- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- 1-154-763/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02834-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- N. P.
- Civilinis ieškovas
- L. P.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Vita Neverauskaitė
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, kaltinamajam S. G., jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui, nukentėjusiosios N. P., įstatyminiam atstovui ir civiliniam ieškovui L. P., nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei:, teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje S. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro štabo apsaugos skyriaus jaunesniuoju specialistu, vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str.3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. kaltinamas pagal LR BK 281 str.3d., t.y. tuo, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. sausio 18 d. apie 18:42 val., teisėtai vairuodamas I. G. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį "Volvo 850", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės miesto Vilniaus gatvėje, ties gyvenamuoju namu Nr. 18, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, buvo neatsargus ir neatidus, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, taip pat, nors pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nebuvo gerai apžvelgiama, nesumažino jo vairuojamo automobilio važiavimo greičio, neįsitikino ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau -KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (pakeista: 2015 11 04 nutarimu Nr. 1135 (nuo 2015 11 06) (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-17682) 30 punktą, kuriame nurodyta: "Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti", - tai yra, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią nepilnametę pėsčiąją. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.
Kaltinamasis S. G. paaiškino, kad tą kartą dirbo dieninėje pamainoje ir apie 7 valandą vakaro po darbo važiavo namo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) centre, tad iki namų jam reikia važiuoti per visą miestą. Važiavo Vilniaus gatve, gal apie . pusantro kilometro pravažiavo iki įvykio vietos- netoli tilto. Vaiko jis nepastebėjo, pamatė kai liko 2 metrai iki perėjos. Buvo sausio mėnuo, tamsu, šaltukas, nesnigo, apšvietimas įjungtas, tačiau pėsčiųjų perėja neapšviesta. Važiavo vienas, po 12-os valandų tarnybos. Jis matė šaligatviu einant merginą su vyru . Automobilį vairuoja nuo 1989 m., važiavo leistinu greičiu- apie 50 km/val. Prie perėjos ženklo buvo krūva sniego.
2
Susidūrimas su pėsčiąja įvyko toje vietoje kur sankryža link stoties, dešinėje- turgelis, pagrindinė gatvė-Vilniaus. Mergaitė ėjo už sankryžos. Matomumas buvo geras, jo regėjimas-taip pat geras. Užsieniečių registracijos centre dirba nuo 1997 metų-pamainomis: dirba dieną, dieną, naktį, naktį ir po to 4 dienos išeiginių. Kai pasitaiko diena, naktis, tada- trys išeiginėsJo darbas susijęs su apsauga, jis atlieka (duomenys neskelbtini) pareigas tuo pačiu metu, stebi vaizdo cameras: 5-6 monitorius esančius vienas šalia kito, padalintus po 8 kameras viename monitoriuje. Kameros yra centro teritorijoje ir patalpų viduje. Tą dieną stebėjo vaizdą monitoriuose ir dalyvavo (duomenys neskelbtini) maitinime. (duomenys neskelbtini) gyvena apie 150 (duomenys neskelbtini). Anksčiau avarijų ir traumų neturėjo. Jis važiavo 1996 metų gamybos Volvo automobiliu. Juo važinėja 4-5 metus, automobilis ir jo dokumentais –tvarkingi Kai pėčiųjų perėjoje, už 2 metrų dešinėje pusėje, pamatė pėsčiąją, tuomet pasuko dešiniau. Pradėjo stabdyti po smūgio, viskas įvyko greitai. Pasuko į dešinę, nes į kairėje buvo salelė, todėl kuo arčiau kelkraščio. Pajuto smūgį, dar kiek pavažiavo , nuo kelio į šalikelę įvažiavo. Tarp kelio juostos ir šaligatvio žolė pasėta: visas automobilis buvo ant žolės. Panelė gulėjo ant kelio gulėjo. Smūgis teko automobilio priekio kairei pusei. Po susidūrimo pamatė ant automobilio kapoto kūną, kurį nusviedė į kairę, o jis nuvažiavo į dešinę pusę. .Automobilyje jis turėjo vaizdo registratorių, kurį perdavė tyrėjai. Po susidūrimo sustojo, įjungė avarinį signalą, pribėgo prie ant kelio gulinčio vaiko, patikrino jo pulsą: pulsas buvo, bet vaikas nereagavo. Tada iškvietė greitąją ir policiją. Prie įvykio vietos rinkosi žmonės, jaunimas, kuris ėjo pro šalį, tačiau niekas jos nepažinojo. Greitoji medicinos pagalba ir policija atvažiavo greitai. Medikai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, tačiau į kurią nepaklausė, tik matė, kad nuvažiavo į Vilniaus pusę. Policija užtvėrė eismo įvykio juosta, laukė tyrėjo, davė jam papūsti į alkotesterį. Jis buvo visiškai blaivus. Jo automobiliui išdužo tik priekinis stiklas. Tyrėja liepė automobilį saugoti namuose. Jis domėjosi mergaite. Ikiteisminiame tyrime apklausos metu, tyrėja skambino nukentėjusiosios tėvams, tačiau jie bendrauti su juo nenorėjo. Siuntė tėvams registruotą laišką, tačiau: atsakymo į jį negavo. Nukentėjusiosios tėvų telefono numerio neturėjo. Mergaitės būkle domėjosi pas pažįstamus, tad žinojo, kad jai lūžo koja, kad ji-komoje. Vėliau buvo 5 mėnesiai nežinomybės. Apie jos būklę dabar žino tik iš bylos medžiagos. Jis žalos neatlygino ir nebandė bendrauti. Suprato, kad nesilaikė saugaus vairavimo ir partrenkė žmogų: mieste prieš perėją reikia važiuoti saugiu greičiu, nes Vilniaus gatvėje, Pabradės m., yra gal net 7 perėjos. Jis negali sumokėti civiliniame ieškinyje nurodytų 40000 Eurų. Sumokėtų tik 5000 Eurų ir tai dalimis. Pripažįsta savo kaltę, gailisi, iš dalies sutinka atlyginti ieškinį.
