- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2S-331-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04241-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- J. O.
- Ieškovas
- N. O.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. O. atskirąjį skundą ir ieškovės N. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. O. ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. O. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. O. (toliau – atsakovas) nepilnametės dukters išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, 5 600 Eur dydžio nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio l d. iki ieškinio pateikimo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė pritaikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus išnagrinėta byla dėl išlaikymo priteisimo, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 350 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas. Paaiškino, kad nors su atsakovu buvo sudaryta santuoka, jie kartu negyvena nuo 2017 m., kai atsakovas paliko ieškovę su vaiku, ieškovei nustačius sunkią onkologinę ligą. Atsakovas visiškai nevykdo nei savo kaip sutuoktinio, nei kaip tėvo pareigų, ieškovė su sutuoktiniu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas dukrai neteikia jokio išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas prašymą tenkino atsižvelgęs į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametę dukrą, atsakovas prie jos išlaikymo neprisideda, vaikas yra 7 metų, lanko mokyklos pirmą klasę, privačias anglų kalbos pamokas. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog visų duomenų tiek apie nepilnamečio vaiko poreikius, tiek apie šalių turtinę padėtį teismas neturi, konkretūs vaiko poreikiai ir jiems patenkinti būtina suma bus vertinama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, prioritetinės vaikų teisių apsaugos principu, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymas reikalingas nuolat, o atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, turi registruotą transporto priemonę, laikė esant tikslinga pritaikyti atsakovui laikinąją apsaugos priemonę.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 6 d. teismo nutarties, kuriuo prašė sumažinti priteistą laikiną išlaikymą vaikui iki 150 Eur per mėnesį. Atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktu vaiko poreikių paskaičiavimu, nes nebuvo nepateikia įrodymais pagrįstų paaiškinimų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai sudaro 350 Eur per mėnesį, prie ieškinio pridėti įrodymai apie išlaidas didžiąja dalimi parodo visos šeimos poreikiams skirtas lėšas, atsakovo skaičiavimu vaiko išlaikymo poreikiai per mėnesį sudaro apie 300 Eur, kuriuos abu tėvai turėtų teikti lygiomis daliomis. Atskirajame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra vienoda, atsakovo ir ieškovės gaunamos pajamos yra panašios, bylos šalys nekilnojamo turto neturi, ieškovė papildomai užsiima individualia veikla, gauna papildomas pajamas, atsakovo turimas automobilis yra bendra jungtinė nuosavybė, be to, atsakovo žiniomis, ieškovės sveikatos būklė yra gera, prie ieškinio pridėtos medicininės pažymos yra metų senumo, ir savaime neturi teisinės reikšmės bylai dėl išlaikymo. Atsižvelgus į tai, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda, iš atsakovo priteista laikino vaiko išlaikymo suma mažintina iki 150 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, nusprendė 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti, sumažinti iš atsakovo J. O. priteisto laikino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nuo 350 Eur iki 270 Eur sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.
5. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies panaikindamas savo ankstesnę nutartį ir priimdamas naują nutartį, rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino mėnesinio vaiko išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, negali būti mažesnis už minimalią mėnesio algą, toks išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba, jo pajamos sudaro apie 450 Eur atskaičius mokesčius, duomenų apie darbingumo apribojimą atsakovui, kitus išlaikytinius, nėra. Tuo tarpu ieškovei nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 26 d. nustatytas 40 procentų dydžio darbingumas, jos gaunamos pajamos sudaro 211 Eur, todėl jos turtinė padėtis laikytina blogesne, jos galimybės dirbti ir gauti pajamos yra apribotos. Teismas taip pat vertino, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių vaiko 500 Eur išlaikymo poreikius bei priteistiną 350 Eur dydžio išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra atstovaujama privataus advokato, todėl tikėtina, kad jos pajamos yra didesnės nei pateiktos byloje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo bei proporcingumo principais, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas, yra pagrindas pakeisti teismo nutartį ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymą iki 270 Eur per mėnesį sumos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas J. O. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti, priteisti iš jo laikiną 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą vaikui. Skunde nurodė, kad minimali mėnesinė alga tėra orientacinis išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, nes šios algos dydis yra skirtas visiškai kitokiems teisiniams santykiams, ne vaiko išlaikymui reguliuoti, minėtu dydžiu vadovaujamasi tais atvejais, kai nėra galimybės tiksliai nustatyti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Ieškovė nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, patvirtinančių vaiko poreikių, be to, priteistas laikinas išlaikymas neatitinka apelianto pajamų lygio. Ieškovei nepagrindus prašomo priteisti laikino išlaikymo, taip pat atsižvelgus į tai, kad apelianto šeimoje vaikui išlaikyti skiriama 300 Eur, vaiko laikinam išlaikymui iš atsakovo priteistina 150 Eur, kitą išlaikymo dalį teikiant ieškovei (vaiko motinai). Nurodė, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis sudaro 450 EUR, kitų pajamų ir santaupų neturi, nekilnojamojo turto neturi. Pažymėjo, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, užsiima namų dekoravimu, gaunamos bendros ieškovės pajamos sudarytų apie 400-500 EUR/mėn.
7. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo skundą neteikė, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
8. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, prieštaraujančią prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turi ne tik turto, bet ir gauna ženkliai didesnes pajamas (1450 Eur), nei konstatavo teismas, neturi kreditorinių įsipareigojimų tretiems asmenims, be to, atsakovas neįrodė, kad dėl savo turtinės padėties negali teikti dukrai išlaikymo, todėl iš esmės mažinti nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo dydį teismui nebuvo pagrindo. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas nemoka išlaikymo vaikui nuo 2017 m. liepos mėnesio, turi itin paklausią statybininko profesiją, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovo amžius, sveikatos būklė ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes dirbti, užsidirbti ir gauti papildomas pajamas. Taip pat apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į papildomus vaiko poreikius, susijusius su mokyklos renginiais, šventėmis, ekskursijomis, taip pat išlaidas vaiko laisvalaikio reikmenims, racionalioms, vaiko amžių atitinkančioms pramogoms, atostogoms, konkrečių vaiko gabumų, gebėjimų lavinimui, jo kultūriniam ir užklasiniam ugdymui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, minėtų aplinkybių nevertino, todėl neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirajame skunde pažymėjo, kad gauna papildomą išlaikymą iš šeimos narių.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nepagrįstas skundo argumentas apie jo pajamas, nes jas sudaro gaunamas darbo užmokestis apie 450 Eur po mokesčių, kitų pajamų ar santaupų neturi, apeliantės nurodytas darbo užmokestis buvo mokamas ankstesnėje darbovietėje, tačiau dėl bankroto ir nemokamo darbo užmokesčio darbo sutartis buvo nutraukta. Pažymėjo, kad kitoje darbovietėje įsidarbino per trumpą laiką, taip siekdamas gauti pajamų ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Atsakovo turimos transporto priemonės pardavimas siekiant mokėti išlaikymą pablogins šeimos padėtį, nes automobilis naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Atmestini kaip neįrodyti ir deklaratyvus atskirojo skundo argumentai dėl vaiko poreikių. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų, nes jis moka po 76,56 Eur kas mėnesį, dengdamas bendrą 2014 m. liepos 28 d. kreditą, be to, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė pati gauna papildomas pajamas iš individualios veiklos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkinami.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinus iš dalies atsakovo atskirąjį skundą buvo iš dalies pakeista teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis - laikinas vaiko išlaikymas sumažintas nuo 350 Eur iki 270 Eur sumos per mėnesį.
12. Apeliantas (atsakovas) ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad teismas, spręsdamas dėl laikino vaiko išlaikymo dydžio nepagrįstai vadovavosi orientaciniu minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžiu, nes minėtas rodiklis naudojamas kitiems teisiniams santykiams reguliuoti ir juo turėtų būti naudojamasi, kai nėra galimybės nustatyti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.
13. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka, nes pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).
14. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad priteistas laikinas 270 Eur per mėnesį išlaikymas neatitinka apelianto pajamų lygio. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantui būtų užkirstos galimybės gauti papildomų pajamų, apeliantas yra darbingas, turi paklausią rinkoje specialybę, ir yra saistomas pareigos teikti išlaikymą mažamečiam vaikui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, o CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Įvertinus tai, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios kliudo gauti didesnes pajamas ir taip prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo bei atsižvelgus į vaiko išlaikymą reglamentuojančiais imperatyvias teisės normas, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl priteisto laikino išlaikymo vaikui neatitikimo apelianto gaunamų pajamų lygiui.
15. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kada sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedelsiant po ieškinio priėmimo momento, teismas neturi realios galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovės/atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės atskirojo skundo, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų gynimo ir apsaugos principų. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę dėl atsakovo gaunamų 1450 Eur dydžio darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis tokį darbo užmokestį jis gavo ankstesnėje darbovietėje, su kuria darbo sutartis buvo nutraukta dėl neišmokamo darbo užmokesčio.
17. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nes į bylą pateikta galiojanti atsakovo 2014 m. liepos 28 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovas vykdo periodinius mokėjimus (I t., b.l. 123). Teismas pažymi, kad ieškovė turi įrodymais pagrįsti prašymą (CPK 12, 178 straipsniai), todėl sutiktina su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančius kitus papildomus vaiko poreikius, susijusius su mokyklos renginiais, šventėmis, ekskursijomis, taip pat išlaidas vaiko laisvalaikio reikmenims, racionalioms, vaiko amžių atitinkančioms pramogoms, atostogoms, konkrečių vaiko gabumų, gebėjimų lavinimui, jo kultūriniam ir užklasiniam ugdymui.
18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 27.2 punkto vaikui iki 18 metų ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kas sudaro 50,16 Eur (38 Eur x 1,32), minėta suma laikoma išimtinai vaiko išlaikymui ir poreikiams tenkinti skirtomis pajamomis, todėl sprendžiant dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo vertintina ir valstybės mokama finansinė parama vaikui.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
J. O. ir N. O. atskiruosius skundus atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.