- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-518-106-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. E.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja D. Valošinaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A–518-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.5, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2010 m. rugsėjo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. 1 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. E. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 19 d., nuo 13.25 val. iki 14.40 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėdoje, apklausos kabinete Nr. 4, necenzūriniais žodžiais ir grasinimais fiziškai susidoroti įžeidė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėją A. R..
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadarė šio nusikaltimo. Nurodo, kad akistatos tarp jo ir N. Š. metu N. Š. negalėjo atsakyti į gynėjo V. Katėno klausimus. Todėl tyrėja A. R. performulavo klausimus nukentėjusiajam N. Š., ėmė patarinėti jam, tokiu būdu akivaizdžiai rodydama nusiteikimą prieš apeliantą bei vengimą atsakyti į klausimus, kad būtų įrodytas N. Š. melas. Tokie tyrėjos veiksmai rodo, kad prieš jį fabrikuojamos baudžiamosios bylos. Tai patvirtina ir vaizdo įrašai, esantys prie bylos. Kadangi akistatos metu tyrėja pasufleravo nukentėjusiajam N. Š. atsakymus, akivaizdžiai rodydama nusiteikimą prieš jį, todėl jis ją išvadino melage, aferiste, smarve. Kitą dieną jis sužinojo, kad tyrėja parašė pareiškimą, jog jis ją įžeidė, nes ją vadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti. Teigia, kad toks pareiškimo turinys yra šmeižtas, nes jis necenzūrinių žodžių nevartojo, negrasino, byla sufabrikuota, tuo siekiama sužlugdyti jo gyvenimą. Tvirtina, kad teisme peržiūrėtoje filmuotoje medžiagoje neužfiksuoti įžeidimų ar grasinimų susidoroti. Nesutinka su teismo išvada, kad jis iš dalies prisipažino, su kitais teiginiais. Teigia, kad melagė, aferistė ir smarvė nėra necenzūriniai žodžiai. Dar nurodo, kad buvo nuteistas 2003 metais už automobilio vagystę, tačiau byla tą kartą taip pat buvo sufabrikuota.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. E. pripažino kaltu pagal BK 290 str. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, nei tai padarė apylinkės teismas.
Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šio nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokiu įžeidimu kėsinamasi į normalią savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat ir į jo garbę bei orumą. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Šio BK įtvirtinto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims tinkamai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas (kasacinė byla Nr. 2K–330/2008, 2K-396/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007).
Liudytojas A. L. parodė, kad akistatos metu sustabdžius filmavimą V. E. ėmė įžeidinėti tyrėją A. R. įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip pat gestais, kurie buvo nukreipti prieš tyrėją A. R., grasino susidoroti (b. l. 93). Liudytoja G. T. patvirtino, kad ji filmavo akistatą, kurioje buvo apklausiamas V. E.. Pasibaigus filmavimo kasetei, ji išėjo parsinešti kitos, todėl viso konflikto negirdėjo. Ji patvirtino, kad grįžusi girdėjo, kaip V. E. įvairiais žodžiais įžeidinėjo tyrėją A. R., dėl to tyrėja buvo labai susijaudinusi. Dėl tokių žodžių ji taip pat įsižeistų (b. l. 94). Nukentėjusioji A. R. parodė, kad akistatos metu V. E. nesivaldė, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, rodė gestus, grasino „pakasti po velėna“ (b. l. 92).
Skunde apeliantas teigia, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog jis iš dalies prisipažino. Kad V. E. kaltu prisipažino iš dalies, matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuota, kad apklausiamas V. E. dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino teigdamas, kad tyrėją vadino negražiais žodžiais ir vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau neigė jai grasinęs susidoroti (b. l. 92).
Nors nuteistasis ir nurodo, kad jis buvo išprovokuotas ir labai susijaudinęs dėl jam fabrikuojamų bylų, supykęs dėl tyrėjos A. R. akistatos su nukentėjusiuoju N. Š. metu rodomo šališkumo, kaip matosi iš akistatos protokolo vaizdo įrašo, tyrėja šios akistatos metu savo elgesiu nedavė jokio pagrindo teigti, jog ji yra šališka, elgėsi su V. E. mandagiai. Atvirkščiai, kaip matosi iš šio įrašo, V. E. elgėsi įžūliai, įžeidinėjo nukentėjusįjį, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. R. bei liudytojų A. L., G. T. nuosekliais parodymais, kad V. E. pertraukos metu įžeidinėjo ir tyrėją A. R.. Be to, V. E. ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad vadino tyrėją A. R. melage, aferiste ir smarve. Šie teiginiai yra įžeidžiantys ir taip pat patvirtina V. E. kaltę.
Įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įžeidimo momento. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. E. akistatos metu išsakė necenzūrinius bei kitus įžeidžiančius žodžius tyrėjai, todėl neabejotinai jis suprato, kad tokiu būdu žemina ir menkina tyrėją, ir taip jis norėjo elgtis. Todėl apylinkės teismo išvada, kad tokiais savo veiksmais V. E. įžeidė policijos pareigūnę, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.