Ikiteisminiame tyrime S. G. parodė, kad jo sveikatos būklė gera, jis nesigydė nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, psichikos ligomis nesirgo, psichiką veikiančių medikamentų nevartojo ir nevartoja. 2016 m. sausio 18 d. apie 18:15 val. išvažiavo iš darbovietės, kuri yra (duomenys neskelbtini)., iš (duomenys neskelbtini) centro, kur dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. Iš darbo išvažiavo jo tėvo I. G. vardu registruota transporto priemone "Vovo 850", valstybinis numeris ,(duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudojasi nuolat. Automobilį vairavo blaivus, jokių psichiką veikiančių vąistų nevartojo,jautėsi gerai. Vilkėjo uniforminę aprangą, nes buvo tik ką baigęs tarnybą, ir į savo namus važiavo Vilniaus gatve, Pabradės mieste, kryptimi link Švenčionių, kur gyvena (duomenys neskelbtini) sav. Vilniaus gatvė Pabradės mieste buvo apšviesta. Oro sąlygos buvo apsunkintos, nes buvo tamsu, slidu, ant kelio buvo sniego "košė". Tačiau nesnigo, jokio rūko nebuvo, buvo šalta, gal, apie minus 10 ar 11 laipsnių. Matomumas buvo normalus, gal, apie 50 metrų. Automobiliu vyko vienas, važiavo, prisisegęs saugos diržu, įsijungęs automobilyje trumpojo apšvietimo šviesas. Važiavo ne daugiau nei 50 km/val greičiu. Jo automobilyje yra vaizdo registratorius, jis buvo įjungtas-vaizdo registratorius įsijungia automatiškai tik įjungus degimą. Eismas nebuvo labai intensyvus. Jam važiuojant Vilniaus gatve, privažiuojant sankryžą su Arnionių gatve, prieš tą sankryžą yra nereguliuojamoji pėsčiųjų perėja, ir už Vilniaus-Arnionių gatvių sankryžos taip pat yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Pirmoji pėsčiųjų perėja jo važiavimo kryptimi, t. y. kryptimi Vilnius-Švenčionys yra geriau apšviesta, nes netoli pėsčiųjų perėjos yra apšvietimo žibintas. Antroji pėsčiųjų perėja, t. y. už Vilniaus-Arnionių gatvių sankryžos,
3
yra neapšviesta. Prieš pėsčiųjų perėją jis nepristabdė, nes nematė, kad yra kokia nors kliūtis. Jam artėjant prie antrosios pėsčiųjų perėjos, kai jo vairuojamas automobilis "Volvo" iki pėsčiųjų perėjos buvo, gal, apie 2- 2,5 metro atstumu, staiga ant pėsčiųjų perėjos, dešinėje, pamatė žmogų ir pajuto smūgį į automobilį. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, matė šaligatviu tolėliau nuo pėsčiųjų perėjos einant du žmonės, o žmogaus, kuris įžengė į pėsčiųjų perėją, nematė. Po smūgio ėmė stabdyti automobilį, pasuko vairą į dešinę pusę, ir automobilis sustojo pusnyje. Sustabdęs automobilį, įjungė avarinį signalą, iš karto išlipo iš mašinos, nubėgo prie partrenkto žmogaus ir tik tada pamatė, kad tai jauna mergaitė. Mergaitė gulėjo kelio važiuojamojoje dalyje ant kairio šono, jos galva buvo nukreipta į šaligatvį, o kojos šiek tiek įstrižai kelio važiuojamosios dalies. Pribėgo, pažiūrėjo, ji kvėpavo, iš karto ėmė skambinti Nr. 112, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, medikai, jie merginą išvežė į ligoninę. Tos mergaitės nepažįsta, dabar žino, kad partrenkė paauglę-mergaitę, kurios pavardė –P.. Ji vilkėjo tamsiais drabužiais, juodu paltuku, nematė jokio atšvaito, šalia prie merginos gulėjo telefonas su ausinėmis ir buvo kuprinė ant merginos pečių. Kai atvyko medikai, visus daiktus: kuprinę, telefoną - išsivežė kartu su mergaite.
Teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo 1989 metų. Prieš kelerius metus buvo vieną kartą baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo: nebuvo prisisegęs saugos diržo. Administracinė nuobauda negalioja. Automobilis" Volvo 850", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingas, žieminės padangos. Automobilis pažymėtas "žaliu lapu", nes kartais jo sūnus A. G., kuriam 21 metai ir pernai įgijo teisę vairuoti transporto priemones, naudojasi šiuo automobiliu. Jam nuoširdžiai gaila dėl to, kad įvyko eismo įvykis, kad sunkiai sužalojo jauną žmogų N. P.. Atsiprašydamas ir apgailestaudamas dėl to, kad. įvyko eismo įvykis, išsiuntė laišką su savo duomenimis ir kontaktais, nes ketina nors iš dalies kompensuoti patirtą žalą tiek moralinę, tiek materialinę, ketina atsiprašyti nukentėjusiosios tėvų ir pačios nukentėjusios mergaitės, tačiau nukentėjusiosios tėvai nepageidauja bendrauti (b. 1. 125-127, 133-136).
Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji N. P. paaiškino, kad tos dienos, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu ji nukentėjo, ji neprisimena. Žino, kad eismo įvykis įvyko žiemą, 2016 m. sausį, tai gali būti 18 d. Tą dieną po pamokų meno mokykloje ji ėjo namo. Jokių tos dienos detalių neprisimena. Kaip ir dėl ko įvyko eismo įvykis, neprisimena. Tos dienos įvykių ji iš viso neprisimena, prisimena, kas buvo dieną prieš tai, t.y. prieš eismo įvykį. Atsipeikėjo ligoninėje, tačiau, kuri tai diena buvo, nežino. Jai eismo įvykio metu lūžo abiejų kojų blauzdikauliai ir šeivikauliai, sulaužyti veido kaulai, ji buvo komoje. Patyrė didelį fizinį skausmą, buvo atliekamos ir bus atliekamos operacijos (b. l. 27-29).
Nukentėjusiosios atstovas ir civilinis ieškovas L. P. paaiškino, kad įvykio dieną buvo namuose. Išleido dukrą į mokyklą, o 8 val. vakaro jam paskambino ir pasakė, kad dukra yra sunkios būklės, reikia važiuoti į Vilnių. Nuvažiavo į Vilnių, daktarai pasakė, kad visko gali atstikti. Kelias savaites gyveno nežinomybėje: dukra- komoje, kai greitoji ją vežė, tai buvo sustojusi širdis. Jos būklę vertino 7-8 balais iš 15-os, pasakė, kad labai sunki būklė. Kiekvieną dieną važinėjo po porą kartų į ligoninę, gyveno Vilniuje. Tyrėjas jam minėjo, kad kaltinamasis nori sužinoti apie nukentėjusiąją, bet nebuvo noro šnekėti. Dukra savaitę laiko buvo komoje: jai buvo difuzinis smegenų sukrėtimas, t.y. stiprus smegenų sukratymas, kuris pažeidžia smegenis viduje, duoda sunkesnes pasekmes, tai tas pats, kad žmogus kristų iš 5 aukšto galva. Taip pat jai buvo padaryti daugybiniai kaulų lūžiai. Jo manymu, 50 km/val. važiuojant tiesioginio kontakto metu sužalojimai būtų buvę mažesni, reiškia greitis buvo didesnis. Taip pat dukrai buvo nustatyti daugybiniai veido kaulų lūžiai, kurių medikai tėvams nedetalizavo. Smūgis į galvą buvo toks stiprus, kad ne tik pramušė automobilio stiklą, bet ir jo plėvelę. Dukra buvo gydoma intensyvios terapijos skyriuje, o kai koma baigėsi, perkėlė į palatą, kur jai buvo būtina pastovi priežiūra, nes naktį ji bandydavo keltis, kliedėdavo. Jai buvo inplantuotas daviklis į kaukuolę, prijungta prie reanimacinės, buvo kojų (blauzdikaulių) skeveldriniai lūžiai, pažeista veido oda -iki šiol liko randas, o juk mergaitei tik 15 metų. Ji 10 dienų prabuvo komoje, pora savaičių ligoninėje ir namuose. Vėliau buvo reabilitacijoje Druskininkuose. Dabar jos gyvybei pavojaus nėra, tačiau vizualiai matosi subjaurotas veidas, apie plastinę operaciją bus kalba vėliau. N. geria vaistus nuo smegenų sutrenkimo, lankosi pas neurologą. Jos kojų kaulai nesugiję, metaliniai virbai dar yra įstatyti, nors vaikšto, bet sunkiai, retkarčiais jai skauda galvą.N. mokosi, lanko mokyklą. Prieš įvykį buvo 7 klasėje, dabar -8 klasėje, tebelanko meno mokyklą. Mokosi neblogai, tik jai yra sunku susikoncentruoti, greitai pavargsta, tuo ir pati pasiskundžia. Jis yra susipažinęs su civilinių bylų praktika dėl žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo, supranta, kad kaltininko materialinė padėtis nėra gera, tačiau mažesnių sumų negali nurodyti, nes patirti nuostoliai yra tokie kokius ir prašo priteisti. Vienintelės