2007Procesinio sprendimo kategorija 25. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui adv. Kęstučiui Švirinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Juro Požėlos, Kęstučio Masiulio, Vidmanto Martikonio, Juozo Imbraso ir Juzefo Kvetkovskio (Juzef Kvetkovskij) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriui Žilvinui Šilgaliui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimą „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkės projekto tvirtinimo“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas sprendimo projektas „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“; 3) pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko veiksmus siūlant Vilniaus miesto savivaldybės tarybai papildyti 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę; 4) pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus Žilvino Šilgalio veiksmus 2006 m. sausio 25 d. pristatant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje sprendimo projektą „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“.

Pareiškėjai nurodė, kad 2006 m. sausio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių iniciatyvinė grupė pradėjo rinkti Tarybos narių parašus dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto savivaldybės meru Artūru Zuoku. Pareiškimas dėl nepasitikėjimo buvo užbaigtas rengti 2006 m. sausio 25 d. vakare. 2006 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Žilvinas Šilgalis pateikė Tarybos sekretoriatui neužbaigto nepasitikėjimo pareiškimo nepatvirtintą kopiją ir 2006 m. sausio 20 d. pavedė parengti ir perduoti medžiagą merui, o 2006 m. sausio 23 d. frakcijų seniūnų sueigai. 2006 m. sausio 23 d. meras pasiūlė Tarybos frakcijų seniūnų sueigai įtraukti į 2006 m. sausio 25 d. tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkę klausimą dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų. Sueiga priėmė sprendimą pritarti šiam mero pasiūlymui. 2006 m. sausio 24 d. Tarybos sekretorius parengė sprendimo dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų projektą. 2006 m. sausio 24 d. savivaldybės sekretoriate buvo gautas Tarybos frakcijų kreipimasis, kuriame pateikta informacija apie tai, jog pasibaigus 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžiui ir gavus mero atsakymą į ankstesnį raginimą atsistatydinti, bus įteiktas pareiškimas dėl nepasitikėjimo meru su prašymu klausimą dėl Artūro Zuoko atleidimo iš mero pareigų svarstyti Tarybos posėdyje 2006 m. vasario 1 d.. Meras 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdyje pasiūlė Tarybai papildyti posėdžio darbotvarkę. Taryba posėdyje priėmė sprendimą „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkės projekto tvirtinimo“, kuriuo į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų. Minėtame Tarybos posėdyje Tarybos sekretorius pateikė ir pristatė Tarybos sprendimo projektą „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“. Taryba 2006 m. sausio 25 d. posėdyje atmetė sprendimo projektą „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiami atsakovų veiksmai ir sprendimai yra neteisėti. Atliekant minėtus veiksmus bei priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Interpeliacijos merui procedūra buvo pradėta pagal atsitiktinai gautą nebaigto surašyti Tarybos narių nepasitikėjimo merui pareiškimo kopiją, todėl negali būti laikoma teisėta. Įregistruojant Tarybos sekretoriate nebaigto nepasitikėjimo pareiškimo kopiją buvo iškreipta tikroji pasirašiusiųjų valia, nes iš pasirašiusiųjų buvo atimta teisė pasirinkti jų valiai realizuoti tinkamiausią laiką, t. y. apribota jų valia pradėti nepasitikėjimo meru pareiškimo procedūrą. Tarybos sekretorius neturėjo teisės pristatyti nepasitikėjimo pareiškimo Tarybos 2006 m. sausio 25 d. posėdyje.

