Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui A. J.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, auginantis nepilnametį vaiką, dirbantis pagal verslo liudijimą statybų srityje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dvejiems metams atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę subendrinti su 2021 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, nustatant, kad ji pradedama vykdyti G. Z. atlikus bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš G. Z. valstybės naudai 1010,00 Eur sumą, atitinkančią konfiskuotino turto automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę.

3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), dėl (2023 m. rugpjūčio 20 d. veikos) – 40 parų arešto; dėl (2023 m. rugpjūčio 22 d. veikos) 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalios sudedant ir paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė — 50 parų arešto, paskirtas bausmes atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Dėl šios nusikalstamos veikos asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. G. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 28 d. slapta pagrobė nukentėjusiajam J. R. iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančius pinigus 700 eurų sumoje. Tiek teisminio tyrimo, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. Z. kaltu pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Remiantis G. Z. parodymais šis ėjo į parduotuvę, iš kurios grįžo, kadangi neturėjo pinigų, o vėliau, palikęs sugyventinę namuose, nuėjo iki J. R., kuris namo viduje nebuvo ir, atidaręs nerakinto namo duris, virtuvėje pamatė piniginę, iš kurios paėmė svetimus kaimynui priklausiusius 700 eurų, po grįžo į namus, iš kurių vėl nukeliavo išleisti pagrobtus svetimus pinigus į parduotuvę. Tokiu būdu kaltinamasis, pagrobdamas svetimus pinigus, neturint savininko leidimo ir be jo žinios, įvykdė vagystę. Byloje ginčo dėl pagrobtos pinigų sumos nėra, to neginčijo ir kaltinamasis, tokios aplinkybės pilnai įrodytos ir kita pirmiau byloje aptarta surinkta medžiaga. Tokias aplinkybes byloje patvirtina ir J. R. 2024 m. kovo 26 d. paaiškinimas, kuriuo nukentėjęs asmuo pranešė, kad G. Z. jam atlyginęs visą padarytą turtinę žalą 700 eurų sumoje ir, kad G. Z. jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 180). Be pirmiau aptarto kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo J. R. parodymai, kuris nurodė, kad jis turėjo būtent tiek pinigų, dalį jų buvo nusiėmęs iš banko ir norėjo pirkti malkų ir šiuos pinigus buvo palikęs namuose ant stalo piniginėje, o pats buvo išėjęs dirbti į kiemą. Po to, kai jam reikėjo atsiskaityti už prekes, atėjęs į virtuvę pamatė, kad pinigų nėra. Jis suprato, kad pinigai yra pavogti, o iš aplinkinių kaimynų sužinojo, kad galimai šią vagystę įvykdė G. Z., kadangi žmonės matė kaip jis vaikštinėjo pro jo sodybą, po ko su savo sugyventine gausiai apsipirkinėjo kaimo parduotuvėje. Netrukus ir pats G. Z. prisipažino padaręs šia vagystę, jokių abejonių dėl kvalifikavimo – vagystės nekilo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu, tokias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Civilinio ieškinio byloje nėra. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė visiškai atlyginęs padarytą nukentėjusiajam turtinę žalą. Tokias aplinkybes byloje patvirtina ir J. R. 2024 m. kovo 26 d. paaiškinimas. Jokių abejonių dėl kvalifikavimo – vagystės nekilo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu. G. Z. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, tarp neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, kilusios pasekmės. Nusikaltimas įrodytas.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nuoširdžiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo motyvus, prieštaravimų jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nėra, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškas negatyviam poelgiui. Kaltinamasis nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą visiškai atlygino, civilinio ieškinio pareikšta nėra, nukentėjusysis pretenzijų bylos duomenimis kaltininkui neturi. Be to, kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai, foto nuotraukos bei kiti pirmiau aptarti bylos duomenys. Byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys nekelia jokių abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis veikė tyčia, suvokė nusikalstamo elgesio pasekmes, to rezultato siekė ir norėjo, motyvas – nusikalstamu būdu gauti pinigų, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, nukentėjusiajam neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kurią kaltinamasis pilnai pripažįsta, kuri jau yra atlyginta. Nagrinėjamu atveju G. Z. veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, asmeniškai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, be to jis geruoju atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, pasak jo paties, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, darbo paieška nutraukta pradėjus vykdyti savo verslą (b. l. 11), pastaruoju metu vykdo individualią veiklą statybų srityje (b. l. 109). G. Z. yra pakaltinamas (b. l. 72, 77), gyvena su sugyventine, turi nepilnametį vaiką. G. Z. praeityje baustas administracine tvarka, teistas tris kartus, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, pirmiau skirtas bausmes yra atlikęs (b. l. 88). Nuoširdus kaltinamojo prisipažinimas padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, sujungti į visetą visus duomenis, gautus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme ir konstatuoti įrodyta, kad G. Z. padarė tyčinį nusikaltimą. Turtinė žala yra atlyginta visiškai, tą patvirtina bylos duomenys, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Kaltinamasis kritiškas savo poelgiui, žada ateityje gyventi dorai, padarė išvadas. Įvertinus visas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nesunkus nusikaltimas), ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus, kaltinamąjį charkterizuojančius duomenis, individualizuojant bausmę pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką, sankciją, skirtina bausmė, nesusijusi su trumpalaikiu laisvės suvaržymu – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), kadangi arešto bausmės atidėjimas nagrinėjamu atveju, sutinkamai su BK 75 straipsnio nuostatomis, negalimas, kurios rūšis ir dydis parinktinas bausmės individualizacijos procese, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų prisipažinimą, kritišką požiūrį, gailėjimąsi, civilinio ieškinio pripažinimą ir visišką atlyginimą, nukentėjusiojo poziciją, o taip pat, kad tokio pobūdžio nusikalstama veika padarytą pirmą kartą, o ankstesniais procesiniais sprendimais skirtos bausmės jau yra atliktos, Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos L. R. 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus nuosprendžio vykdymą (b. l. 126) (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. Z. per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. Z. per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą.

nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) įpareigoti visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) dirbti ir/arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.