dukters priežiūros laikotarpiu nedirbo, negavo atlyginimo, nes buvo paėmęs neapmokamas atostogas 3-4 mėnesiams. Ir tuomet, ir dabar dirba “ (duomenys neskelbtini) ” kazino. Jo patirtos išlaidos, tai kelionės išlaidos į teismo posėdžius, išlaidos advokatui, išlaidos vizitams pas gydytojus, vaistams, tepalams. Vaistus perka tuos, kuriuos paskiria daktaras. Įvykio detalių dukra neatsimena, tą dieną labai miglotai prisimena. Po patirtos traumos yra liekamieji reiškiniai. Gydytojai tuo metu nenorėjo prognozuoti jos sveikatos būklės ir dabar nenori.Ji nėra neįgali: vaikšto ir kuprinę nešioja. Prašo 30000 Eurų neturtinės žalos nukentėjusiajai Nomedai ir 10000 Eurų jam – asmeniškai. Turtinė žala yra pagrįsta dokumentais ir sudaro 570 Eurų. Jo žmona labai pergyveno dėl šios nelaimės. Ji -invalidė, todėl neįtraukta nukentėjusiąja, o tik jis. Jo pajamas sudaro atlyginimas pagal pateiktus dokumentus ir 200 Eur arbatpinigiai per mėnesį. Nemokamos atostogos pažymoje nepažymėtos, nes pažymoje paimtas laikotarpis iki įvykio. Iš kaltinamojo prašo priteisti kartu solidariai su draudimu. Jam nesvarbu kas sumokės neturtinę žalą, svarbu kad žala būtų atlyginta. Į kaltinamojo laišką neatsakė dėl psichologinių priežasčių, nes tuo metu sužalojimų pasekmės nebuvo aiškios. Kaltinamasis atsiprašė, jo atsiprašymą priima ir jį supranta.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju L. P. paaiškino, kad 2016 m. sausio 18 d. apie 20 val. jam telefonu pranešė medikai iš Vilniaus, kad yra sunkiai sužalota jo dukra N., gim. 2001 m. Jis savo dukrai N. skambino kelis kartus, tačiau ji neatsakė į skambučius. Jo dukra lanko (duomenys neskelbtini) meno mokyklą, ir priklausomai nuo pamokų ir užsiėmimų trukmės apie 18 ar 19 val. grįždavo į namus. Po pranešimo apie nelaimę jis nuvyko į Vilniaus Santariškių vaikų ligoninę ir sužinojo, kad jo dukra sunkai sužalota eismo įvykio metu, hospitalizuota intensyvios terapijos skyriuje, jos būklė labai sunki, ji- komos būklėje. Prašo pripažinti jį dukros atstovu pagal įstatymą. Taip pat ikiteisminiame tyrime jis reikš civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kurį tikslins tyrimo eigoje ir prašo užtikrinti ieškinio vykdymą skiriant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą ( b. I. 66-69). 2016-06-28 papildomai L. P. paaiškino, kad jo dukra N. P. eismo įvykyje patyrė daug sunkių kūno sužalojimų: jai buvo sulaužyti abiejų kojų blauzdikauliai ir šeivikauliai, sulaužyti veido kaulai ir kaukolė, sumušti galvos smegenys, dukra išbuvo komoje nuo 2016-01-18 iki 2016-01-22. Jai buvo atliekmos operacijos, buvo skirta reabilitacija ir ateityje laukia operacijų atlikimas. Dukra dėl sužalojimų patyrė dideles kančias ir skausmą, ji praleido 1,5 trimestro mokslo metų, ilgai laiką dėl sužalojimų buvo apribotas jos judėjimas dėl sulaužytų abejų kojų. Dėl sužaloto veido gali prireikti atlikti ir plastines operacijas. Dėl to, kad jo dukra N. pateko į esimo įvykį ir buvo sunkai sužalota tiek jis, tiek jo sutuoktinė patyrė dideles dvasines kančias, bijojo prarasti dukrą, taip pat patyrė ne tik dvasines kančias, tačiau turėio ir piniginių išlaidų.(b.l.72-75, t.1).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. S. paaiškino, kad 2016 m. sausio 18 d.,pirmadienį, apie 18:30 val. jis vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pabradės miesto Vilniaus gatve, Švenčionių m. kryptimi. Važiavo apie 60-65 km/val greičiu,viršydamas nustatytą važiavimo greitį, nes skubėjo. Iš Molėtų gatvės jis išvažiavo paskui automobilį "Volvo", valstybinių numerių neįsidemėjo. Priešas jį važiuojantis automobilis „Volvo“ važiavo šiek tiek greičiau už jo vairuojamą automobilį, tačiau, kokiu tiksliai greičiu važiavo, nurodyti negali. Vilniaus gatvė buvo apšviesta, bet ne visi apšvietimo žibintai švietė. Buvo tamsu, nesnigo, kelio apžvelgiamumas buvo pakankamai geras, gal apie 30 metrų atstumu. Jam artėjant prie Arnionių ir Vilniaus gatvių sankryžos, ties pėsčiųjų perėja, šiek tiek atleido greičio pedalą, kad sumažinti automobilio greitį. Automobilis "Volvo" nuo jo automobilio buvo apie 15- 20 metrų atstumu. Jis matė per pėsčiųjų perėją