Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P. atstovo advokato V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo Ž. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ str. 1 d., nubausta 250 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. nubausta pagal ATPK 137¹ str. 1 d. už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, žinodama apie įmonės patikrinimų, vykstančių 2012 m. gegužės 17 d., 2012 m. liepos 2 d. datą ir laiką, neužtikrino, kad įmonės patikrinimuose dalyvautų jos paskirtas atsakingas asmuo, taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnams nepateikė prašomos vairavimo mokyklos dokumentacijos bei mokomųjų transporto priemonių, tuo kliudė Inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Ž. P. yra išdavusi įgaliojimą N. K. atstovauti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ santykiuose su Inspekcija, šis įgaliojimas taip pat buvo pateiktas Inspekcijai. Pasak apelianto, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad N. K. turėjo teisę pateikti Inspekcijai visus prašomus dokumentus. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas N. K.. Apeliantas pažymi, kad Inspekcijos darbuotojai pateikti jokių dokumentų jo neprašė. Apeliantas mano, kad šioje byloje taip pat reikšminga aplinkybė, kad Inspekcijos darbuotojai nusprendė atlikti įmonės patikrinimą ne darbo metu. Įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas darbo laikas nuo 10 iki 19 val., tačiau į patikrinimą Inspekcijos darbuotojai atvyko 9 val. ryte, t. y. dar iki įmonės darbo pradžios.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Inspekcija administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. P. surašė 2012 m. rugpjūčio 8 d., tačiau protokole nurodytos aplinkybės Inspekcijai paaiškėjo 2012 m. liepos 2 d., kuomet antrą kartą nebuvo atliktas patikrinimas. Pasak apelianto, nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas paskirti nuobaudą. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jau yra praėję daugiau nei vieneri metai nuo to momento, kai Inspekcija turėjo informaciją apie galimą administracinės teisės pažeidimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl apeliantas prašo taikyti senatį ir nutraukti šią administracinės teisės pažeidimo bylą, kadangi yra suėjęs ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas senaties terminas.

Inspekcija taip pat nesutinka su tuo, kad atlikdama patikrinimus konkrečią valandą kaip nors būtų sudariusi dirbtines kliūtis įmonei pateikti prašomus dokumentus. Inspekcija negali žinoti, kada kiekviena įmonė ankstina, vėlina, keičia savo darbo laiką. Be to, Inspekcija neprivalo derinti savo patikrinimų prie kiekvienos įmonės darbo laiko. Įmonės yra laisvos nusistatyti savo darbo laiką, todėl būtų visiškai nesuprantama, jeigu Inspekcija turėtų atlikti patikrinimą tik tada, kai patogu įmonei. Pasak inspekcijos, įmonė gali nusistatyti, kad ji dirba, pvz. nuo 21 val. iki 22 val., tačiau Inspekcija neturi galimybių keisti visos Inspekcijos darbo struktūros ir darbo laiko paskirstymo vien tam, kad patikrintų kiekvieną įmonę pagal jos susikurtą įmonės darbo grafiką. Jei kontrolės įstaigos turėtų tikrinti įmones, derindamosi prie įmonių darbo laiko ypatumų, tokiu atveju kontrolės funkcijų atlikimas būtų neįmanomas ir įmonės sąmoningai galėtų nusistatyti savo darbo laiką kontrolės įstaigų ne darbo metu vien tam, kad išvengtų patikrinimų. Be to, inspekcija atkreipia dėmesį, kad Ž. P. vadovaujama įmonė apie patikrinimų datą ir laiką žinojo iš anksto, nereiškė Inspekcijai jokių pastabų, kad įmonės patikrinimas būtų atliekamas vėlesnę valandą ir šiuo klausimu su Inspekcija nesusisiekė.

Inspekcija nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. P. buvo surašytas už jos veiksmus, atliktus tuo metu, kai ji buvo įmonės direktore. Teismas savo nutarime nurodė, kad Ž. P. apie jos pareigų pasikeitimą Inspekcijos laiku neinformavo ir viešame registre šios aplinkybės buvo įregistruotos žymiai vėliau, todėl Inspekcija mano, kad nepaisant Ž. P. teiginių, pareiga atsakyti už kliudymą Inspekcijos pareigūnams tenka būtent Ž. P., kadangi minėti veiksmai buvo atliekami jai vadovaujant įmonei.

Pasak inspekcijos, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad yra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai. Inspekcija protokolą surašė ir perdavė bylą nagrinėti teismui nepažeisdama ATPK numatytų nuobaudos skyrimo terminų, todėl teismas teisėtai ir tinkamai nubaudė Ž. P..

