Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis 2014-06-10 apie 17.11 val. Vilniaus r., Avižienių sen., Lindiniškių k., Naujojoje gatvėje, vairuodamas automobilį „ H. S.“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų 2002-12-11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais 2008-07-16 Nr. 768, galiojančių nuo 2008-09-01, Kelių eismo taisyklių 4, 9,14, 16 , 133 punktų saugaus eismo reikalavimus, numatančius, kad „<<eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui..>>, draudžiančius <<vairuoti transporto priemonę neblaiviems ...>>, įpareigojančius << pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, >>tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (0,86 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, bei kelis kartus vertėsi, dėl ko šio eismo įvykio metu keleivė N. B. dėl galvos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais odos nubrozdinimais veido kairėje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, daugybiniais atvirais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais su trauminiu galvos smegenų pasišalinimu išorėn, pakauškaulio įkaltiniu lūžiu, daugiaskeveldriniais nosikaulių ir akytkaulio lūžiais, viršutinių žandikaulių ir apatinio žandikaulio kairėje lūžiais, - žuvo.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad 2014-06-10 kieme tvarkė automobilį ir vartojo alkoholį. Po pietų kaimynės paprašė pavežti netoli pasiimti atlyginimo. Jis jautėsi gerai, todėl sutiko pavežti prieš tai dar atsiklausęs draugės. Kaimynėms nesakė, kad yra išgėręs, norėjo padėti. Važiuodamas kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir nuslydo nuo kelio, kurio abiejose pusėse buvo duobės. Jis neturi daug vairavimo patirties (vairavimo stažas 3-4 mėnesiai) ir bandė automobilį staigiai grąžinti į kelią, bet mašina vertėsi. Važiavimo greitis buvo apie 60 km/h, matomumas geras, kelias žinomas, kliūties nebuvo. Galvoja, kad jam pritrūko vairavimo įgūdžių, neatsižvelgė į kelio dangą ir neįvertino greičio, o alkoholis nedaug turėjo įtakos. Jis netikrino ar keleiviai buvo prisisegę saugos diržus, neprisimena ar liepė prisisegti. Jis ir kitos keleivės buvo prisisegę diržus, o žuvusioji N. B. nebuvo. Nukentėjusių atsiprašė ir atlygino laidotuvių išlaidas apie 3000 Lt. Dėl žalos atlyginimo nesusitarė, nes nukentėjusieji pareiškė, jog laukia teismo nuosprendžio. Dėl padaryto gailisi. Sutinka, kad turi prisidėti prie našlaite likusios mergaitės išlaikymo. Jis gyvena su drauge, augina 14 mėnesių dukrą. Jo darbo užmokestis yra 2300 Lt, sugyventinė dirba puse etato, moka paskolą už namą apie 1200 Lt per mėnesį, samdo vaikui auklę, važinėjimui į Vilnių reikia apie 500 Lt per mėnesį, todėl gyvena nuo algos iki algos, kitų išlaikytinių neturi. Galėtų atlyginti nukentėjusiems žalą dalimis. 2015-04-29 teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra netekęs darbo.

Nukentėjusysis J. B. teisme parodė, kad 2014-06-10 eismo įvykio metu žuvo jo žmona ir mažametės dukros D. B. mama N. B.. Dabar jis vienas augina dukrą. Mergaitę išlaikyti ir prižiūrėti padeda močiutė – žuvusios motina. Jis negali dirbti, nes turi prižiūrėti dukrą. Žmona išlaikė šeimą, uždirbdavo apie 800-900 Lt, dirbo nelegaliai. Kaltinamasis atsiprašė dėl įvykio. Laidotuvių išlaidas paprašė atlyginti uošvienė. Dėl žalos atlyginimo nesitarė su kaltinamuoju, į draudimo bendrovę nesikreipė, nes niekas nepaaiškino, kad reikia kreiptis. Jeigu draudimas atlygintų, tai su kaltinamuoju galėtų tartis kokią sumą prašyti. Mergaitės išlaikymui prašo 200 Lt, ji mokosi gimnazijoje, turi sveikatos problemų. Per mėnesį dukros išlaikymui reikia apie 300-400 litų. Dukra nėra atsigavusi po įvykio, dar pilnai nesupranta kas atsitiko, verkia, klausia kur mama, todėl lankosi pas psichologą. Pagal specialybę jis yra stalius, šiuo metu nedirba, gauna 110 Eur bedarbio pašalpą. Dukra gauna našlaitės pašalpą 270 Lt. Jo santykiai su žmona buvo geri. Pareigūnai namuose kartais lankydavosi, nes kaimynai iškviesdavo policiją, kai per garsiai grojo muzika. Neturtinės žalos sau prašo 50000 Lt, o dukrai - 40000 Lt. Kaltinamasis neklausė jo kiek mokėti ir su kaltinamojo sugyventine nebendravo.

Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos dukra N. B.. Apie įvykį sužinojo, kai paskambino sesuo ir pasakė apie nelaimę. Buvo nuvažiavusi į įvykio vietą, bet kaltinamojo nematė, ten jų nebuvo. Su kaltinamuoju bendravo po laidotuvių, prašė sumokėti už laidotuves. Davė jam čekius ir pagal čekius jis sumokėjo. Dar prašė paminklą pastatyti, bet dėl paminklo nežino ar kaltinamasis tai padarys. Civilinio ieškinio nereiškia. Laidotuvėse kaltinamasis nedalyvavo. Anūkė būna ir pas ją ir pas žentą, kuris išleidžia į mokyklą, po to mergaitė ateina pas ją ir nakvoja. Anūkė naktį rėkia, šaukia mamą. Vaiką ji išlaiko kartu su J.. Jų namai šalia. Dukros santykiai su vyru buvo geri. Ateityje mergaite rūpinsis kartu. Globos nesiruošia tvarkytis. Vienkartinę pašalpą gavo ji, našlaitės pensija pervedama į mergaitės sąskaitą. Jei reikia ką nupirkti, važiuoja su jos tėvu ir nuperka.

Liudytoja I. S. teisme parodė, kad tą dieną pas ją atėjo Nataša su I., išgėrė kavos ir nuėjo pas Ireną, nes ruošėsi važiuoti pasiimti pinigų. Alkoholio kartu nevartojo, nematė ar nuketėjusioji vartojo alkoholį. Nataša pasakė I., kad paprašytų kaimyno D., kad pavežtų. D. pasakė, kad eina pasakyti žmonai, po to visi sėdo į mašiną ir išvažiavo. Važiavo atsidarę langus, buvo didelis greitis. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje, nematė, kaip vairuotojas vairavo. Buvo prisisegusi saugos diržu. Nataša buvo persimetusi diržą, nes nerado kur užsegti. Ji paklausė kaltinamojo, o jis pasakė, kad ten yra kur užsegti. Kaltinamasis vairavo labai greitai. Kai važiavo, labai stiprus vėjas pūtė, buvo sunku netgi atsimerkti. Važiuodami nesikalbėjo. Prieš įvykį nematė ar kaltinamasis buvo kažkuo užsiėmęs. Atsipeikėjo, kai viskas įvyko, mašina buvo apvirtusi. Pamatė, kad Nataša visa kruvina, iškvietė greitąją pagalbą. Jisai nubėgo pas kitą kaimyną, atnešė vandens. Galvojo, kad ji dar gyva, bet nieko nebuvo galima padaryti. Jis pakėlė jai galvą, pasižiūrėjo ar gyva ir išsigandęs nubėgo pagalbos prašyti. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Nežino, kaip nukentėjusieji tarėsi dėl kompensacijų. Tas kelias jai pažįstamas, ten pavojingas kelias. N. šeimą pažįsta, draugės buvo. Po N. žūties matė jos dukrą, bet su ja nebendravo, tik pasisveikino. Iki įvykio su mergaite nebendravo. Natalijos santykiai su vyru buvo geri, nežino, kas buvo šeimos maitintojas.

Liudytoja G. G. 2015-03-02 teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo D. B. sugyventinė, kartu augina mažą dukrą. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis ji buvo namuose, miegojo, atsibudo vakare. D.buvo kieme. Apie nelaimę sužinojo, kai pasigedo D.. Telefoną jis buvo palikęs namuose. Kaimynas pasakė, kad įvyko avarija. Nuvyko į eismo įvykio vietą, bet D. buvo išvežtas į komisariatą. Po avarijos bendravo su nukentėjusiais dėl žalos atlyginimo. Žuvusios motina sakė, kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Dėl draudimo išmokų nekalbėjo. Sutinka atlyginti žalą, nes tai D. kaltė. Gali mokėti dalimis, nes visos sumos sumokėti neturi iš ko. „Sodra“ jau kreipėsi į draudimą, o draudimas į Dainių ir prasidėjo regresas. Žalą dengia iš savo nuosavų pinigų. Jos pajamos, atskaičius mokesčius yra 2300 Lt, bet šiuo metu dirba puse etato, gauna pašalpą virš 1000 Lt iš „Sodros“ ir iš darbovietės už pusė etato virš 1000 Lt. D. gauna apie 2000 Lt. Tačiau turi mokėti už paskolą 1200 Lt, kurui 400-500 Lt, maistui 1000 Lt. Bandys atlyginti žalą pagal išgales, apribos savo poreikius. Da. po įvykio blogai jaučiasi, pergyvena. Ji nematė, kad D. buvo išgėręs, tik rado namuose paliktą alaus skardinę. Kaip vairuotojas, jis atsargiai važiuodavo, buvo neseniai gavęs vairuotojo pažymėjimą. Tas kelias nuo Obelinės iki Riešės yra blogas, gali bet ką sumėtyti, kelias žvyruotas, matomumas prastas, įkalnė, nuokalnė. Jie važiuodavo kitu keliu. Su nukentėjusiais nedaug bendravo, stengėsi nelįsti į akis, atlygino laidotuvių išlaidas, D.iš karto atsiprašė. Nukentėjusieji nesileidžia į kalbas. Iš tyrėjos buvo skambutis nelįsti bendrauti. D. pasiryžęs atlyginti žalą pagal išgales.