Atsiliepimas

Atsakovai su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsakovai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių nepasitikėjimo merui pareiškimas buvo įteiktas Tarybos sekretoriatui 2006 m. sausio 19 d. ir pagal šį pareiškimą teisėtai buvo atlikti pareiškėjų skundžiami veiksmai bei priimti skundžiami sprendimai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas šiuo atveju pažeistas nebuvo. Atsakovai taip pat nurodė, kad pareiškėjai savo skundą pagrindė tik argumentais dėl procedūrinių pažeidimų ir nenurodė konkrečių jų pažeistų teisių. Nesant pareiškėjų teisių pažeidimų faktų pareiškėjai neturi reikalavimo teisės šioje byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 22 d. sprendimu pripažino neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko veiksmus pasiūlant Vilniaus miesto savivaldybės tarybai papildyti 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę klausimu dėl jo atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus Žilvino Šilgalio veiksmus 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje pateikiant sprendimo „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“ projektą. Teismas taip pat panaikino 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkės projekto tvirtinimo“ dalį, kuria buvo papildyta šio Tarybos posėdžio darbotvarkė klausimu dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų, bei panaikino 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo atmestas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai buvo pradėta ir atlikta procedūra dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų prieš terminą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriate 2006 m. sausio 19 d. gautą ir užregistruotą 17 Tarybos narių nepasitikėjimo pareiškimo kopiją. Sprendžiant šiuos klausimus reikšmingi teisės aktai yra Vietos savivaldos įstatymas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr.1-202. Teismas nurodė, kad pareiškėjai yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir skundą teismui pateikė dėl Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento jiems suteiktos teisės nustatyta tvarka pareikšti nepasitikėjimą meru gynimo. Nustačius šios pareiškėjų teisės pažeidimus ji turi būti ginama. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjų pateiktus įrodymus, jog 2006 m. sausio 19 d. 17 Tarybos narių nepasitikėjimo pareiškimo kopija Tarybos sekretoriate buvo įregistruota be jų valios tai atlikti ir pradėti nepasitikėjimo meru procedūrą (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, Reglamento 56 straipsnio 2 dalis). Nors 2006 m. sausio 19 d. įregistruotoje nepasitikėjimo pareiškimo kopijoje nurodytas pasirašiusių Tarybos narių skaičius buvo pakankamas pradėti nepasitikėjimo meru procedūrą, tačiau dokumentas galėjo būti įregistruotas ir ši procedūra pradėta tik esant aiškiai išreikštai dokumentą pasirašiusių Tarybos narių valiai. Todėl pradėjimas administracinės procedūros pagal nebaigto rengti nepasitikėjimo pareiškimo nepatvirtintą kopiją pažeidė pareiškėjų teisę jų valią atitinkančiu laiku ir būdu realizuoti suteiktą Tarybos nario teisę pareikšti nepasitikėjimą savivaldybės meru. Subjektines teises gali realizuoti tik jas turintis subjektas ar jo įgaliotasis atstovas. Pareiškėjai Juozas Imbrasas, Kęstutis Masiulis, Juzefas Kvetkovskis, Juras Požėla patys nepateikė Tarybos sekretoriatui registruoti neužbaigto nepasitikėjimo pareiškimo kopijos su 17 Tarybos narių parašais ir 1 Tarybos nario (Algirdo Griciaus) parašu ant atskiro pareiškimo egzemplioriaus ir nebuvo įgalioję, kad tai nustatyta tvarka padarytų kitas asmuo, todėl dokumento kopijos įregistravimas be jų valios yra neteisėtas. Pareiškėjas Vidmantas Martikonis tik 2006 m. sausio 25 d. pasirašė nepasitikėjimo pareiškimą, o tai leidžia daryti išvadą, jog neužbaigto nepasitikėjimo pareiškimo kopijos įregistravimas 2006 m. sausio 19 d. suvaržė pareiškėjo Vidmanto Martikonio teises. Kadangi 17 Tarybos narių nepasitikėjimo pareiškimo kopija buvo įregistruota be jų valios, todėl pagal šią kopiją negalėjo būti atlikti pareiškėjų skundžiami veiksmai ir priimami sprendimai. Negali būti pripažinta, kad neteisėtai pradėta nepasitikėjimo meru pareiškimo procedūra buvo atlikta ir užbaigta teisėtai. Teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas pagrindas pripažinti 17 Tarybos narių nepasitikėjimo pareiškimo kopiją pareiškėjų valią ir administracinių dokumentų rengimo