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. P. buvo surašytas 2012 m. rugpjūčio 8 d., t. y. tuo metu, kai ji nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad protokolas buvo surašytas Ž. P., kaip įmonės direktorei, darytina išvada, kad protokolas jai buvo surašytas nepagrįstai, kadangi protokolo surašymo metu neegzistavo administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto, t. y. Ž. P. nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Ž. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2007-05-25 iki 2012-07-02 (T. 1. b. l. 70), 2012-07-02 buvo paskutinė jos įgaliojimų diena, todėl už savo, kaip bendrovės direktorės, veiksmus iki šios datos (2012-07-02) įskaitytinai ji yra atsakinga, net jei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jai jau nebeeinant bendrovės direktorės pareigų. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimai buvo numatyti 2012 m. gegužės 17 d. 9 val. ir 2012 m. liepos 2 d. 9 val., apie juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2012 m. balandžio 25 d. ir 2012 m. birželio 27 d. raštais (T. 1. b. l. 10, 13), t. y. tuo metu, kai Ž. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ž. P. pažeidimai buvo padaryti būtent tuo laikotarpiu, kai ji ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ir atsakinga už Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento reikalavimų įvykdymo organizavimą, todėl nagrinėjamu atveju ji yra tinkamas subjektas pagal ATPK 137¹ str. 1 d.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2012-06-27 raštu Nr. (30)15B-4352 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad 2012-07-02, nuo 9 val., bus atliekamas neplaninis patikrinimas, iki tikrinimo pradžios turi būti parengti ir tikrinimui pateikti išvardyti dokumentai, mokomosios transporto priemonės bei užtikrintas vairavimo mokyklos vadovo arba jo paskirto asmens, kuriam pavesta vadovauti vairavimo mokyklos veiklai, dalyvavimas įmonės patikrinime (T. 1. b. l. 10, 25). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius – teisininkas N. K. paaiškino, kad jis priėmė Valstybinės kelių transporto inspekcijos raštus, Ž. P. tuo metu atostogavo, jai pranešdavo apie patikrinimus (T. 2. b. l. 7), t. y. N. K. patvirtino, kad įmonės direktorei pranešdavo apie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento patikrinimus, todėl ji apie patikrinimus turėjo žinoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. P. nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 buvo suteiktos 31 kalendorinės dienos kasmetinės atostogos už darbo laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 (T. 1. b. l. 134), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žurnalo išrašuose nurodyta, jog ji nuo 2012-07-01 iki 2012-07-31 atostogavo (T. 1. b. l. 84). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame žiniaraštyje taip pat nurodyta, kad 2012-07-02 Ž. P. 2 valandas dirbo. Ž. P. nepasirūpino, kad 2012-07-02 patikrinimo metu bendrovės patalpose būtų įgaliotas asmuo atstovauti bendrovę ir bent kokia apimtimi įvykdyti 2012-06-27 rašte numatyti Inspekcijos reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kad išeidama atostogų, ji būtų perdavusi savo, kaip bendrovės vadovės, pareigas kitam įgaliotam administracijos atstovui, taigi savo veiksmais ji sudarė sąlygas, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų reikalavimai būtų nevykdomi. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina Ž. P. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ str. 1 d.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad Inspekcija administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. P. surašė 2012 m. rugpjūčio 8 d., tačiau protokole nurodytos aplinkybės Inspekcijai paaiškėjo 2012 m. liepos 2 d., kuomet antrą kartą nebuvo atliktas patikrinimas. Pasak apelianto, nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas paskirti nuobaudą. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jau yra praėję daugiau nei vieneri metai nuo to momento, kai Inspekcija turėjo informaciją apie galimą administracinės teisės pažeidimą, todėl, laikytina, kad yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju Ž. P. pažeidimai buvo padaryti 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. liepos 2 d., kai turėjo vykti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Ž. P. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jos veiksmuose ATPK 137¹ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi minėtas nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. ATPK 35 str. 5 d. numatyta, kad, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pradėti skaičiuoti iš naujo nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties įsigaliojimo, t. y. 2013 m. sausio 8 d., todėl paskutinė diena paskirti administracinę nuobaudą buvo 2013 m. liepos 8 d. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo Ž. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ str. 1 d., nubausta 250 Lt bauda, buvo priimtas 2013 m. liepos 8 d., t. y. nepraėjus daugiau nei 6 mėnesiams po apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ATPK 35 str. 1 d. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad Ž. P. pažeidimas, numatytas ATPK 137¹ str. 1 d., yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarimą nepakeistą ir Ž. P. atstovo advokato V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.