Papildomai apklausta 2015-04-29 posėdyje liudytoja G. G. parodė, kad liudytoja I. M. buvusio teismo posėdžio metu melavo. Tai gali patvirtinti po teismo, t.y. 2015-03-26 pokalbio su I. metu mobiliuoju telefonu padarytas garso įrašas. I. buvo atėjusi po praeito posėdžio į jos namus ir kalbėjosi. Kad pokalbį įrašinėjo, ji Irenos neperspėjo. Žuvusios motina sakė, kad mergaitė gyveno ne su mama, o su močiute, tėvas ja nesirūpino. Sakė, kad Natalija turėjo kitą draugą, su kuriuo planavo gyventi. J.apie 10 metų mušdavo savo žmoną, kartu gerdavo ir mergaite nesirūpino. Mergaitė augo pas močiutę A. V.. I. sakė, kad jų advokatas liepė nurodyti, jog žuvusioji ieškojo kaip diržą prisisegti. Kiek žino, ji tik imituodavo diržo prisisegimą. Sakė, kad J. prašė meluoti teisme, kad buvo gera šeima. A. V. pas ją domėjosi dėl mergaitės globos. D. norėjo susitaikyti, atsiprašyti, vykti į laidotuves, bet buvo nepageidaujamas. P. A. atėjo pas juos po laidotuvių, D. su ja bendravo ir ji tada pasakė, kad tėvas nesirūpina dukra ir ji norėtų mergaitei globos. Prieš naujuosius metus mašinoje ji sakė, kad nori pinigų ir prašė meluoti, tai patvirtino ir jų namuose, kad advokatas prašė sakyti, kad ieškojo diržo sagties ir norėjo užsisegti. Pokalbio metu alkoholinių gėrimų nevartojo. Ji kaltinamąjį pažįsta 8-9 metus. Jis labai išgyvena, iki šiol jam depresija, kaltina save, kad sutiko nuvežti. Jis geros širdies žmogus. Ateityje jis nedarys nusikaltimų ar pažeidimų ir gali už jį laiduoti. Dėl to įvykio jis turėjo išeiti iš darbo, jam darė psichologinį spaudimą, nes sužinojo apie įvykį iš spaudos. Dėl finansinės situacijos žalos neatlygino, bet skambino J. susitarti. J.su Natalija pastoviai gerdavo, ji jau turėjo naują draugą.

Liudytoja I. M. 2015-03-02 teismo posėdyje parodė, kad žuvusi N. B. buvo jos dukterėčia, su kuria artimai bendravo. Ji gyvena toliau nuo dukterėčios. Su Nataša dirbo pas vieną vyrą, ravėjo daržus. Paskambino tam vyrui, nes buvo skolingas pinigų. Nataša pasakė paprašyti D., kad pavežtų. Ji pažinojo D. B., jis buvo kaimynas. D. sutiko padėti ir jie išvažiavo. Nepastebėjo, kad kaltinamasis yra išgėręs, niekada nematė jo girto. Jeigu būtų žinojusi, kad girtas - nebūtų važiavusi. Ji sėdėjo priekyje, o Nataša su I. sėdėjo gale. Ji buvau prisisegusi diržu, o ar gale sėdėjusiosios keleivės buvo prisisegę, nematė. Jai atrodo, kad kaltinamasis greitai važiavo, mašinos langai buvo atidaryti, vėjas labai stipriai pūtė į veidą, vairuotojas rūkė cigaretę. Įvykio metu ji nenukentėjo, kaltinamasis jos neatsiprašė. Natašos dukrą nedažnai mato, ji labai užsidarė savyje po mamos mirties, šiaip nebuvo uždara. Po to įvykio vaikas pasikeitė. Nieko blogo apie kaltinamąjį pasakyti negali, jis norėjo padėti. Prieš tai nė karto su juo nevažiavo. N. B. buvo pagrindinė šeimos maitintoja, paskutiniu metu dirbo nelegaliai, jos vyras J. B. iki nelaimės nedirbo. Po įvykio su nukentėjusiųjų šeima bendrauja retai. J. dabar blogai gyvena, pergyvena. Nežino, kodėl pas nukentėjusiuosius buvo kviečiama policija.