ir įforminimo bendruosius reikalavimus atitinkančiu dokumentu, vis tiek reikėtų pripažinti, kad atsakovai pagal šį pareiškimą atliko veiksmus ir priėmė sprendimus pažeisdami pagrindines procedūras ir taisykles, nustatytas Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente. Teismas nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnį, Reglamento 37 straipsnio 3 dalį meras privalo sušaukti neeilinį Tarybos posėdį, jei to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės meras, kurio manymu minėto pareiškimo kopija buvo tinkamas dokumentas pradėti nepasitikėjimo meru procedūrą, nepagrįstai nenagrinėjo Tarybos narių prašymo sušaukti neeilinį Tarybos posėdį nepasitikėjimo meru klausimui išspręsti. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras remdamasis Tarybos frakcijų vadovų sueigos 2006 m. sausio 23 d. sprendimu pasiūlė Tarybai papildyti 2006 m. sausio 25 d. eilinio Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimu dėl nepasitikėjimo meru, nors pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalį ir Reglamento 38 straipsnio 1 dalį patvirtinta darbotvarkė galėjo būti papildyta tik komitetų, komisijų, frakcijų siūlymu ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių sprendimu. Reglamento 14 straipsnis nesuteikė Tarybos frakcijų vadovų sueigai įgaliojimų priimti sprendimus dėl patvirtintos Tarybos posėdžio darbotvarkės projekto papildymo. Tarybos narių nustatyta tvarka pateiktas nepasitikėjimo meru pareiškimas negali būti priskirtas prie ekstremalių (Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 11 dalis) ar ypatingų (Reglamento 38 straipsnio 2 dalis) atvejų, kuriems esant meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką. 2006 m. sausio 24 d. Tarybos sekretoriate įregistruotas 20 Tarybos narių pareiškimas, kurį yra pasirašę kiti Tarybos nariai nei 2006 m. sausio 19 d. įregistruotą 17 Tarybos narių nepasitikėjimo pareiškimo kopiją, negali būti laikomas Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareikštu pasiūlymu papildyti 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę. Iš 20 Tarybos narių pareiškimo akivaizdu, kad juo reikalaujama balsuoti dėl nepasitikėjimo meru, o ne papildyti darbotvarkę. Todėl darytina išvada, kad 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė buvo papildyta pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalį ir Reglamento 38 straipsnio 2 dalį. Vadinasi, pareiškėjai pagrįstai reikalauja pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės mero veiksmus pasiūlant papildyti 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimu dėl jo atleidimo iš pareigų ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiksmus priimant sprendimą dėl 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio darbotvarkės projekto papildymo klausimu dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų. Teismas nurodė, kad Tarybos nariai apie parengtus svarstyti klausimus turi būti informuojami Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje bei Reglamento 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau ginčo atveju Tarybos nariai nustatyta tvarka ir laiku negavo medžiagos Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų klausimu. Teismas nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 ir 11 dalis, Reglamento 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį Tarybos sprendimų projektus rengia ir Tarybai svarstyti pateikia jų iniciatoriai, turintys teisę teikti klausimus Tarybos posėdyje, o projektą Tarybos posėdyje pateikia projekto iniciatorius arba pagrindinio komiteto atstovas. Nors atsakovai teigė, kad 17 Tarybos narių nepasitikėjimo pareiškimo kopija buvo įregistruota pagal jų valią, tačiau kartu pripažino aplinkybę, jog minėta Tarybos narių grupė neparengė sprendimo projekto ir atsisakė jį pristatyti 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdyje, todėl minėto Tarybos sprendimo projektą Tarybos posėdyje pateikė Tarybos sekretorius Žilvinas Šilgalis. Tačiau konstatavus, kad 17 Tarybos narių nepasitikėjimo pareiškimo kopijos įregistravimas neatitiko pareiškėjų valios, negali būti laikomi atitinkančiais pareiškėjų valią ir teisėtais atsakovų veiksmai parengiant sprendimo projektą ir jį pateikiant tarybos posėdyje pagal tariamai pareiškėjų pateiktą dokumentą. Todėl pareiškėjai pagrįstai prašo pripažinti neteisėtais Tarybos sekretoriaus Žilvino Šilgalio veiksmus pateikiant sprendimo projektą 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdyje bei Tarybos dėl šio sprendimo projekto priimtą sprendimą.