- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- eI1-8338-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02267-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Advokatai
- Ligita Buzūnaitė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. K.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai, atlyginti.
R. K. skunde paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. jis iš Alytaus PN buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL). Jam išvykus, Alytaus PN Apskaitos skyriaus darbuotojai nepervedė jo turėtų asmeninių piniginių lėšų iš Alytaus PN sąskaitos į LAVL sąskaitą, todėl jis, būdamas LAVL, negalėjo įsigyti pačių būtiniausių maisto produktų. Paaiškino, kad į LAVL turėtų maisto produktų nusivežti nebuvo galima, be to, jis maitinasi veganiškai. Tvirtino, kad Alytaus PN nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtintos Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo 2.4 punkto, numatančio konvojuojamų asmenų asmeninėse sąskaitose turimų pinigų pervedimus į šių asmenų paskyrimo vietas. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. žodžiu dėl nepervestų piniginių lėšų kreipėsi į LAVL būrio viršininką, kuris pažadėjo jam kaip kompensaciją dėl vėluojamų pervesti lėšų leisti papildomai vieną kartą apsipirkti parduotuvėje. R. K. teigė, kad per visą buvimo LAVL laiką pinigai į jo sąskaitą nebuvo persiųsti. Teigė, kad, grįžus 2019 m. spalio 3 d. į Alytaus PN, apsipirkti parduotuvėje galėjo tik 2019 m. spalio 8 d. Teigė, kad 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo piniginės lėšos nebuvo persiųstos į LAVL. Alytaus PN administracijos pateiktas 2019 m. spalio 16 d. atsakymas buvo formalus. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 20 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau gautame atsakyme irgi nebuvo tinkamai išaiškintos piniginių lėšų nepervedimo į LAVL sąskaitą priežastys. Pareiškėjas pažymėjo, kad 18-ąjam būriui, kuriame jis atliko bausmę, apsipirkti pataisos namų parduotuvėje buvo galima antradieniais ir ketvirtadieniais, tačiau 2019 m. spalio 3 d., kai grįžo iš LAVL, jis nebuvo įtrauktas į tą dieną galinčiųjų apsipirkti asmenų sąrašus. R. K. tvirtino, kad dėl sąmoningai uždelstų pervesti lėšų patyrė neigiamus dvasiniais išgyvenimus ir sukrėtimus, sveikatos sutrikimus, didelius nepatogumus, pažeminimą, juto fizinį ir psichologinį skausmą, negalėjo įsigyti būtiniausių maisto produktų, todėl beveik visą laiką buvo nevalgęs, kentė alkį, prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir pareigūnais.
Teismo posėdyje R. K. ir jo atstovė advokato padėjėja Ligita Buzūnaitė, iš esmės pakartoję skunde nurodytas aplinkybes bei remdamiesi jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti skundą.
Teikdamas paaiškinimus, R. K. pabrėžė, kad Alytaus PN įvykdytas teisės aktų pažeidimas yra akivaizdus, dėl šio pažeidimo jis negalėjo įsigyti būtiniausių prekių, nusipirkti taksofono kortelės, pašto ženklų, o tai sutrukdė palaikyti ryšius su artimaisiais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Alytaus PN nurodė, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus PN 8-ajame lokaliniame sektoriuje, 18-ajame būryje, 180 brigadoje, 8-ojoje gyvenamojoje patalpoje, buvo priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo konvojuotas į LAVL, tuo metu jo asmeninėje sąskaitoje buvo 74,22 Eur. Paaiškino, kad pareiškėjui išvykus, jo pinigai į LAVL sąskaitą nebuvo pervesti dėl Buhalterinės apskaitos skyriaus nesusipratimo, sukelto didelio nuteistųjų judėjimo, dalies skyriaus darbuotojų kasmetinių atostogų, vykdomų skubių ir neatidėliotinų užduočių. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo išnaudojęs mėnesio 114,00 Eur limitą, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl 2019 m. rugsėjo mėnesį apsipirkti parduotuvėje jis nebegalėjo. Paaiškino, kad pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis negalėjo naudotis labai trumpą laikotarpį, t. y. 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis, tačiau tuo metu buvo išlaikomas valstybės. Pareiškėjui 2019 m. spalio 3 d. grįžus į pataisos įstaigą, pagal patvirtintą grafiką, pareiškėjui apsipirkti parduotuvėje nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių, nes 18-ojo būrio nuteistieji parduotuvėje apsiperka nuo 9.30 val. iki 10.30 val., o konvojus atvyko apie 12.00 val. Teigė, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 8 d. nesikreipė su prašymais į Alytaus PN administraciją dėl leidimo ankščiau, t. y. ne pagal grafiką, apsipirkti parduotuvėje. Patvirtino, kad buvo gautas pareiškėjo prašymas pateikti informaciją dėl jo asmeninėje sąskaitoje esančių pinigų nepervedimo į LAVL, į kurį jam buvo atsakyta. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės negalėjo jam sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami jiems paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėto valdžios institucijos neveikimo – delsimo pervesti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas į LAVL esančią sąskaitą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė, nes dėl atsakovės atstovo neteisėtų veikų negalėjo nusipirkti maisto produktų ir kitų prekių 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2019 m. spalio 3 d. laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpis).
