Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-734-278/2014

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03781-2014-9

2014 m. lapkričio 12 d.

Panevėžio apygardos teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-4731-940/2014 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas V. U. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2005-08-18 AB „Sampo“ bankas (teisių ir pareigų perėmėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) Kredito limito be periodinių mokėjimų sutartimi Nr. ECMC M 22829 (toliau – Kredito sutartis), kuri buvo pratęsta 2007-07-24, atsakovui V. U. suteikė 700 Lt kreditą (b. l. 5-14). Be kitų sutarties sąlygų šalys sutarties 25 punktu susitarė, jog tais atvejais kai kredito gavėjo prievolė bankui vykdoma priverstine tvarka pagal teismo sprendimą, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 11 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bankui priteistos (išieškomos) sumos už laikotarpį nuo pareiškimo (ieškinio) dėl skolos išieškojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo. V. U. savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui visiškai nevykdė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo prašomos priteisti 11 procentų dydžio metinės palūkanos yra pernelyg didelės, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir jas mažino iki 5 procentų dydžio. Apeliantas su teismo motyvais dėl procesinių palūkanų mažinimo nesutinka (b. l. 7, 12).

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurių paskirtis yra skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Šio įstatymo formuluotė leidžia daryti išvadą, jog skolininko pareiga mokėti palūkanas yra privaloma ir, esant kreditoriaus reikalavimui, teismas negali jos panaikinti. Pagrindas priteisti kreditoriui palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kadangi bylinėjimosi laikotarpiu skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos bei pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo mokėti įstatymo ar šalių sutartimi nustatytas palūkanas. Teismo procesui prasidėjus, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus skolą, greičiau ją grąžinti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-888/2003; Nr. 3K-3-233/2006; Nr. 3K-3-553/2008; Nr. 3K-3-595/2008; Nr. 3K-3-283/2012). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (CPK 137 str. 1 d., CK 6.210 str.). Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatose nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą. Skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju kreditorius visada turi teisę reikalauti palūkanų, taip kompensuojant įstatymų leidėjo pripažįstamus patirtinus ir neįrodinėtinus minimalius nuostolius. Kaip minėta bylos šalys, 2005-08-18 sudarydamos kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, vykdant priverstinį prievolės išieškojimą pagal teismo sprendimą (sutarties 25 p.), todėl teismas neturi iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas skolininkas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 str.). Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria, tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 1d., 3 d.). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo V. U. priteisti 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad sutartos 11 procentų metinės palūkanos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, be to, atsakovas yra fizinis asmuo, vartotojas, todėl palūkanų dydis yra pernelyg didelis ir jį mažino. Tačiau atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu komercinių bankų taikytus palūkanų dydžius (Lietuvos banko duomenimis vidutinė vartojimo paskolų palūkanų norma buvo 8,91 proc.), ginčo šalių sutartyje nustatytų palūkanų dydis neprieštaravo įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Be to, sutarties sąlygų atsakovas nėra ginčijęs. Įvertintina aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos, nes už naudojimąsi kreditu iš atsakovo yra priteisęs 11 procentų dydžio palūkanas (199,72 Lt) bei šalių sutartas 30 procentų padidintas palūkanas, kurias priteisė iš V. U. už vienerius metus (211,70 Lt), tačiau nelaikė, jog jos yra pernelyg didelės. Kadangi ieškovas negali naudotis jam priklausančiais pinigais ilgą laiką, patiria nuostolių, nes praranda galimybę pinigus investuoti ar kitaip juos panaudoti, todėl turi teisę reikalauti atlyginti patiriamus nuostolius. Įvertintina aplinkybė, jog atsakovas turi galimybę išvengti procesinių palūkanų mokėjimo nedelsiant grąžinus kreditą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nors atsakovas V. U. yra fizinis asmuo, tačiau nuo 2005 m. naudojasi banko lėšomis, sutarties sąlygų neginčijo, bylos nagrinėjimu nesirūpino, nes atsiliepimo į ieškinį neteikė, kas rodo, jog su ieškiniu sutiko, o sutartos palūkanos nėra aiškiai pernelyg didelės, todėl mažinti šalių sutartų palūkanų dydį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo visiško įvykdymo teismui nebuvo pakankamo pagrindo.

Dėl paminėtų motyvų, sprendimas ginčijamoje dalyje keistinas, padidinant iš atsakovo V. U. priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas iki 11 procentų. Įvertinus, jog ieškovo patenkintų reikalavimų dydis iš esmės nekinta, reikalavimas yra patenkintas iš dalies (42 proc.), keisti priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo.

Už apeliacinį skundą ieškovas yra sumokėjęs 108 Lt žyminio mokesčio bei patyrė 726 Lt skundo surašymo išlaidų (b. l. 36, 43-45). Įvertinus, jog ieškinį ir apeliacinį skundą ruošė atstovas, žinantis bylos esmę, tai, jog ginčijamas klausimas nėra sudėtingas, teismas daro išvadą esant pagrindui iš atsakovo priteisti dalį (300 Lt) Danske bank A/S Lietuvos filialo patirtų bylinėjimosi išlaidų bei grąžinti ieškovui be pagrindo sumokėtą 108 Lt žyminį mokestį, nes apeliaciniu skundu ginčijamas ne savarankiškas, o išvestinis reikalavimas, už kurį žyminis mokestis nėra mokamas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d., 93 str. 4 d., 5d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą už akių dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo (2014-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti ir iš V. U. priteistų palūkanų dydį padidinti iki 11 procentų. Sprendimą už akių šioje dalyje išdėstyti sekančiai:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt skolą, 199,72 Lt palūkanas, 211,70 Lt padidintas palūkanas, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1111,42 Lt (vieno tūkstančio šimto vienuolikos Lt 42 ct, 321,90 EUR) sumą nuo 2014-06-04 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 Lt žyminio mokesčio, 305 Lt išlaidas už teisines paslaugas, viso 330 Lt (tris šimtus trisdešimt Lt; 95,58 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (kodas 301694694) naudai.

Kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. U. ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą naudai 300 Lt (tris šimtus Lt; 86,89 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (kodas 301694694) 2014 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 9432603 sumokėtą 108 Lt (vieną šimtą aštuonis Lt; 31,28 EUR) žyminį mokestį.