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime tik paminėjo, jog pareiškėjai būdami Vilniaus miesto tarybos nariai turi teisę nustatyta tvarka pareikšti nepasitikėjimą meru, tačiau teismas sprendime nepasisakė kokiu būdu, kokiais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Teismas taip pat neįvertino, ar pareiškėjai patys padarė viską, kad jų teisės nebūtų pažeistos. Atsakovas nurodo, kad 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, kuris taip pat atliko tyrimą dėl šiame posėdyje iškilusį klausimų. Vyriausybės atstovas jokių pažeidimų nenustatė. Atsakovas prašė teismo išreikalauti iš Vyriausybės atstovo jo surinktą medžiagą, tačiau teismas nemotyvuotai šį prašymą atmetė. Atsakovas nurodo, kad visi pareiškėjai laiku gavo visą su posėdžiu susijusią medžiagą, galėjo ja naudotis, galėjo laisvai ir netrukdomai pasiruošti Tarybos posėdžiui, jame dalyvauti, pasisakyti ir agituoti, o slaptu balsavimu lemti klausimo priėmimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai sąmoningai atliko veiksmus, kad būtų pradėta nepasitikėjimo meru balsavimo procedūra, o jų atstovas Kęstutis Masiulis veikdamas interpeliaciją inicijuojančių Tarybos narių vardu realizavo pareiškėjų teisę 2006 m. sausio 19 d. nustatyta tvarka įteikdamas pareiškimą dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto savivaldybės meru. Taigi, nepasitikėjimo meru pareiškimas buvo įteiktas ir įregistruotas pareiškėjų valia. Pareiškėjų teisės šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Vidmantas Martikonis veikdamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys yra laisvas ir nevaržomas pasirinkti, ar jam paremti nepasitikėjimo meru pareiškimą ar ne, tačiau pareiškėjui Vidmantui Martikoniui pasirinkus galimybę pasirašyti nepasitikėjimo meru pareiškimą po Tarybos posėdžio nebuvo jokio teisinio pagrindo neregistruoti Kęstučio Masiulio įteikto kitų Tarybos narių pasirašyto pareiškimo dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto savivaldybės meru. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjai manydami, kad jų pareiškimas inicijuoti nepasitikėjimo meru klausimo svarstymą buvo įregistruotas nesant tam teisinio pagrindo, turėjo galimybę iš karto, kai tik sužinojo apie tai, įstatymų nustatyta tvarka ginčyti dokumento registravimo pagrįstumą ir prašyti stabdyti pačias administravimo procedūras, tačiau to nepadarė. Atsakovas nurodo, kad teismas šališkai pasielgė tenkindamas skundą iš dalies ir panaikindamas 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkės projekto tvirtinimo“ dalį, kuria buvo papildyta šio Tarybos posėdžio darbotvarkė klausimu dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų. Šiuo atveju pareiškėjai neprašė sprendimo dėl dienotvarkės tvirtinimo naikinti iš dalies, todėl teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimus, o jiems to nepadarius šią skundo dalį atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai skirtingai vertino identiškus byloje esančius dokumentus. Teismas teigė, kad tikrajame pareiškime dėl nepasitikėjimo meru, kuris buvo pateiktas teismo posėdžio metu yra aiški jį pasirašiusių asmenų valia, o 20 Tarybos narių pareiškimo, kuris buvo įteiktas ir įregistruotas 2006 m. sausio 24 d. ir kuriame reikalaujama balsuoti dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto savivaldybės meru, teismas nelaikė dokumentu, kuris išreiškė jį pasirašiusių Tarybos narių valią. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai įregistruotos nepasitikėjimo meru pareiškimo kopijos nepripažino tinkamu dokumentu ir nepagrįstai nurodė, kad turi būti įregistruotas pareiškimo originalas arba tinkamai patvirtinta kopija. Šiuo atveju teismas neįvertino to, kad siekiant operatyvumo ir racionalumo buvo tikslinga pareiškėjų įteiktą nepasitikėjimo meru pareiškimą svarstyti kuo greičiau pasinaudojant jau šaukiamu Tarybos posėdžiu ir su tuo susijusius resursus. Atsakovas nurodo, kad teismas pateikė savotišką dokumento originalo ir kopijos įvertinimą suformuodamas nuomonę, kad jei buvo padaryta dokumento kopija atitinkanti dokumento būklę tam tikru momentu, tai vėliau atlikus papildymus ar pataisymus tai nebebus kopija. Su tokia interpretacija sutikti negalima, nes jeigu kopijos padarymo metu originalą galima identifikuoti kaip dokumentą, tai vėlesnis jo tikslinimas nedaro ankstesnės kopijos negaliojančia.