einantį jaunuolį, o po to pamatė kaip automobilis „Volvo“, staigiai pasuko į dešinę, po to - į kairę, ir virš automobilio žmogaus kojas. Tą žmogų, kaip suprato, nuo smūgio iškėlė į orą, gal apie 2 metrus. A. S. nematė užsidegant „Volvo“ stabdžių galinių žibintų, nes tada ir pats būtų stabdęs, ir negali tiksliai nurodyti, ar priešais jį važiuojantis automobilis "Volvo" stabdė ar ne. A. S. staigiai sustabdė savo automobilį ir suprato, kad įvyko eismo įvykis. Ėmė lėtai judėti, apvažiavo, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir sustojo šiek tiek tolėliau už eismo įvykio. Išlipo iš mašinos ir pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli mergaitė, visa kruvina, atrodo, šviesiai pilkos spalvos aptemptomis kelnėmis, juoda striuke ir pilka kuprine, kuri buvo mergaitei ant nugaros. Mergaitė gulėjo ant šono, ji buvo su kojinėmis, be batų. Matė, kad prie gulinčios mergaitės priėjo "Volvo" vairuotojas, pažiūrėjo. Pamatė, kad prie pėsčiųjų perėjos yra batai, dar pamatė gulintį telefoną, ausines. Matė, kad "Volvo" vairuotojas skambina, kiek suprato, telefonu 112. Greitai atvyko policijos pareigūnai. Atvyko medikai ir išvežė mergaitę. Kiek prisimena, telefonas su ausinėmis ir batai buvo perduoti medikams. Jam atrodo, kad "Volvo" vairuotojas važiavo vienas, nes jis nematė, kad kas nors išliptų iš automobilio. Vėliau sužinojo, kad tas vaikinukas, kurį matė pereinantį Vilniaus gatvę per pėsčiųjų perėją, yra P., kurio pavardės nežino, žino jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis gyvena Pabradės mieste (b.I. 104-107).
Motyvuojamoji dalis
S. G. kaltę be jo paties paaiškinimų teisme, liudytojo, nukentėjusios parodymų ikiteisminiame tyrime, patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai:
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2016-01-18 protokole užfiksuota, kad matuojant ir fotografuojant, apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta: Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies ruožas ties gyvenamuoju namu Nr. 8, esančiu Pabradės mieste, Švenčionių rajono savivaldybėje,(koordinatės X 25, 7687648; Y 54, 9826688. Įvykio vieta: gyvenvietė (KET 550) Pabradė; ties namu Nr. 18, esančiu Pabradėje, Švenčionių r. sav., kryptimi Vilnius-Švenčionys yra įrengta pėsčiųjų paženklinta (KET 533, 534) perėja su saugumo salele, yra nukreipiamasis kelio ženklas (KET 407). Iš abiejų Vilniaus gatvės, Pabradės mieste, Švenčionių r. sav., pusių - gyvenamieji namai. Vilniaus gatvėje, Pabradės m., apšvietimas įrengtas, apšvietimas įjungtas. Įvykio vietoje ties pėsčiųjų perėja, esančia prie namo Nr. 18, Pabradės m., Švenčionių r. sav., apšvietimas neįrengtas. Ties pėsčiųjų perėja yra kelio ženklas: Pėsčiųjų perėja (KET 534), kuris nuo horizontalaus kelio ženklinimo "Pėsčiųjų perėja" nutolęs 0,80 m. Pėsčiųjų perėjos plotis 4 m. Kelio danga - asfaltas, padengta plonu privažinėto sniego sluoksniu, dėl kurio iš dalies nematomas horizontalus kelio ženklinimas. Matavimai atlikti automobilio "(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi, t. y. kryptimi Vilnius-Švenčionys. Eismo įvykio vietoje 26,60 metrų atstumu nuo vertikalaus kelio ženklo "pėsčiųjų perėja" (KET 534) yra automobilis "(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matuojant iki automobilio dešinės pusės galinės ašies rato. Vilniaus gatvės važiuojamoji dalis paženklinta horizontaliu ženklinimu: "Zebras" (KET 1.13.1). Vilniaus gatvės plotis - 9,00 m., važiuojamosios dalies plotis nuo važiuojamosios kelio dalies pabaigos iki saugumo salelės pradžios - 5,60 m. Saugumo salelės plotis - 3,50 m. Automobilio "(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinės ašies ratas nuo gyvenamojo namo, pažymėto Nr. 16, esančio Vilniaus g., Pabradės m., Švenčionių r. sav., kampo (žr. planą-schemą) nutolęs 8,20 m. Automobilio "(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinės ašies ratas nuo kairės pusės važiuojamosios Vilniaus gatvės dalies nutolęs 7,85 m.; kairės pusės galinės ašies ratas nuo kairės pusės važiuojamosios Vilniaus gatvės dalies krašto nutolęs 8,30 m. Automobilio "(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekis nukreiptas kryptimi Vilnius-Švenčionys, automobilis iš dalies, daugiau dešine puse, t. y. dešinės pusės priekinės ir galinės ašių ratais nuvažiavęs už važiuojamosios Vilniaus gatvės ribų ant šaligatvyje sustumto sniego. Sustumto sniego aukštis 0,25 m. Vizualiai apžiūrint, matomi automobilio "(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidimai: priekinio stiklo įdauža kairėje pusėje, mechaniniai variklio dangčio pažeidimai-subraižymai. Eismo įvykio vietoje, žiūrint kryptimi Vilnius-Švenčionys, už pėsčiųjų perėjos ant važiuojamosios kelio dalies matyti netaisyklingos formos 20x28 cm dydžio intensyviai raudonos spalvos skysčio- kraujo dėmė, kuri nuo automobilio "(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės ašies rato nutolusi 5,60 m, nuo šaligatvio krašto - 1,80 m (b.l. 7-16, t.1). 2016-01-19 buvo pakartotinai šviesiu paros metu apžiūrėta įvykio vieta (b. I. 18 – 24, t.1).
Automobilio "Volvo 850" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo duomenimis. 2016-01-19 apžiūrėtas iš eismo įvykio vietos paimtas automobilis "Volvo 850", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priekiniame stikle kairėje pusėje matyti stiklo įdauža, kurios centras nuo kairės pusės statramsčio nutolęs 25 cm, iki variklio dangčio - 62 cm. Ant variklio dangčio matyti 48 cm pločio mechaniniai pažeidimai: subraižyrnai, kurie nuo valytuvo nutolę 22 cm. Variklio dangtis įIenktas. Automobilis pagal pakvitavimą saugojimui perduotas savininkui S. G. ( b. I. 32-39,40, t.1).
Specialisto išvada.Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. P. nustatyta: abiejų blauzdikaulių kūnų vidurinių trečdalių ir abiejų šeivikaulių lūžiai; daugybines veido žaizdos ir kraujosruvos su kaukolės kaktikaulio kairės akinės dalies, dešinio viršutinio žandikaulio ir nosikaulių lūžiais ir difuzinis galvos smegenų sužalojimas su smegenų sumušimo židiniais ir pakraujavimu po padangte dešinėje, lydimas smegenų pabrinkimo ir komos bei kairio inksto sumušimas ir dubens dešinės pusės nubrozdinimas. Sužalojimas visumoje dėl abiejų blauzdikaulių kūnų lūžių atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 88-89, t.1).
Daikto pateikimo 2016-01-26 protokolo duomenimis. Iš daikto pateikimo 2016-01-26 protokolo matyti, kad S. G. pateikė vaizdo registratorių, kuris buvo įmontuotas jo automobilyje 2016-01-18 kelių eismo įvykio metu ( b.l. 49-53, t.1).
Daikto apžiūros protokolo duomenimis.2016-02-11 apžiūrėtas S. G. pateiktas vaizdo registratorius tarnybinėse patalpose, panaudojant kompiuterinį skaitytuvą, atidarius elektroninę laikmeną - atminties kortelę SanDisk 2.0 G. Iš vaizdo registratoriaus "MANTA", Nr. MM308S151013079, matyti, kad elektroninėje laikmenoje yra vaizdo įrašas MOVI0325. Vaizdo įrašo apimtis 219.584 KB, vaizdo įrašo data - 2016-01-18, vaizdo įrašo trukme: 00:03:50 val. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota data 2016-01-18, vaizdo įrašo pradžia 18:34:29 val;, vaizdo įrašo pabaiga: 2016-01-18 18:38:11. Vizualiai apžiūrint, matyti, kad vaizdo registratoriuje užfiksuotas važiuojamosios gatvės vaizdas, matyti esantys kelio ženklai, įjungtas gatvės apšvietimas, tamsus paros metas. Nuo 2016-01-18 18:37:23 užfiksuotas vaizdas susijęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis - matyti dešinėje gatvės pusėje kelio ženklas "Pėsčiųjų perėja". Gatvės važiuojamoji dalis padengta sniegu, ties šaligatviu abejose gatvės pusėse matyti sustumtas sniegas. 2016-01-16 18:37:23 val. užfiksuotas artėjimas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos; 2016-01-16 18:37:55 val. matyti kelio važiuojamojoje dalyje pėsčiųjų perėjoje esantis pėsčiasis - asmuo artėjantis-einantis į važiuojamosios kelio dalies vidurį; ties 18:37:56 val. užfiksuotas automobilio ir pėsčiojo susidūrimo garsas. Užfiksuotas automobilio manevras - staigus posūkis į dešinę ir 2016-01-18 18:37:57 automobilis sustoja, tikėtina, įvažiavęs į sniego krūvą ties šaligatviu. Vaizdo įraše fone girdėti grojant muzika. Vaizdo registrotoriuje užfiksuoti duomenys patalpinti į informacijos laikmeną - kompaktinį diską; kuris įdėtas į voką Nr. 2 (b.l. 54-60, 61, t.1).