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus PN; 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo perkeltas į LAVL; į Alytaus PN grįžo 2019 m. spalio 3 d.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtintą Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.3 punktą, nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos siunčiamos, kai nuteistasis perkeliamas atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57, nustatyta tvarka. Ginčo teisiniams santykiams taikoma Aprašo redakcija, galiojusi 2016 m. lapkričio 9 d. – 2020 m. vasario 5 d. laikotarpiu.
Aprašo 111 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įskaitos tarnyba 6 egzemplioriais sudaro Konvojuojamųjų sąrašą, iš kurių ketvirtasis egzempliorius atiduodamas įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui, kad iš nuteistojo asmeninių sąskaitų būtų persiųsti nuteistųjų ir suimtųjų pinigai; Buhalterinės apskaitos skyrius, gavęs šį sąrašą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, įskaitant sąrašo gavimo dieną, persiunčia sąraše išvardintų nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas pagal sąraše nurodytas šių asmenų paskyrimo vietas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad jei suimtasis ar nuteistasis konvojuojamas į kitą įstaigą konkrečiam terminui ir Įskaitos tarnybos darbuotojas, sudarydamas konvojuojamųjų sąrašą, gali numatyti, kad suimtasis ar nuteistasis ne vėliau kaip po 10 parų grįš į įstaigą, apie tai pažymi konvojuojamųjų sąrašo ketvirtame egzemplioriuje ir Buhalterinės apskaitos skyrius šiuo atveju lėšų neperveda.
Alytaus PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. 4-3775 duomenys patvirtina, kad Alytus PN Buhalterinės apskaitos skyrius pareiškėjo piniginių lėšas iš jo asmeninės sąskaitos į LAVL 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2020 m. spalio 3 d. laikotarpiu nepervedė. Alytaus PN šios aplinkybės neginčijo, tačiau paaiškino, kad tai įvyko dėl padidėjusio Buhalterinės apskaitos skyriaus darbo krūvio – padidėjusio nuteistųjų konvojavimų skaičiaus, Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų atostogų ir pan.
Atsižvelgus į Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos apraše ir Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, sprendžiama, kad pataisos įstaiga privalo savo veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta konvojuojamųjų asmenų sąraše išvardintų asmenų teisė paskyrimo vietose nustatyta tvarka disponuoti turimomis piniginėmis lėšomis.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjektas, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.
Galiojusios 2019 m. liepos 6 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu redakcijos Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, buvo trijų bazinių socialinių išmokų dydžio. Viešai skelbiamais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu bazinis socialinių išmokų dydis siekė 38,00 Eur. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenimis, 2019 m. rugsėjo mėnesį R. K. nuteistųjų parduotuvėje jau buvo apsipirkęs už 114 Eur sumą, t. y. buvo išnaudojęs didžiausią pinigų sumą, už kurią nuteistieji galėjo per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.
Vertinant aplinkybę, kad Alytaus PN pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje turėtų piniginių lėšų nepervedė į LAVL sąskaitą per Apraše nustatytą laiką, atsižvelgiama į tai, kad, Alytaus PN pateiktais duomenimis, R. K., priskirtas paprastajai grupei, 2019 m. rugsėjo mėnesį jau buvo išnaudojęs nustatytą mėnesio 114,00 Eur apsipirkimo limitą. Taigi, 2019 m. rugsėjo 26-30 dienomis pareiškėjas įsigyti maisto produktų nebegalėjo.
Minėta, kad, pagal Aprašo nuostatas, nuteistųjų asmeninėse sąskaitose esančios piniginės lėšos pervedamos per tris darbo dienas nuo nuteistųjų perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Bylos duomenimis, pareiškėjas į LVAL buvo konvojuotas 2019 rugsėjo 26 d., jo piniginės lėšos turėjo būti pervestos vėliausiai 2019 m. rugsėjo 30 d. Nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus PN grįžo 2019 m. spalio 3 d. Taigi, pareiškėjas, būdamas LAVL, galimybės disponuoti savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis neturėjo palyginti trumpą laikotarpį – 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis. Teismas pažymi, kad, nors Alytaus PN administracijai ir nebuvo žinoma, kiek laiko R. K. bus laikomas LAVL, tačiau pareiškėjas į Alytaus PN grįžo po 7 parų. Taigi, laiko tarpas, kuriam pareiškėjas buvo perkeltas į LAVL, neviršijo Aprašo 4 punkte numatyto 10 parų termino, kai nuteistųjų asmeninės lėšos apskritai nėra pervedamos į kitą įstaigą.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad 2019 m. spalio 3 d., kai grįžo iš LAVL, jis negalėjo apsipirkti parduotuvėje, maisto produktų įsigijo tik 2019 m. spalio 8 d.
Nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė, įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų (1 dalis); maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (4 dalis). Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 76-79 punktuose buvo įtvirtinta nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Taisyklės nurodė, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę (77 punktas); nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas pateiktas Taisyklių 18 priede (76 punktas).
Minėta, kad pareiškėjas iš LAVL į Alytaus PN buvo konvojuotas 2019 m. spalio 3 d. Atsakovės atstovas nurodė, kad konvojus į Alytaus PN atvyko apie 12.00 val. Atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus, daroma išvada, kad jis dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nekėlė, kitokių duomenų apie atvykimo laiką nepateikė.
Pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje spalio mėnesį grafiką Nr. 5.10-304, 18-ojo būrio, į kurį paskirtas pareiškėjas, nuteistieji parduotuvėje 2019 m. spalio 3 d. galėjo apsipirkti nuo 9.30 val. iki 10.30 val. Bylos duomenimis, pareiškėjui į Alytaus PN grįžus po to, kai pasibaigė 18-ojo būrio nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje laikas, jis nusipirkti maisto produktų 18-ojo būrio nuteistiesiems skirtu laiku nebegalėjo. Nustatyta, kad pareiškėjas parduotuvėje apsipirko 2019 m. spalio 8 d., t. y. artimiausią dieną pagal 18-ojo būrio nuteistiesiems numatytą grafiką. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 8 d. būtų raštu kreipęsis į Alytaus PN administraciją ir prašęs leisti apsipirkti parduotuvėje ankščiau nei nustatyta 18-ojo būrio apsipirkimo grafike. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad tokių pareiškėjo prašymų nebuvo gavusi.
Teisinis reguliavimas nustato, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas valstybės lėšomis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžiama, kad ginčo pareiškėjui bausmės atlikimo metu tiek Alytus PN, tiek LAVL buvo užtikrintas jo būtiniausių poreikių tenkinimas, įskaitant ir maitinimą pagal nustatytas fiziologines normas, valstybės lėšomis.
Išanalizavus byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. K. teisė 2019 m. spalio 3 – 8 dienomis už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus apsipirkti Alytaus PN parduotuvėje buvo nepagrįstai apribota.
Be to, pareiškėjas vertino, kad gauti atsakymai į jo Alytaus PN ir Kalėjimų departamentui teiktus prašymus buvo neinformatyvūs ir paviršutiniški.
Bylos duomenimis, R. K. 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją prašymu pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai nebuvo pervesti į LAVL sąskaitą. Alytaus PN į pareiškėjo prašymą parengtame 2019 m. spalio 16 d. rašte Nr. 363-1627 nurodė, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvusios piniginės lėšos į LAVL nebuvo pervestos. Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 25 d rašto Nr. 2S-4904, parengto pareiškėjui į jo 2019 m. lapkričio 18 d. skundą, duomenimis, R. K. buvo išaiškinta, kad jo asmeninėje sąskaitoje turėtos piniginės lėšos į LAVL sąskaitą nebuvo pervestos dėl techninės Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų klaidos, bei nurodyta, kad Alytaus PN administracija atsiprašė už patirtus nepatogumus.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjui atsakymai į jo kreipimųsis buvo pateikti.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per 20 dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Taigi, pareiškėjui vertinant, kad Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjektas, pateikė neišsamią informaciją arba nepateikė prašomos informacijos, jis turėjo teisę nustatyta tvarka teikti skundą dėl informacijos nesuteikimo. Nagrinėjant bylą, duomenų apie ginčo dėl informacijos nesuteikimą nagrinėjimą ir jo rezultatus nenustatyta.
Pareiškėjas prašė priteisti 1 500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kaip neturtinę žalą vertino neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, sveikatos sutrikimus, didelius nepatogumus, pažeminimą, jaustą fizinį ir psichologinį skausmą, negalimą įsigyti būtiniausių maisto produktų, jaustą alkį, prarastą pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir pareigūnais.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; kaip neturtinė žala gali būti vertinamas ne vienkartiniai ar trumpalaikiai išgyvenimai ar emocijas; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę.
Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pažeidimo pobūdį, jo trukmę (pareiškėjo teisė nusipirkti maisto produktų buvo pažeista 2 dienas) bei intensyvumą, ir nesant duomenų, kad Alytaus PN darbuotojai būtų sąmoningai delsę pervesti pareiškėjui jo pinigines lėšas, pripažintina, kad pareiškėjas, 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis negalėdamas disponuoti savo asmeninėmis lėšomis, galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, diskomfortą ir neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio intensyvumo ir masto, jog turėtų būti įvertinti pinigais. Teismo vertinimu, pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikomas paties pažeidimo fakto pripažinimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis buvo pažeista R. K. teisė disponuoti turimomis asmeninėmis piniginėmis lėšomis.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.