Rašytiniais pareiškimais atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Žilvinas Šilgalis prisideda prie apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad jie yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir skundą teismui pateikė dėl jiems suteiktos teisės nustatyta tvarka pareikšti nepasitikėjimą meru gynimo. Pareiškėjai nurodo, kad Vyriausybės atstovo nuomonė dėl byloje nagrinėjamų klausimų neturi teismui jokios prejudicinės galios. Teismas turi pareigą pats nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir jas įvertinti, kas ir buvo padaryta šioje byloje. Pareiškėjai nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato teismo teisės ar pareigos įpareigoti ar siūlyti pareiškėjui tikslinti skundą. Teisė tikslinti skundą priklauso nuo pareiškėjo valios. Šiuo atveju atsakovų nurodytu būdu siūlydamas pareiškėjams tikslinti reikalavimą teismas tik išreikštų savo išankstinę nuomonę. Pareiškėjai nurodo, kad Kęstutis Masiulis niekada neprašė savivaldybės tarybos sekretoriate registruoti pareiškimo dėl nepasitikėjimo meru kopijos ir atsisakė palikti originalų dokumentą. Tarybos sekretorius neatsiklausęs Kęstučio Masiulio savo iniciatyva įregistravo dokumento kopiją. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas teigia, jog teismas netinkamai įvertino 2006. m. sausio 24 d. Tarybos narių pareiškimą balsuoti dėl nepasitikėjimo meru, tačiau nepaaiškina, kokią teisinę galią šis dokumentas, jo nuomone, turi. Tuo tarpu 2006 m. sausio 24 d. Tarybos narių pareiškimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas nepasitikėjimo meru pareiškimas, nes jame tokia valia nėra išreikta, o tik prašoma balsuoti dėl nepasitikėjimo meru klausimo nenurodant jokios pageidaujamos balsavimo datos. Kaip matyti iš Tarybos posėdžio protokolo, 2006 m. sausio 24 d. pareiškimą pateikę Tarybos nariai balsavo prieš mero atstatydinimą, todėl negalima teigti, jog jie buvo tikrieji mero atstatydinimo iniciatoriai. Pareiškėjai nurodo, kad tik originalus dokumentas arba jo kopija, patvirtinta tokius įgaliojimus turinčio asmens, gali būti pagrindas pradėti atitinkama administracinę procedūrą ir sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Registruojant pareiškimo kopiją objektyviai visuomet išlieka abejonės dėl dokumento autentiškumo (atitikimo originalui) ir pareiškėjo tikrosios valios tokį dokumentą registruoti ir sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju Tarybos sekretoriaus veiksmai lėmė tai, kad be iniciatyvinės Tarybos narių grupės valios buvo įregistruota nebaigto dokumento kopija, nors parašai po pareiškimu dėl nepasitikėjimo meru buvo renkami iki pat 2006 m. sausio 25 d. posėdžio. Pareiškėjai nurodo, kad merui nepasitikėjimą reiškę Tarybos nariai raštu mero paprašė balsavimą dėl mero atleidimo iš pareigų surengti 2006 m. vasario 1 d., todėl Vidmantas Martikonis visiškai pagrįstai 2006 m. sausio 25 d. pasirašė ant jam pateikto pareiškimo originalo. Teismas pagrįstai nustatė, kad savivaldybės tarybos sekretoriaus neteisėti veiksmai įregistruojant nepasitikėjimo pareiškimo kopiją suvaržė pareiškėjo Vidmanto Martikonio teisę kartu su kitais Tarybos nariais pareikšti nepasitikėjimą meru, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodami argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą.