Papildomai apklausta 2015-04-29 teismo posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad jos niekas neprašė duoti parodymus, ar atsakyti į konkrečius klausimus. Buvo pas kaltinamąjį nuėjusi vandens. N. G. klausinėjo apie Natašą, apie jų gyvenimą, bet ji nieko nesakė, nes nežinojo, Natalija nieko nebuvo pasakojusi. Dėl saugos diržo, niekas neprašė duoti parodymų. Mergaitė augo su motina ir tėvu, kartais pernakvodavo pas senelę, kuri gyvena netoliese. J. neprašė duoti palankių jam parodymų. Po motinos mirties mergaitė gyvena su senele, kas ją rūpinasi, nežino. Ten nedažnai nueina, nes gyvena kitoje pusėje. Pas tėvą yra mergaitės daiktai, knygos, lankėsi jų namuose. Kai buvo pas G. G., ji klausinėjo, bet nesakė, kad daro garso įrašą. Nelabai prisimena apie ką kalbėjo. Ji teisme sakė tiesą. N. draugo nežinojo ir nematė, sužinojo iš kitų žmonių. Apie saugos diržus ji neklausinėjo. Kai atėjo vandens, bendravo koridoriuje, ji klausinėjo apie N. draugą. Perklausius G. G. darytą garso įrašą liudytoja I. M. paaiškino, jog buvo supykusi ant J., kad apkaltino ją užmušus Natašą, todėl taip sakė. Nežino kur dabar būna mergaitė, nes pati dažniausiai būna namuose su vaiku. Ką pasakė praeito posėdžio metu, buvo tiesa, o Gintarei sakė kitaip, nes pyko ant J.. Įrašas tikras, nesumontuotas. Jos niekas neprašė keisti parodymų. Apie alkoholio vartojimą, smurtą sakė tiesą, bet tai būdavo nepastoviai. Kas yra garso įraše, tai tiesa. Pasakė pusę tiesos, kita apkalbėjo, nes pyko ant J., kad pasakė, jog ji užmušė N.. J. po teismo klausė uošvienės į kokią kortelę dėti pinigus. Ji nieko neatsakė, tylėjo. K. G. klausinėjo, spaudimo nejautė, tik atsakinėjo. A. J. iš dalies. Iki šio įrašo susipyko prieš 2-3 savaites, po to su J. nebendravo.

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės BTA I. C. SE filialo Lietuvoje atstovas J. K. paaiškino, kad jų bendrovėje buvo drausta transporto priemonė. Iš karto į bendrovę nebuvo kreiptasi. Bendrovė nutarė išmokėti 5000 Eurų dydžio išmoką, bet nenusprendė į kieno sąskaitą ir kieno vardu mokėti. Norėtų išmokėti vaikui ar tam, kas rūpinasi ir prižiūri vaiką. Nėra įrodymų, kad N. B. gaudavo pajamas, šiuo metu vaikui yra mokama našlaitės pensija, o bendrovė šias išlaidas kompensuoja. Be to, nėra aišku ar buvo šeima ir ieškovas turi teisę į išmoką. Paaiškėjus kokie buvo santykiai tarp žuvusiosios ir nukentėjusiojo, pinigai bus pervesti. Dėl padalinimo dėl abiejų nukentėjusiųjų nesprendė, nes turėjo duomenų, kad jie gyveno kaip šeima. Ieškinys per didelis ir turi būti mažinamas. Dėl periodinių išmokų jau išdėstė savo paaiškinime, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismo nuožiūra. Pati žuvusioji nesilaikė kelių eismo taisyklių -neužsisegė saugos diržo. Bendrovė regreso tvarka galės išsiieškoti iš kaltinamojo priteistą žalą. Mano, kad 5000 Eur sumą draudimo bendrovė turėtų išmokėti abiem nukentėjusiesiems lygiomis dalimis.

Iš byloje esančio 2014-06-10 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Vilniaus r., Lindiniškių k., Naujoji gatvė. Oro sąlygos apžiūros metu – giedra, saulėta diena. Kelio dangos sausas žvyras. Važiuojamosios kelio dalies plotis 5,2 m., griovių gylis dešinėje ir kairėje - 0,2 m., kelio aplinka - atvira vietovė, nuokalnė, kelio vingis į kairę. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje dienos metu 40 m. Automobilis „H. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), stovi skersai kelio priekine dalimi nuvažiavęs į melioracijos griovį. Nuo automobilio priekinės ašies iki kairės pusės važiuojamosios dalis krašto yra 5,2 m, nuo galinės ašies 2,4 m. Nuo automobilio iki gyvenamojo namo (Lindiniškių k., Ilgoji g. 53) yra 91 metrai. Nuokalnėje ant sauso žvyro matomi šoninio slydimo pėdsakai, kurie tęsiasi link melioracijos griovio. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės pagal važiavimo kryptį automobilis važiavo nuo Bukiškio link Riešės k., nuokalnėje matomos šoninio slydimo žymės ir vertimosi pėdsakas. Slydimo žymės 18 metrų, prasideda kelio važiuojamojoje dalyje ir tęsiasi iki melioracijos griovio. Kelio važiuojamojoje dalyje 3,6 m. atstumu iki kairės pusės važiuojamosios dalies krašto matomos žmogaus smegenys. Nuo smegenų iki automobilio dešinės pusės priekinės ašies yra 2,8 m. Moters lavonas guli kniūpsčias ant automobilio galinės sėdynės kairėje pusėje (1 t., b.l. 4-11).

