- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-179-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- R. S.Š.
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S.Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S.Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 924, valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio indeksas 1-2, plotas 15,09 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodė, kad jos sutuoktinis V. Š., su kuriuo santuoka sudaryta 1983-10-06, nuo pokario metų sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai naudojosi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo trobesių ir žemės rentos mokesčius, tačiau neįregistravo nuosavybės teisių į jį. Po sutuoktinio mirties 1993-08-30 pareiškėja S. Š. toliau naudojosi garažu ir naudojasi juo iki šiol. Garaže buvo laikomas automobilis, įvairūs daiktai. Šiuo garažu buvo naudojamasi ir po to, kai buvo pakeista pareiškėjos gyvenamoji vieta, t.y. nuo 1989-05-11 persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) visą laiką garažu buvo naudojamasi pagal paskirtį, kaip savo turtu. Pareiškėja yra sąžininga ir teisėta garažo valdytoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad pareiškėja neįrodė visų CK 4.68 str. – 4.71 str. numatytų sąlygų, ji tik naudojasi, bet ne valdo ginčo garažą. Kadangi pareiškėja nėra privatizavusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nėra jo nuomininkė, ji neturi teisės naudotis ir buto priklausiniais, kiemo statiniais, kurie nepriklauso jai nuosavybės teise.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad nei pareiškėjos vyras, nei ji pati garažo patalpos, pažymėtos 1-2, neprivatizavo, todėl ji liko valstybės nuosavybė.
Daugiabučio namo savininkų bendrija Nr. 924 ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašė netenkinti pareiškimo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kadangi nėra įstatymo nustatytų pagrindų (CK 4.68-4.71 str.) nuosavybės teisėms įgyti pareiškime nurodytu būdu, ji yra nesąžininga, garažo nevaldė paskutiniuosius 17 metų.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka visų būtinų sąlygų siekiant įgyti daiktą pagal įgyjamąją senatį, numatytų CK 4.68 – 4.71 str.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojosi garažo patalpa, esančia namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme., garažas 1994-12-12 buvo inventorizuotas, tačiau nebuvo privatizuotas, nuosavybės teisės į jį neįregistruotos. Garažas netapo pareiškėjos ar jos sutuoktinio nuosavybe. Nurodyti garažai iš valstybės nuosavybės buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, o vėliau savivaldybė 2003-09-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.01A-66-V-810 daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo objektus, t.y. bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas ir įrangą perdavė daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 924 valdyti ir prižiūrėti, išbraukiant iš savivaldybės gyvenamojo fondo apskaitos šį gyvenamąjį namą su visais priklausiniais ( b.l. 66-72 ). Teismas nurodė, kad minėtame kieme esantys garažai galėtų būti traktuojami kaip namo (butų) priklausiniai. Tai, kad buvo suteikta teisė namo gyventojams naudotis kieme pastatytais garažais, nereiškia, jog buvo atsisakyta savivaldybės nuosavybės teisių į juos. Teismas nurodė, kad kitas subjektas, šiuo atveju savivaldybė, turėjo daugiau teisių į garažą negu pareiškėja kaip jo naudotoja. Pareiškime nurodytas turtas ( garažas) buvo savivaldybės nuosavybėje, šiuo metu perduotas DNSB Nr. 924 valdyti ir prižiūrėti.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-11-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, nurodydamas, jog Vilniaus miesto valdybos Vietinio ūkio skyrius 1992 m. pagal 1992-07-01 duomenis perėmė iš Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neįvertino, kokie statiniai priskirtini kiemo statiniams ir kaip (kada) jie teisiškai įregistruoti nepagrįstai kiemo statiniams priskyrė kieme esantį garažą, neatsižvelgė į tai, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 garažas įvardijamas kaip pagalbinio ūkio pastatas, taigi garažas negalėjo būti perduotas UAB „Naujamiesčio būstas“.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino to, kad daugiabučio namo savininkų bendrijai Nr. 924 buvo perduoti valdyti ir prižiūrėti daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir bendro naudojimo objektai, t. y. bendro naudojimo patalpos, konstrukcijos ir įranga. Teismas nepagrįstai įvedė naują sąvoką „su visais priklausiniais“.
Teismas neįvertino to, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė niekada neturėjo nuosavybės teisių į garažus, esančius prie pastato Nr. 16 Vasario 16-osios g., Vilniuje, neatliko jų teisinės registracijos, be to, Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 924 nėra įrodžiusi, kad konkretus garažas yra perduotas jai, nes ji pareiškė ir įrodinėjo, kad yra išsinuomojusi žemę, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, priimtas neištyrus bylos esmės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priimti nutartį pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad garažai yra namo priklausiniai. Pagal žemės sklypo bylos duomenis, užfiksuotus 1981 m., pastatai, kurių Nr. 1I1/p, 2I1/p, 3I1/p (šiuo metu 1I1/p ir 2G1p) yra pagalbiniai pastatai (sandėliai), o pagal pareiškėjos pateiktą garažo techninės apskaitos bylą, kurioje duomenys užfiksuoti 1994 m., statinių konfigūracija skiriasi. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu sandėliai buvo pertvarkyti į garažus. Nesant duomenų apie tai, ar pastatai buvo pastatyti teisėtai, negali būti konstatuojama daikto teisėto valdymo pradžia. Nurodyti pastatai buvo skirti namo gyventojams malkoms bei anglims laikyti, kadangi namas nebuvo prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, butų keitimo orderyje atskirai neaptarta, jog buto priklausinio (sandėliuko / garažo) neištinka pagrindinio daikto likimas, todėl jis buvo perleistas mainų pagrindu kartu su butu Nr. 4, esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodyto buto neprivatizavo, ji jo nenuomoja, todėl neturi teisės į sandėliuką / garažą, esantį statinyje 2G1p. Pareiškėja neįrodė visų būtinų sąlygų, kurioms esant ji įgytų daiktą pagal įgyjamąją senatį.
Suinteresuotas asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 924 atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja pati neneigia, kad 1992 m. buvo perduoti gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, todėl ji nepagrįstai teigia, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo ir negalėjo būti perduotas UAB „Naujamiesčio ūkis“. Teismas naujų sąvokų „su priklausiniais“ neįvedė. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 924 yra įregistravusi visus žemės nuomos juridinius faktus, todėl apeliantė nepagrįstai nurodė, kad nežinia, ar bendrija teisėtai valdo ir naudojasi nurodyta žeme. Pareiškėja neįrodė visų būtinų sąlygų, kurioms esant ji įgytų daiktą pagal įgyjamąją senatį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ginčo objektas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip garažas pirmą kartą inventorizuotas 1994-12-12 (b.l.100-110). Iki to laiko nurodytu adresu tokio pagalbinio pastato kaip garažas nebuvo apskaityta. Iš valstybės centro pateiktų duomenų galima spręsti, kad iki 1994-12-12 ginčo objektas buvo apskaitomas kaip ūkinis pastatas, nes kitų pagalbinių statinių šiuo adresu nebuvo, o pradėjus 1994-12-12 pastatą apskaityti kaip garažą (garažų kompleksą – viso penki garažai) ūkinis pastatas toliau nebuvo apskaitomas.
Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčo garažas, kaip ir kiti šiuo adresu esantys garažai, priklauso valstybei, 1992-07-09 buvo perduoti savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-09-25 įsakymu Nr.01A-66-v-810, kartu su daugiabučiu namu, esančiu tuo pačiu adresu, kaip kiemo statiniai buvo perduotas Daugiabučio namo savininkų bendrijai (b.l. 66-72). Ginčo garažas kaip tik yra vienas iš bokse esančių penkių garažų, kurį teismas pagrįstai laikė kaip kiemo statiniu, nes kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jis nekilnojamojo turto registre nėra apskaitytas, bent jau tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo. Pareiškėja prašo nustatyti jai nuosavybės teisę į minėtą garažą pagal įgyjamąją senatį.
Pagal Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normas, taip pat kitas su įgyjamosios senaties institutu susijusias Civilinio kodekso normas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Civilinio kodekso 4.22, 4.68 straipsniai; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Civilinio kodekso 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (Civilinio kodekso 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (Civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (Civilinio kodekso 4.68, 4.71 straipsniai). Daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalimi įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus.
Pareiškėja nurodo, kad ginčo garažu nuo pokario laikų teisėtai ir sąžiningai naudojosi jos vyras, po santuokos su vyru nuo 1983-10-06 šiuo garažu naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol ir ji. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad naudojimasis nekilnojamu daiktu negali būti prilyginamas daikto valdymui, nes naudojimas pagal prasmę yra žymiai siauresnė sąvoka negu valdymas (Civilinio kodekso 4.22 straipsnis). Asmuo naudodamasis daiktu jo asmuo neturi tikslo jo valdyti, kaip savo. Be to pareiškėja neteigė, kad ji ginčo garažą valdo kaip savo, o tik nurodė, kad juo naudojasi. Tik apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad ji garažu ne tik naudojasi, bet jį valdo, tačiau savo valdymo ji neįrodė, nes byloje nėra pateikta dėl to įrodymų. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino pareiškėjos nurodyto valdymo fakto. Todėl pareiškėja tik naudodamasi ir sąžiningai naudodamasi daiktu bei juo naudodamasi ilgesnį kaip 10 metų laiką negali pretenduoti į naudojamo daikto nuosavybę pagal įgyjamąją senatį.
Kaip jau minėta aukščiau ginčo garažas priklausė valstybei, o vėliau patikėjimo teise jį valdė Vilniaus miesto savivaldybė, todėl tokį nekilnojamąjį daiktą pareiškėja, net ir jį valdydama, negali įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį (Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis.).
Kolegija dėl aukščiau išdėstytų argumentų nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad garažas nepriskiriamas kiemo statiniams ir negalėjo būti perduotas Vilniaus miesto savivaldybei (UAB „Naujamiesčio Būstas“). Garažas gali būti pripažintas kiemo statiniu, jis yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo kieme ir pastatytas šiam namui priskirtame žemės sklype (b.l.55-57, 9-11). Be to tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys nurodė, kad kieme esančiais garažais naudojosi jau minėto namo gyventojai, o pareiškėja dar nurodė, kad ji ir 1989-05-11 išvykusi iš nurodyto namo ir toliau naudojosi ginčo garažu.
Kolegija pažymi, kad valstybės nuosavybė į ginčo garažą nėra nuginčyta, todėl pareiškėjos skundo argumentai, apie tai, jog savivaldybė, kuri valdo kiemo statinius patikėjimo teise, neturėjo teisės 2003-09-25 perduoti šių statinių Daugiabučio gyvenamo namo savininkų bendrijai Nr. 924 valdyti, nes nebūdama savininkė tokių teisių neturėjo, yra nepagrįsti.
Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.), nenustatė nei Civilinio proceso kodekso 329, nei 330 str. numatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti, o apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.