Kiti proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir VSĮ) 20 straipsnio 3 dalyje išdėstytų teisės normų realizavimo. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1327 redakcija) nustato, kad meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių.

Taigi, nepasitikėjimo meru procedūra pradedama, kai nepasitikėjimą juo išreiškia ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių. Įvertinus tai, kad šiai procedūrai inicijuoti numatytas tam tikras tarybos narių skaičius ir todėl objektyvus šio skaičiaus fiksavimas ir patikrinimas, ar nepasitikėjimo pareiškimas atitinka įstatymo nuostatas, bei tai, kad medžiaga apie parengtus svarstyti klausimus tarybos nariams pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau- ir Reglamentas), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sausio 14 d. sprendimu Nr.1-202, 37 straipsnio 2 dalį pateikiama rašytine forma, neabejotina, kad nepasitikėjimo meru pareiškimas turi būti pateikiamas raštu ir jo iniciatorių pasirašytas. Šiuo atveju nepasitikėjimo meru pareiškimas su originaliais iniciatorių parašais pateiktas nebuvo. Tarybos sekretorius nurodė registruoti nepatvirtintą dokumento kopiją ir ją teikti merui ir frakcijų seniūnų sueigai. Vėliau šios kopijos pagrindu buvo paruošta medžiaga tarybos posėdžiui. Apeliantas nurodo, kad procedūra buvo pradėta pagal dokumento kopiją siekiant operatyvumo ir racionalumo ir kad teisės aktai leidžia tam tikrus veiksmus, kol bus pateikti dokumentų originalai, atlikti pagal jų kopijas. Pažymėtina, kad šiuo atveju dokumento originalas nebuvo pateiktas ir priimant tarybos sprendimą, kuriuo nepritarta mero atsistatydinimui. Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios nepasitikėjimo meru pareiškimas negalėjo būti registruotas ir įtrauktas į savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. posėdžio darbotvarkę yra tai, kad šiems veiksmams atlikti nebuvo nepasitikėjimo meru iniciatorių valios.

VSĮ 14 straipsnio 6 dalis nustato: „Savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras“. Reglamento 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad meras, atsižvelgdamas į frakcijų ir jų vadovų sueigos, Kolegijos, Tarybos komitetų ir Tarybos narių pasiūlymus, sudaro tarybos posėdžio darbotvarkę. 2005 m. sausio 25 d. tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkė buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės mero 2006 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr.22-10. Klausimas dėl nepasitikėjimo meru į ją įtrauktas nebuvo. VSĮ 14 straipsnio 6 dalis ir Reglamento 38 straipsnio 1 dalis numato, kad darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Vertinant šias įstatymo ir Reglamento nuostatas sistemiškai su VSĮ 20 straipsnio 3 dalimi prieinama prie išvados, kad tiek bendra tvarka, tiek papildomai įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl nepasitikėjimo meru gali siūlyti tarybos nariai, pareiškę nepasitikėjimą meru arba kiti įstatyme numatyti subjektai jų sutikimu. Tokia nepasitikėjimą meru pareiškusių tarybos narių valia (įtraukti į 2006 m. sausio 25 d. posėdžio darbotvarkę) nėra išreikšta dokumente, kurio kopija buvo panaudota klausimo įtraukimui į darbotvarkę, priešingai, pareiškime dėl nepasitikėjimo meru išreikštas pageidavimas šį klausimą svarstyti neeilinio posėdžio metu. Tokia pati nepasitikėjimo meru iniciatorių pozicija buvo išreikšta ir 2006 m. sausio 23 d. kreipimesi, tą pačią dieną vykusioje frakcijų vadovų sueigoje bei 2006 m. sausio 25 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Tai, kad nepasitikėjimo meru iniciatoriai nepageidavo, jog dokumentas būtų registruotas ir nepasitikėjimo meru klausimas būtų svarstytas 2006 m. sausio 25 d. posėdyje, rodo ir jų veiksmai- parašų dėl nepasitikėjimo meru rinkimo tęsimas, atitinkamo tarybos sprendimo projekto nepateikimas nei kartu su pareiškimu, kaip to reikalauja VSĮ 14 straipsnio 6 dalis bei Reglamento 38 straipsnio 1 dalis, nei vėliau, atsisakymas šį klausimą pristatyti tarybos posėdyje. Tai rodo, kad nepasitikėjimo meru klausimas į 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas prieš nepasitikėjimo meru iniciatorių valią.