Iš byloje esančio 2014-06-10 Transporto priemonės apžiūros techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta transporto priemonė - lengvasis automobilis „H. S.“, v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. KMHET41VP7A315123, priklausantis G. G.. Protokole užfiksuoti išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužytas priekinis stiklas, sulaužyti abu šoniniai veidrodėliai, priekinis bamperis, sulenktas stogas, dešinės pusės priekinis sparnas, abi durelės, kairės pusės priekinis sparnas, abi durelės, dešinės pusės priekinis ir galinis statramsčiai, nuleista dešinės pusės priekinio rato padanga. Ant galinio kairės pusės statramsčio iš vidaus matyti žmogaus smegenų materija. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis -1,5 m. Padangų protektoriaus brėžinys paprastas, visos padangos „Pirelli“ 215/55 R16 atitinka KET reikalavimus, automobilis nepakrautas. Rankinio stabdžio svirtis užtraukta. Vairo mechanizmo būklės ir kojinio (pagrindinio) stabdžio dėl apgadinimų nėra galimybės patikrinti. Apšvietimo signalų prietaisų būklė atitinka KET reikalavimus. Po eismo įvyko prie transporto priemonės pašaliniai asmenys galėjo prieiti, apžiūra atlikta nuo 17.50 val. iki 18.10 val. (1 t., b.l. 12-14).

Iš byloje, esančios 2014-06-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 771/14 (01) matyti, kad N. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais odos nubrozdinimais veido kairėje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuos, daugybiniais atvirais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais su trauminiu galvos smegenų pasišalinimu išorėn, pakauškaulio įkaltiniu lūžiu, daugiaskeveldriniais nosikaulių ir akytkaulio lūžiais, viršutinių žandikaulių ir apatinio žandikaulio kairėje lūžiais. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-06-11, 08.20 val. rodo, kad nuo N. B. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 12-36 val. laiko. Mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 6-12 val. laiko. N. B. lavono kūne nustatyta - daugybiniai odos nubrozdinimai veido kairėje, poodinėmis kraujosruvos akių vokuose, daugybiniai atviri kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai su trauminiu galvos smegenų pasišalinimu išorėn, pakauškaulio įkaltinis lūžis, daugiaskeveldriniai nosikaulių ir akytkaulio lūžiai, viršutinių žandikaulių ir apatinio žandikaulio kairėje lūžiais, pagal sužalojimų morfologinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Šie sužalojimai padaryti netrukus iki mirties ir remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, pagal makromorfologinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. B. lavono kraujyje rasta 0,70 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 0,85 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2015-06-17. N. B. lavono šlapimas ir kraujas narkotinių medžiagų nustatymui, paimti ir palikti archyve, kur bus laikomi 12 mėnesių ir negavus raštiško pareikalavimo iš teisėsaugos institucijų bus sunaikinti. N. B. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. N. B. lavono kūne nustatyti sužalojimai padaryti prieš mirtį. K. N. B. lavono kūne nustatyti sužalojimai galvos srityje nesuderinami su gyvybe, todėl mažai tikėtina, kad nukentėjusioji N. B. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (1 t., b.l. 28-29).

Iš byloje, esančio asmens blaivumo testo, matyti, jog D. B. 2014 m. birželio 10 d. laikas 17:25:23 nustatytas 1, 28 promilės girtumas ( b.l. 82-83)

Iš byloje, esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5046/13(01) matyti, kad D. B. kraujyje, paimto 2014-06-10, 19.05 val., rasta 0,86 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b.l. 85)

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo D. B. kaltė, jog jis 2014-06-10 apie 17val. 11 min. vairuodamas automobilį „H. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje žuvo N. B., visiškai įrodyta. D. B. savo kaltę pripažino visiškai, tik teigė, jog ir pati žuvusioji nesielgė atsargiai, nebuvo prisisegusi saugos diržo. Mano , jog eismo įvykio kilimui neblaivumas įtakos turėjo tik minimaliai. Teigė, jog neturėdamas daug vairavimo patirties nesuvaldė automobilio ir nuslydo. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas iš grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų-vairavimas neblaiviam, nepasirinktas saugus greitis, ko pasekoje įvykio avarija ir žuvo žmogus. Todėl D. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 6 d.

D. B. padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Ankščiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau pasekmės yra sunkios-žuvo žmogus. Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, jog asmuo padaręs neatsargų nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Minėtame straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių visų sąlygų visuma leidžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir esant visoms šioms išvardintoms sąlygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe. D. B. prisipažino padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, gailisi, atlygino laidojimo išlaidas nukentėjusiajai A. V.. Taigi D. B. atitinka formalias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas pažymi, jog D. B. darydamas šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlė skaudžias pasekmes, žuvo žmogus. Pažymėtina ir tai, jog D. B. turėdamas nedidelį vairavimo stažą ir žinodamas, jog yra vartojęs alkoholio, sėdo už vairo, neįvertino pasirinkto greičio, atsižvelgiant į kelio sąlygas. Taip pat pastebėtina, jog žinodamas, kad yra gėręs alkoholio vežė keleivius. Taigi, buvo neatidus, neatsižvelgė į keleivius bei į visuomenėje toleruojamas vertybes, sąžiningos ir doros moralės principus, savo veiksmais ne tik kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams , bet ir realiai sukėlė neatstatomas pasekmes-žmogaus mirtį. Šios pasekmės ypač skaudžiai palietė našlaite likusios žuvusiosios N. B. dukters D. B. gyvenimą. Be to, atkreiptina, jog D. B. yra padengęs tik laidotuvių išlaidas žuvusios motinai. Tačiau nėra nė kiek atlyginęs neturtinės žalos žuvusiosios sutuoktiniui ir dukrai. Nors D. B. teigia, kad nukentėjusieji nesutiko, kad jis iki teismo atlygintų žalą, tai yra nepavyko susitarti dėl žalos dydžio, tačiau net ir nukentėjusiųjų išreikštas noras, kad žalos dydį nustatytų teismas, neatėmė galimybės D. B. atlyginti bent dalį prašomos neturtinės žalos, tokiu būdu palengvinat bent kiek motinos netekusios nepilnametės D. B. materialinius poreikius. Be to, atkreiptina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nustatyta, jog kaltininkas, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn. Šioje byloje toks prašymas nebuvo pareikštas. Liudytoja apklausta G. G. atsakydama į advokato klausimus tik parodė, jog D. B. naujų nusikaltimų ar pažeidimų nedarys ir gali už jį laiduoti. Tačiau prašymo perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą nebuvo. Todėl sprendžiant iš visų bylos aplinkybių visumos ir ypač sukeltas pasekmes, teismas daro išvadą, jog D. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika. Galimybės suteikimas asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias pasekmės būtų aiškiai neproporcingas žuvusiosios dukters, kuri šiuo metu yra dar mažametė, atžvilgiu. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo ir jam turi būti skiriama įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus, jog kaltinamasis prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra surinkta blogai jį charakterizuojančių duomenų, atsiprašė nukentėjusiųjų, pats augina mažametį vaiką, neteistas, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Be to, pažymėtina, jog atlikdamas bausmę laisvėje, kaltinamasis galės rūpintis žalos atlyginimu. Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nesant neigiamai charakterizuojančios medžiagos, bausmė trukmė nustatoma žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Sutinkamai su LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio reikalavimais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. 2 d. numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju D. B. padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Nors posėdžio metu gynėjas teigė, jog D. B. jau metus laiko nesinaudoja šia teise ir prašė sutrumpinti terminą metams. Tačiau D. B. turėdamas nedidelį vairuotojo stažą itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes – avarijos metu žuvo žmogus, jam skirtinas maksimalus šios teisės uždraudimo terminas, tai yra specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas trejiems metams.

