Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis),

nuteistajam O. T. ir jo gynėjai advokatei Annai Grinevič (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) vyresniosios specialistės Lauros Bogdienės prašymą dėl nuteistajam paskirtos intensyvios priežiūros termino ir sąlygų patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 264 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant, taikant O. T. intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, draudžiant jam pasišalinti iš gyvenamosios vietos didesniu nei 5 kilometrų atstumu. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. liepos 8 d.

Vilniaus apygardos teisme 2025 m. liepos 22 d. gautas Probacijos tarnybos vyresniosios specialistės Lauros Bogdienės prašymas patikslinti O. T. nustatytos intensyvios priežiūros terminą ir sąlygas. Prašyme nurodyta, kad O. T. 2025 m. liepos 8 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą. Probacijos tarnyba pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai paskirta intensyvi priežiūra, nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė prašė prašymą tenkinti. Prokuroras prašė prašymą atmesti arba palikti nenagrinėtą, nurodė, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, Probacijos tarnybos vyresniosios specialistės prašyme nurodyti klausimai negali būti sprendžiami. Nuteistojo O. T. gynėja advokatė A. Grinevič prašė prašymą atmesti, nurodė, kad nuosprendis yra įsiteisėjęs, o visus Probacijos tarnybai kylančius neaiškumus gali išspręsti pati Probacijos tarnyba. Nuteistasis O. T. nurodė, kad dėl bendravimo su Probacijos tarnyba problemų jam nekyla, sutinka bendradarbiauti.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal to paties BPK straipsnio 2 dalį teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. Be to, teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų (BPK 361 straipsnio 3 dalis).

Nuteistajam, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, be kita ko, nustatyta intensyvi priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams (LR BPK 131 ¹ str.4 d.)., draudžiant pasišalinti iš gyvenamosios vietos didesniu nei 5 (penkių) kilometrų atstumu. Probacijos tarnybos vyresnioji specialistė kreipėsi į teismą dėl O. T. nustatytos intensyvios priežiūros termino ir sąlygų patikslinimo.

Probacijos tarnybos vyresnioji specialistė taip pat teismo prašo patikslinti nuteistajam paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas – nurodyti jo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros laikotarpiu. Visgi pažymėtina, kad tai, jog nuosprendyje nuteistajam paskirtos intensyvios priežiūros sąlygos nėra išsamiai detalizuotos, nereiškia, jog jos nėra nustatytos.

Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistajam draudžiama pasišalinti iš gyvenamosios vietos didesniu nei 5 (penkių) kilometrų atstumu. Taigi, teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad nuteistasis intensyvios priežiūros laikotarpiu turėtų būti savo gyvenamojoje vietoje arba 5 (penkių) kilometrų atstumu nuo jos. Įstatyme nenumatyta pareiga teismui nustatyti konkretų nuteistojo buvimo vietos adresą intensyvios priežiūros laikotarpiu, be to, konkretus nuteistojo buvimo vietos adresas gali keistis. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį „Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma probuojamojo intensyvi priežiūra, gavimo <...> probuojamajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo ar probacijos tarnybos nustatytoje nuteistojo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga.“ Taigi, konkretų nuteistojo buvimo vietos adresą, paskyrus jam intensyvią priežiūrą ir nurodžius, kad jis turi būti gyvenamojoje vietoje arba 5 (penkių) kilometrų atstumu nuo jos, gali nustatyti ir Probacijos tarnyba, vykdanti nuteistajam paskirtą intensyvią priežiūrą, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenamoji vieta gali keistis, Probacijos tarnyba, operatyviai ir efektyviai į tai reaguodama, gali šį adresą ir patikslinti.

LR Probacijos įstatymo 3 straipsnio 2 d. numato, kad probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikoma probuojamajam palankesnė teisės norma.

Spręsdamas intensyvios priežiūros termino klausimą teismas rėmėsi LR BPK normomis,kurios numato jog intensyvi priežiūra gali būti skiriama iki 6 mėnesių. LR Probacijos įstatymo 28 straipsnis numato, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius. Atsižvelgęs į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams. Taigi, esant teisės normų kolizijai, probacijos tarnyba turi galimybę išspręsti atsiradusius prieštaravimus, taikydama probuojamajam palankesnę teisės normą.

Nuosprendyje nenurodytas konkretus laikas, kuriuo nuteistasis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje ar 5 (penkių) kilometrų atstumu nuo jos. Visgi teismas pabrėžia, kad tai nereiškia, jog nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje ar 5 (penkių) kilometrų atstumu nuo jos laikas nėra nustatytas – konkretaus laiko nenurodymas šiuo atveju reiškia, kad teismo nustatytoje vietoje (gyvenamojoje vietoje ar 5 (penkių) kilometrų atstumu nuo jos) nuteistasis privalo būti visą parą. Tokį nuteistojo intensyvios priežiūros laiko režimą teismas nustatė įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kitas aplinkybes, inter alia nuteistojo darbinę veiklą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.