Be to, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo padaryti ir kiti teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos posėdžių organizavimo tvarką, pažeidimai: nustatyta tvarka ir laiku tarybos nariams nebuvo pranešta apie svarstyti parengtą klausimą (VSĮ 14 straipsnio 5 dalis, Reglamento 37 straipsnio 2 dalis), keisti (papildyti) posėdžio darbotvarkę siūlė tam teisės neturintis subjektas (VSĮ 14 straipsnio 6 dalis ir Reglamento 38 straipsnio 1 dalis), sprendimo projektą rengė ne nepasitikėjimo meru iniciatoriai (VSĮ 14 straipsnio 6 dalis, 11 dalis, Reglamento 42 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad klausimo dėl nepasitikėjimo meru įtraukimas į Vilniaus miesto tarybos 2006 m. sausio 25 d. posėdžio Nr.48 darbotvarkę yra neteisėtas. Pripažinus, kad klausimas į tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktas neteisėtai, negali būti pripažintas teisėtu ir sprendimas, priimtas dėl šio klausimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimo „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkės projekto tvirtinimo“ dalį, kuria buvo papildyta šio Tarybos posėdžio darbotvarkė klausimu dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų, ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas sprendimo projektas „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“.

Pareiškėjų skunde kaip atskiri reikalavimai suformuluotas prašymas pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko veiksmus siūlant Vilniaus miesto savivaldybės tarybai papildyti 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę ir pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus Žilvino Šilgalio veiksmus 2006 m. sausio 25 d. pristatant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje sprendimo projektą „Dėl Artūro Zuoko atleidimo iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų“. Skundo reikalavimu yra laikomas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Kadangi minėti reikalavimai šių sąlygų neatitinka, jie nelaikytini skundo reikalavimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Nurodytų veiksmų pripažinimas neteisėtais yra pagrindas panaikinti atitinkamus administracinius aktus. Dėl šių veiksmų neteisėtumo turi būti pasisakoma motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų veiksmų neteisėtumo pasisakė ne tik motyvuojamoje, bet ir rezoliucinėje dalyje. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla iš esmės išnagrinėta teisingai, teismo sprendimo dėl minėto netikslumo nekeičia.

Tie patys kriterijai skundo reikalavimams taikytini ir atsakant į apelianto argumentus, kad pareiškėjų reikalavimai galėjo būti tenkinami tik tokiu atveju, jei būtų pripažintas neteisėtu nepasitikėjimo pareiškimo priėmimas, registravimas ir įvedimas į dokumentų tvarkymo sistemą @vilys, o pareiškėjai tokių reikalavimų nereiškė. Pareiškėjai skunde teismui teikė argumentus dėl nepasitikėjimo pareiškimo registravimo neteisėtumo, ir teismas sprendime dėl jų pasisakė. Konstatavimas, kad registravimas ir kiti su tuo susiję veiksmai neteisėti, yra vienas iš pagrindų panaikinti skundžiamus administracinius aktus, kurie pažeidžia pareiškėjų teises.

Apeliaciniame skunde nurodomi ir kiti procesiniai pažeidimai: apelianto manymu, teismas negalėjo panaikinti dalies Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimo „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Tarybos posėdžio Nr.48 darbotvarkės projekto tvirtinimo“, kadangi nebuvo tokio pareiškėjų prašymo (jie prašė panaikinti visą sprendimą). Kolegija pažymi, kad teismui teisę tenkinti skundą iš dalies suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis.

Apeliantas taip pat ginčija pareiškėjų reikalavimo teisę, nurodydamas, kad jokios pareiškėjų teisės pažeistos nebuvo. Kaip jau buvo minėta, savivaldybės tarybos nariai (ne mažiau kaip vienas trečdalis) turi teisę reikšti nepasitikėjimą meru (VSĮ 20 straipsnio 3 dalis). Būtent šią teisę gindami pareiškėjai ir kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ar teisė buvo pažeista, nustatoma išnagrinėjus bylą.

Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas pažeidė objektyvumo principą, nes neišreikalavo ir nevertino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tyrimo medžiagos dėl merui pareikšto nepasitikėjimo procedūrų. Pažymėtina, kad vykdydami teisingumą teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl administravimo subjektų, tai pat ir Vyriausybės atstovo apskrityje, nuomonė sprendžiant ginčą nėra reikšminga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius