Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 10 d. sprendimą „Dėl nuteistojo M. N. trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos“ Nr. NĮ-20-1055, buvo leista nuteistajam M. N. vykti į trumpalaikę išvyką adresu (duomenys neskelbtini) dėl tėvo mirties. Buvo nustatyta trumpalaikio išvykimo trukmė nuo (duomenys neskelbtini) 9.00 val. iki (duomenys neskelbtini) 18.00 val. imtinai, įskaičiuojant kelionės laiką.

Lietuvos kalėjimų tarnybos teigimu, Marijampolės kalėjimo pareigūnai vykdė Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimą, kuriame nėra nurodyta, kad pareiškėjui leidžiama vykti ir į kapines. Lietuvos kalėjimų tarnyba neturėjo pagrindo abejoti Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pateikta informacija bei dokumentine medžiaga. Pareigūnai savo kompetencijos ribose užtikrino pareiškėjo palydą trumpalaikės išvykos metu, t. y. leido pareiškėjui atsisveikinti su velioniu bei grąžino jį į bausmės atlikimo vietą.

Nurodė, jog vaizdo registratorių įrašų pateikti negali, kadangi vaizdo įrašai išvykos metu nebuvo daromi. Tvirtino, kad išvykos metu jokių konfliktų ar nesusipratimų neįvyko, bendravimas su nuteistuoju vyko abipusės pagarbos principu.

Atsakovės atstovės nuomone, neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) (duomenys neskelbtini), nesuteikiant galimybės jam vykti į tėvo laidojimo vietą (kapines).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Trumpalaikių išvykų dėl svarbių priežasčių sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės).

BVK (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. liepos 18 d.) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. Pagal BVK 67 straipsnio 2 dalį leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 142 punktą suimtasis ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ar sunkios ligos (patirtos traumos), kai gresia realus pavojus jo gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą jam arba jo artimajam (-iesiems), ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda <...>. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką bei galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą, Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu jam gali būti skiriama palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės arba išvykęs nuteistasis stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu privalo būti skiriama ginkluota palyda, visos išvykos metu uždėti antrankiai ir šie asmenys stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis (147 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 9 d. pateikė prašymą Nr. NPS-20-5050 Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) viršininkui, prašydamas išleisti išvykai į tėčio laidotuves su intensyvia priežiūra (apykoja) trims dienoms. Nurodė, jog jį atvažiuos parsivežti artimieji ir pateikė adresą – (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. liepos 9 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą Nr. NPS-20-5041, kuriame nurodė, jog prašo jį išleisti į tėvo laidotuves, kurios vyks (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 31).

Marijampolės kalėjimo 2024 m. liepos 10 d. Patariamosios komisijos posėdžio protokolu „Dėl nuteistojo M. N. išvykimo į laidotuves“ buvo priimtas siūlymas leisti pusiau atviro tipo paprastajai grupei priskirtam nuteistajam M. N. išvykti už pataisos įstaigos ribų su dviejų pareigūnų palyda (naudoti spec. priemonę – antrankius) į tėvo laidotuves, jei nuteistojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje bus pakankamai lėšų (b. l. 36).

Marijampolės kalėjimo viršininko 2024 m. liepos 10 d. sprendimu „Dėl nuteistojo M. N. trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos“ Nr. NĮ-20-1055 (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjui buvo leista vykti į trumpalaikę išvyką adresu (duomenys neskelbtini) dėl tėvo mirties; nustatyta trumpalaikio išvykimo trukmė nuo (duomenys neskelbtini) 9.00 val. iki (duomenys neskelbtini) 18.00 val. imtinai, įskaičiuojant kelionės laiką. Sprendimu buvo paskirta paprastoji palyda. Palydos metu buvo įpareigota vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Apsaugos ir priežiūros instrukcijos IV skyriaus trečiuoju skirsniu bei trumpalaikės išvykos metu nuteistąjį lydėti su uždėtais antrankiais (b. l. 38).

Pareiškėjas iš esmės neturtinę žalą kildina iš to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos vykti į kapines. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 16 d. skundu kreipėsi į Marijampolės kalėjimo viršininką, kuriame iš esmės reiškė pretenzijas dėl to, jog jį lydintys pareigūnai neleido jam vykti į kapines ir liepė lipti į konvojavimo automobilį ir grįžti atgal į įkalinimo įstaigą. Marijampolės kalėjimo viršininkas 2024 m. liepos 25 d. raštu Nr. SN-20-876, atsižvelgdamas į savo Sprendimą ir vadovaudamasis Resocializacijos skyriaus specialisto, kuris vykdė pareiškėjo palydą, tarnybiniu pranešimu, pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą (b. l. 51–52, 54–55).

Pareiškėjas 2024 m. liepos 31 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių. Lietuvos kalėjimo tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, 2024 m. rugsėjo 6 d. raštu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-4812 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtame rašte konstatavo, kad Marijampolės kalėjimo pareigūnai savo kompetencijos ribose užtikrino pareiškėjo palydą trumpalaikės išvykos metu, t. y. leido pareiškėjui atsisveikinti su velioniu bei grąžino jį į bausmės atlikimo vietą (b. l. 9, 42–44).