Blaivumo patikrinimo alkotesteriu 2016-01-18 18val.55 min. kvite pažymėta, kad S. G. etilo alkoholio neįpūtė -0.00 prom. (b.l. 119, t.1)
S. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 dalį, nes, asmuo atsako tada, kai vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidžia kelių eismo taisykles (šiuo konkrečiu atveju pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 p.), jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Yra nustatytas būtinas aukščiau minėto nusikaltimo požymis- priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių pasekmių. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nors kaltinamasis nesitikėjo (tikėjosi išvengti), kad toks neatsargus vairavimas gali sukelti eismo įvykį ir kitų žmonių sužalojimą, tačiau pagal situacijos aplinkybes ir asmenines savybes, galėjo ir privalėjo tai numatyti. Vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma teismas daro neabejotiną išvadą, kad S. G. 2016 m. sausio 18 d. apie 18:42 val., vairuodamas I. G. priklausančią transporto priemonę - automobilį "Volvo 850", v.n. (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, Pabradės miesto Vilniaus gatvėje, ties gyvenamuoju namu Nr. 18, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, buvo neatsargus ir neatidus, tamsiuoju paros metu, nors pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nebuvo gerai apžvelgiama, nesumažino jo vairuojamo automobilio važiavimo greičio, neįsitikino ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau -KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (pakeista: 2015 11 04 nutarimu Nr. 1135 (nuo 2015 11 06) (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-17682) 30 punktą- t.y. nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią nepilnametę pėsčiąją ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.
Kaltinamojo S. G. kaltę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs neatsargų nusikaltimą ir gailisi dėl padaryto, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. LR BK 281 str. 3 dalyje numatyta bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. S. G. bausmės rūšis skiriama įvertinus bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo išsprendimui ir vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. Kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, tačiau jo padarytas pažeidimas buvo esminis dėl ko buvo sunkiai sužalota nepilnametė mergina. Byloje yra duomenys, kad S. G. turi nuolatinį darbą, yra vedęs, charakterizuojamas teigiamai, jam anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nebegalioja. Automobilį eismo įvykio metu vairavo blaivus (jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu 2016-01-18 18val.55 min. kvite pažymėta 0.00 prom. alkoholio). S. G. ne tik pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, bet atsiprašė nukentėjusiosios artimųjų ir tą atsiprašymą N. P. įstatyminis atstovas priėmė. Teismas, siekdamas S. G. nubausti, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skiria jam už jo padarytą nusikalstamą veiką baudą, nustatydamas jos dydį mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nuspręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad iš S. G. ieškovams priteistina žymi pinigų suma nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti. S. G. taikytinos bausmę švelninančios LR BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes tam yra šioje teisės normoje nurodytoas sąlygos- kaltinamasis prisipažįsta ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nors byloje yra kaltinamojo buvusio kolegos V. K. prašymas atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi nėra visų LR BK 40 str.2d. nustatytų sąlygų, t.y. kaltinamasis neatlygino ir nepašalino padarytą žalą ir nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai ją atlygins, nes jis nesutinka su pareikšto ieškinio dydžiu.