Nukentėjusysis J. B. pateikė civilinį ieškinį 90 000 Lt sumai ( 26, 065 EUR). Ieškiniu prašo priteisti N. B. dukrai, gimusiai 2005-12-08 mokant po 200 Lt ( 57,92 EUR) į mėnesį periodinėmis išmokomis į jos tėvo J. B. sąskaitą banke iki jos pilnametystės, priteisti J. B. naudai neturtinę žalą -50000 Lt ( 14 481 EUR), priteisti nukentėjusios D. B. naudai neturtinę žalą 40000 Lt ( 11 584 EUR). Nukentėjusysis J. B., taip pat atstovaudamas nepilnametės dukters interesus, kaip atstovas pagal įstatymą, nurodė, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jo šeima patyrė ženklią turtinę ir neturtinę žalą-neteko brangaus žmogaus sutuoktinės ir motinos. Natalija dažnai buvo kviečiama atlikti atsitiktinius darbus, todėl buvo faktinė šeimos išlaikytoja, jai žuvus neteko šeimos maitintojo . Netekus motinos ir jam neturint nuolatinio darbo ir uždarbio pasunkėjo jų dukrelės D. B. gyvenimas, jos išlaikymas, vaikiškų, mokyklinių interesų užtikrinimas, taip pat buvo padaryta nepataisoma neturtinė žala-dvasiniai išgyvenimai. Posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, jog dabar jam sunku vienam, negali dirbti, negali įsidarbinti, neturi kaip palikti dukros. Mergaitė dar nelabai atsigavusi, lankėsi pas psichologą. Prašė ieškinį patenkinti.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiam ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos A. T.. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Kaip nustatyta nukentėjusysis J. B. dėl įvykusios avarijos neteko sutuoktinės ir savo dukters motinos. Nors byloje liudytoja apklausta G. G. nurodė, jog žuvusios ir nukentėjusiojo šeimyninis gyvenimas nebuvo darnus ir teismui buvo pateiktas jos pokalbio garso įrašas su kita byloje apklausta liudytoja I. M.. Tačiau vien iš garso įrašo negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šeimyninis gyvenimas nebuvo darnus, nes garso įraše daugiau girdėti pačios G. G. teiginiai, o liudytoja I. M. jiems tik pritardavo. Be to, posėdžio metu liudytoja V. M. nurodė, jog šitaip ji sakė, todėl, kad buvo supykusi ant nukentėjusiojo. Žuvusiosios N. B. ir nukentėjusiojo J. B. santuoka nebuvo nutraukta, kitų objektyvių duomenų, jog žuvusios N. B. ir nukentėjusiojo J. B. santykiai nebuvo darnus, ar jie vienas kito atžvilgiu būtų veikę priešingais interesais, byloje nesurinkta. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ne tik kaip sutuoktinis, bet ir kaip našlaite likusios dukters tėvas. Tokie išgyvenimai taip pat yra dideli, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, jog žuvus motinai N. B. J. B. teks rūpintis dukters auginimu, tolimesniu jos išmokslinimu, auklėjimu, nepaisant to, kad šiuo metu pati mažametė daugiau laiko ir praleidžia močiutės namuose. Nukentėjusioji D. B., kuri yra mažametė, neteko motinos. Nukentėjusioji yra nepilnametė, todėl motinos parama tiek materialinė, tiek moralinė jai ypatingai buvo reikalinga ir būtų buvus reikalinga, dukters ir motinos ryšio neatstos nei dukters ir tėvo ryšys ar močiutės ir anūkės ryšys, nors ir kiekvienas šis santykis yra savaip svarbus. Todėl nepilnametė D. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai sukelti pažeidus šią vertybę yra ypač dideli. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Viena iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką laikoma neatsargia, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino žuvusios motinai, jos turėtas laidojimo išlaidas, regreso tvarka dengia našlaitės pensiją, mokamą D. B., pats augina mažametę dukrą, turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nors tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl eismo įvykio buvo kaltininko veiksmai, tai yra nesilaikymas saugaus greičio, nors kaltininkas teigė, kad neblaivumas eismo įvykiui įtakos turėjo tik minimaliai, tačiau įvertinus, jo nedidelę kaip vairuotojo patirtį, teismas turi pagrindo manyti, jog ir neblaivumas eismo įvykiui, reakcijai suvaldant transporto priemonę, įtakos turėjo. Civilinio atsakovo draudimo bendrovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog pati žuvusioji nesilaikė kelių eismo taisyklių ir neužsisegė saugos diržo. Taigi šiuo atveju iš dalies sutiktina su civilinio atsakovo argumentais, tai kad žuvusioji nebuvo ypatingai atsargi, būdama neblaivi, sėdėdama transporto priemonėje nesiėmė visų atsargos priemonių, tai yra nebuvo prisisegusi saugos diržo. Nors liudytojos teigė, jog žuvusioji klausė, kaltinamojo kur saugos diržas. Taigi, šiuo atveju teismo manymu ir pati žuvusioji augindama nepilnametę dukra nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių ir neprisisegė saugos diržo. Galbūt, tokiu būdu užkertant kelią skaudžioms pasekmės, nes įvertinus tai, kad asmenys mašinoje, kurio segėjo saugos diržus autoįvykio metu buvo nesužaloti. Tačiau, pažymėtina, kad visgi atsakomybė dėl keleivių saugumo tenka ir D. B., kadangi kelių eismo taisyklės numato, jog vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojas elgdamasis rūpestingai ir atsargiai taip pat turi įsitikinti, kad visi jo vežami keleiviai yra saugūs. Taigi šiuo atveju atsakomybė dėl keleivių saugumo ir tenka pačiam kaltinamajam D. B. ir negali būti visa atsakomybė dėl diržo segėjimo perkeliama žuvusiajai N. B.. Šiuo atveju žuvusiosios N. B. veiksmus galime vertinti tik kaip nerūpestingumą savo saugumui. Tačiau šie nerūpestingi veiksmai negali būti ypatingai įtakojami sprendžiant neturtinės žalos dydį mažametės D. B. atžvilgiu, kuri pati būdama mažametė negali būti atsakinga dėl nerūpestingo žuvusios elgesio. Sprendžiant neturtinės žalos dydį vertintina tai, jog mažametė buvo išlaikoma motinos, kadangi ir pats J. B. posėdžio metu parodė, jog žuvusioji vertėsi atsitiktiniais darbais, nors oficialiai ir nedirbo. Mažametė mergaitė neteko motinos ir kaip buvo minėta, dukters ir motinos ryšio neatstos nei dukters ir tėvo ryšys ar močiutės ir anūkės ryšys, nors kiekvienas šis santykis yra savaip svarbus. Pats J. B. tiek teismo posėdžio metu, tiek civiliniame ieškinyje vertindamas dvasinius išgyvenimus daugiau akcentavo į tai, jog jo dukra neteko motinos, dėl ko jam dabar yra sunku, negali dirbti. Tačiau atkreiptina ir tai, jog ir esant gyvai Natalijai B. J. B. nedirbo, šiuo metu mažametė D. B. daugiau būna pas savo močiutę, žuvusiosios motiną. Taip pat sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio įvertintina ir tai, jog nepilnametei žuvusios dukrai priteistinas išlaikymas. J. B. taip pat patyrė netektį, dėl ko patyrė ir dvasinius išgyvenimus netekdamas savo sutuoktinės ir savo dukters motinos. Tačiau teismas turi pagrįstą manymą daryti išvadą, jog mažametės, našlaite likusios D. B. patirti dvasiniai išgyvenimai ir išgyvenimai ateityje dėl motinos netekties yra žymiai didesni nei sutuoktinio J. B.. Be to, kaip minėta, ir pats nukentėjusysis posėdžio metu nurodė, jog žuvusiojo buvo pagrindinė šeimos maitintoja. Tačiau teismo manymu, tai kad žuvusioji išlaikė šeimą ir patį nukentėjusįjį J. B., kai tuo tarpu nukentėjusysis yra darbingo amžiaus žmogus, duomenų, jog jis negalėtų dirbti dėl neįgalumo ar sveikatos būklės nepateikė, negali būti laikoma pagrindiniu kriterijumi sprendžiant neturtinės žalos dydį. Nors nukentėjusysis nurodo, jog negali dirbti todėl, kad neturi kur dukrą palikti. Bet kaip buvo nustatyta, žuvusios dukra po motinos žūties didesniąją laiko dalį praleidžia savo močiutės namuose. Todėl teismas, įvertinęs visas eismo įvykio padarymo aplinkybes bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiojo J. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų , tai yra 17 264 Lt neturtinę žalą. Posėdžio metu draudimo bendrovės atstovas nurodė, jog neturtinė žala abiem nukentėjusiems dalintina lygiomis dalimis, todėl iš draudimo bendrovės J. B. ir nepilnametei D. B. priteistina po 2500 EUR neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant dalį neturtinės žalos iš paties avarijos kaltininko D. B..

