- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-1642-245/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. J. (toliau – A. J.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria nuteistojo A. J. skundas dėl 2015 m. liepos 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 1130 panaikinimo, atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2012 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 138 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. bei 4 d., paskiriant jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, paskiriant A. J. galutinę 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2014 m. kovo 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi A. J. 2012 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė subendrinta su 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, galutinę 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paliekant nepakeistą.
Bausmės pradžia - 2010 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – 2016 m. gruodžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. liepos 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 1130 nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam, išnagrinėjęs nuteistojo A. J. skundą 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritarė ir Marijampolės rajono apylinkės teismas.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis A. J. prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį dėl skundo priimant naują sprendimą – taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu.
A. J. teigimu, jis įvykdė visus jam skirtus įpareigojimus, Komisijoje buvo svarstomas jau trečią kartą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo skatintas tris kartus, pastaruosius du metus nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, yra įgijęs statybininko specialybę, turi gyvenamąją vietą. Skundu pabrėžiama, kad nuteistasis turi pakankamą motyvaciją dirbti, pataisos namuose nebuvo įdarbintas tik dėl vietų trūkumo, tačiau dirbo būrio kiemo ir gyvenamųjų patalpų remonto darbus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.
Sutinkamai su BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Aptartų duomenų kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos visumą, vis tik sutiktina tiek su Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, nepaisant to, kad A. J. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai, priešingai nei tai suvokia A. J., nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistojo A. J. atžvilgiu, pažymėtina, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas net šešis kartus, jo atžvilgiu praeityje buvo taikyti jo teisinę padėtį palengvinantys įstatymai, t. y. BK 75 str. nuostatos, numatančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, bei amnestijos įstatymas, sušvelninęs nuteistajam paskirtą bausmę, tačiau akivaizdu, kad išvadų iš savo ankstesnių teistumų A. J. nepadarė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės, kaip teisingai savo nutarime konstatavo Komisija, neabejotinai atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad šiuo metu A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų, dvi kurių, remiantis BK 11 str. nuostatomis, priskiriamos nesunkių (BK 138 str. 1 d. (2 epizodai)) ir viena - apysunkių (BK 178 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Du A. J. inkriminuoti nusikaltimai yra susiję su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, už ką jis jau ne kartą buvo teistas ir praeityje. Be to, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas, įvertinus tai ankstesnių nuteistojo teistumų kontekste, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie didesnį tiek A. J. nusikalstamų veiksmų, tiek jo paties asmenybės pavojingumą visuomenei. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti tiek visuomenės, tiek nukentėjusiųjų nuo A. J. nusikalstamų veiksmų interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo aspektu akcentuotina, kad A. J. vis dar nėra atlikęs didelės jam paskirtos bausmės dalies (bausmės pabaiga 2016 m. gruodžio 16 d.), todėl manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pabrėžiant, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė vis tik neturėtų būti sumenkinama. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, savo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme A. J. nei nuosprendžio priėmimo metu, nei šiuo metu nepripažįsta, ją neigia, kas, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų pobūdį nusikaltimų padarymo metu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis labai nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė. Tai, aukštesniojo teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoją nuteistąjį bei atskleidžia itin neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Ir nors A. J. itin didelę reikšmę suteikia teigiamiems savo elgesio pokyčiams, pabrėždamas, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis buvo skatintas tris kartus, tačiau visiškai ignoruoja tai, kad vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytus režimo reikalavimus jis pažeidė penkis kartus (paskutiniuosius du kartus jau po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo Komisijoje), už ką jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kas aukštesniajam teismui akivaizdžiai leidžia abejoti kritišku nuteistojo požiūriu į savo nusikalstamą elgesį, spręsti apie jo neigiamą požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus bei pagrįstai manyti, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu visgi nebuvo nepriekaištingas ir nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, asocialios nuteistojo elgesio nuostatos susiformavo suaugus, jis nėra linkęs analizuoti savo problemas ir elgesį, ne visada sugeba tinkamai valdyti savo jausmus ir emocijas, ne visada priima teisingus sprendimus, jo problemų sprendimo būdai nelogiški, o mąstymas – abstraktus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atvykęs į Marijampolės pataisos namus jis buvo paskirtas bausmę atlikti į būrį Nr. 12, tačiau šiame būryje adaptavosi sunkiai, nesutarė su kitais būrio nuteistaisiais, dėl ko jis buvo perkeltas į kitą būrį, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji su apsunkinta adaptacija. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir vėlgi leidžia pagrįstai abejoti pakankama jo elgesio korekcija. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, kad A. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys sistemą prilyginama vidutinei ir atitinka 44 balus, išskiriant ir esminius nuteistojo kriminogeninius veiksnius, galinčius paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą – silpni darbo įgūdžiai (byloje nėra duomenų apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo taikymo atveju), piktnaudžiavimas alkoholiu. Be to, sutinkamai su 2015 m. liepos 7 d. Marijampolės pataisos namų išvada, A. J. rizika pakartotinai nusikalsti sietina ir su impulsyvumo ir savitvardos problemomis ypač pavartojus alkoholio, silpnokais problemų sprendimo įgūdžiais bei neigiama pasirenkamų draugų įtaka ir netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais.
Ir nors yra ir A. J. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, (buvo skatintas, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais), tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo šiuo metu dar labiau sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Tokiu būdu, visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą įvertinus kompleksiškai, ypatingai teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Atsižvelgiant į A. J. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, visuomenės interesus bei bausmės paskirtį, pagrįstai manytina, jog pritaikius A. J. lygtinį paleidimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, gali likti neįgyvendinti BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.