Byloje esančiame Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto 2024 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis lydėjo nuteistąjį M. N. trumpalaikės išvykos metu. Nurodytu adresu nuvyko apie 13 val., karstą išnešė iš laidojimo namų apie 14 val. Nuteistasis M. N. neišreiškė noro vykti į laidojimo vietą, todėl buvo įsodintas į transporto priemonę ir vežamas atgal. Nuteistasis M. N. trumpalaikės išvykos metu nerodė jokio nepasitenkinimo ar kitu būdu išreiškęs savo pageidavimus. Marijampolės kalėjimą pasiekė apie 17 val. 20 min. Trumpalaikės išvykos metu nesusipratimų ar konfliktų neįvyko, bendravimas su nuteistuoju vyko abipusės pagarbos principu (b. l.40–41).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2024 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-20-7548 nurodyta, kad jis lydėjo nuteistąjį M. N. į trumpalaikę išvyką į laidojimo namus adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis M. N. neišreiškė noro vykti į laidojimo vietą. Trumpalaikės išvykos metu nebuvo jokių konfliktų, todėl vaizdo registratorius nebuvo naudojamas (b. l. 57).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jis prašė, jog jam būtų leista vykti į kapines, tačiau jį lydėję pareigūnai liepė lipti į transporto priemonę ir vykti atgal į įkalinimo įstaigą. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešime duotais paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų suinteresuoti Marijampolės kalėjimo viršininkui melagingai nurodyti faktines aplinkybes, nes vykdė Marijampolės kalėjimo viršininko Sprendimą. Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja A. N. patvirtino, kad pareiškėjas ir ji prašė pareigūnų, kad leistų vykti pareiškėjui į laidojimo vietą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog liudytoja yra pareiškėjo sutuoktinė, teismas jos parodymus vertina kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir jais nesiremia.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad visa išvyka turėjo būti fiksuojama vaizdo registratoriais. Lietuvos kalėjimų tarnyba rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išvykoje nuteistąjį lydėjo du Marijampolės kalėjimo pareigūnai ir buvo naudota speciali priemonė – antrankiai. Išvykos metu jokių konfliktų ar nesusipratimų neįvyko, bendravimas su nuteistuoju vyko abipusės pagarbos principu, todėl pareigūnai nematė poreikio įsijungti vaizdo registratorių. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintas „Specialiųjų techninių ir elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo nuteistiesiems stebėti ir jų elgesio kontrolei vykdyti tvarkos aprašas“, nei Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kad trumpalaikės išvykos į laidotuves metu, esant stabiliai situacijai, pareigūnai privalėtų naudoti, t. y. įjungti vaizdo registratorius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl vaizdo registratorių naudojimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė įgaliojimų viršijimu, nesudarant sąlygų pareiškėjui vykti į kapines, dėl ko, pareiškėjo nuomone, nebuvo pasiekti trumpalaikės išvykos tikslai. Vertinant šiuos pareiškėjo teiginius pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Marijampolės kalėjimo 2024 m. liepos 10 d. Patariamosios komisijos posėdžio protokolu „Dėl nuteistojo M. N. išvykimo į laidotuves“ buvo priimtas siūlymas leisti pareiškėjui vykti į tėvo laidotuves. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės kalėjimo viršininkas priėmė Sprendimą, kuriame detalizavo, jog leidžia M. N. išvykti į (duomenys neskelbtini) dėl tėvo mirties, nustatyta trumpalaikės išvykos trukmė – (duomenys neskelbtini) nuo 9.00 val. iki 18.00 val. imtinai. Įvertinus situaciją laiko atžvilgiu, ginčo nėra, jog į Marijampolės pataisos namus pareiškėjas sugrąžintas apie 17.20 val. (Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 2S-4812 nurodoma, kad 17.25 val.), t. y. laiko tarpe, kuriuo pareiškėjui buvo leista išvykti. Kaip minėta, Marijampolės kalėjimo viršininko Sprendime buvo konkrečiai įvardintas vietos, į kurią pareiškėjui leidžiama išvykti, adresas, t. y. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo nuvežtas šiuo adresu. Pats pareiškėjas skunde patvirtino, kad buvo nuvežtas į bažnyčios salę, kur buvo pašarvotas velionis tėtis ir jam (pareiškėjui) buvo leista pabūti ir atsisveikinti. Aplinkybė, jog pareiškėjas Marijampolės kalėjimo Sprendimą interpretavo, kaip jo leidimą išvykti ne tik į šarvojimo vietą, bet ir į laidojimo vietą, negali būti vertinama kaip pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai, nagrinėjamu atveju, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepakanka. Nors pareiškėjas teigė, jog patyrė nepatogumus, dvasines kančias, sveikatos pablogėjimą, tačiau atsakovės atstovė 2025 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. RV-20-7614 nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų, kilusių dėl nesuteiktos galimybės vykti į kapus, į įstaigos psichologus nesikreipė (b. l. 46). 2024 m. spalio 15 d. Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjas dėl nesuteiktos galimybės vykti į kapus dėl patirto fizinio skausmo į medicinos darbuotojus nesikreipė (b. l. 48). Be to, pabrėžtina, jog nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.