J. B. atstovaudamas nepilnametės D. B. interesus prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt, kas sudaro 57, 92 EUR.

CK 6.284 str. 1 d. nustato, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą, turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą . LR CK 3.192str. 1d. numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi šiuo atveju D. B. buvo išlaikoma žuvusios ir turėjo teisę gauti iš jos išlaikymą. Lietuvos A. T. praktikoje yra nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA) ir pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2015-01-01 yra 300 eurų. Išlaikymo pareiga proporcingai tenka abiem tėvams, tai reiškia, kad tėvams tenka pareigia savo vaiko išlaikymui skirti po 150 EUR . Iš civilinio atsakovo paaiškinimų matyti, jog D. B. yra skirta našlaitės pensija ( po 80, 36 EUR, t.y. po 277, 47 Lt). Prašomas priteisti išlaikymas 57, 92 EUR ir gaunama našlaitės pensija 80, 36 EUR atitinka tą išlaikymo dydžio dalį, kokią turėtų teikti vienas iš tėvų. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl išlaikymo tenkintinas ir kaltininko D. B. priteistina po 57, 92 EUR periodinėmis išmokomis D. B., atstovaujamai J. B..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 6 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 ir 10 punktus ir D. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams įpareigojant, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsniu D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 3 ( tris metus naudotis specialia teise –teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

J. B. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš draudimo bendrovės BTA I. C. „Se - 2500 EUR ( du tūkstančius penkis šimtus eurų ( 8632 Lt)), o iš D. B. - 4000 EUR ( keturis tūkstančius eurų (13 811 Lt)) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

J. B., atstovaujančio nepilnametės dukters D. B. interesus, ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti D. B., atstovaujamai tėvo J. B. iš draudimo bendrovės draudimo bendrovės BTA I. C. „Se -2500 EUR( du tūkstančius penkis šimtus eurų ( 8632 Lt), o iš D. B. 8000 EUR ( aštuonis tūkstančius eurų ( 27 622 Lt)) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Priteisti iš D. B. D. B., atstovaujamai tėvo J. B. po 57 EUR, 92 eurocentus ( penkiasdešimt septynis eurus 92 euroct.( 200 Lt)) periodinių išmokų nuo 2014-06-10 iki D. B. pilnametystės.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.