Nukentėjusiosios N. P. ir jos tėvo L. P. atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji prašo priteisti iš atsakovo S. G. ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 30 000 Eur neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl sunkių traumų patirtų autoįvykyje, atlyginimui. LR CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, įvertintą pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kt. atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbi ir moralinė satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas,kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Pažymėtina, kad LR sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata - asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Nukentėjusioji N. P. iki eismo įvykio buvo aktyvi, linksma ir kūrybinga mergina, tačiau po avarijos, anot ją atstovaujančio tėvo, pastebimas jos polinkis į depresiją, liūdną nuotaiką.Vadovaujantis aukščiau minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Esminėmis ir lemiamomis aplinkybėmis nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, ( kuris byloje nustatytas kaip sunkus), bet ir jo
pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus, t.y. - fiziniu skausmu, kūno sužalojimu, susargdinimu ir dėl to atsiradusiais nepatogumais. Iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu N. P., būdama 14 metų amžiaus, patyrė sunkias daugybines traumas ir dėl to išlieka grėsmė, kad ateityje avarijos pasekmės bus jaučiamos jai judant, o tai sukelia didelių nepatogumų buityje, mažina bendravimo ir veiklos galimybes. Tai ypač svarbu paauglystės amžiuje, besiformuojant žmogaus asmenybei. Po avarijos tiek ant mergaitės kūno, tiek ant veido liko aiškiai pastebimi randai, ji vis dar jaučia fizinį skausmą (b.l.198-214, t.1). Tokie sužalojimai, kurių padariniai niekuomet nebus pašalinti galutinai, sukelia išgyvenimus -kaip sužalojimai paveiks sveikatą ateityje, jie susiję su susirūpinimu būsimomis pasekmėmis ir šie išgyvenimai priskirtini prie neturtinės žalos. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo šalinami ilgai ir skausmingai, o eismo įvykio pasekmes ji jaučia iki šiol ir, tikėtina, jaus ilgą laiką, gal būt net visą likusį gyvenimą (b.l.198-201,t.1). N. P. iškęstas skausmas, likę randai ant veido (pagrindinėje estetinėje zonoje), ilgas laikas, praleistas gydymo įstaigose, atitrūkimas nuo įprastos mokymosi aplinkos, - visa tai, atsižvelgiant į jauną amžių, turi ypatingos reikšmės jaunos merginos pasitikėjimui savimi (b.l.203,211-214). Todėl nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, į aplinkybių visetą, t.y. tiek į jų pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius bei kt. Atsižvelgiant į visa tai, vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškinys tenkintinas iš dalies ir N. P. priteistina bendroje sumoje 15000 neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš atsakovo S. G. 10000 Eur, o iš atsakovės draudimo kompanijos AAS“Gjensidige Baltic“ – 5000Eur ( kaip tai numatyta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr.X-1137) 11 str. 3p. Pažymėtina, kad Valstybinė ligonių kasa pateikė draudimo kompanijai AAS“Gjensidige Baltic“ pretenziją Nr.6642 dėl 3866.30 Eur N. P. gydymo išlaidų atlyginimo, tačiau šios institucijos civilinio ieškinio byloje nėra, todėl ir nesprendžiama dėl tų išlaidų priteisimo (b.l.93-95, t.1).
LR CK 6.283 straipsnyje, nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, nurodoma, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas ir priteisti su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad N. P. pilnai subrendus, sulaukus pilnametystės, daugiau tikėtina nei priešingai, kad jai bus būtina plastinė operacijos eismo įvykio padariniams pašalinti ar sušvelninti. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai turi liekamųjų padarinių, kurių šalinimas sukelia ir sukels papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos), tačiau ieškinyje prašoma pripažinti N. P. teisę į plastinės operacijos išlaidų atlyginimą, nei nurodžius tokių išlaidų dydį, nei pateikus įrodymus dėl jų ( bent pagal analogiją). Iš viso to seka, kad toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes tokia teisė išlieka bet kokiu atveju, o civiline tvarka pareiškiant ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str.1d.3p.).
N. P. tėvas L. P. nuo 2016 m. vasario mėn. 8 d. iki 2016 m. gegužės mėn. 23 dienos slaugė savo dukterį. N. P. motina A. P. turi neįgalumą (25 proc. darbingumą) ir negali pilnai pasirūpinti savimi, todėl savo dukrą slaugyti ir ja rūpintis teko L. P.. Dėl sunkios dukters sveikatos būklės ir ilgai trukusio slaugos laikotarpio L. P. patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė nagautomis pajamomis. Negautas pajamas sudaro dėl nedarbingumo sumažėjusios jo pajamos. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. L. P. darbo užmokestis per tris paskutinius mėnesius (2015m.spalio-gruodžio mėn.) iki buvusio nedarbingumo siekė 1310,51 eurus atskaičius mokesčius. Vidutinis per mėnesį uždirbamas L. P. atlyginimas sudaro 436,84 eurus. L. P. nedarbingu dėl dukters slaugymo buvo 4 mėnesius. Jeigu L. P. nebūtų turėjęs imti nedarbingumo, per vasario-gegužės mėnesius jis būtų uždirbęs 1737,36 eurus (atskaičius mokesčius), tuo tarpu išmokų už ligonio slaugymą jis gavo 1166,67 eurus, todėl jo negautas pajamas sudaro 570,69 eurai (b.l.205-208). Šios pajamos priteistinos iš atsakovų.
L. P. prašo priteisti jam 10000 Eur neturtinę žalą dėl dukters sunkaus sveikatos sutrikdymo, tvirtindamas, kad kartu su savo neįgalia žmona (nukentėjusiosios motina A. P.) labai pergyveno dėl dukters sužalotos sveikatos, jos patirto skausmo ir išgyvenimų, turėjo kitų neigiamų pasikeitimų ir nepatogumų savo gyvenime. Tačiau, neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio-tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui, šiuo atveju – N. P.. LR CK 6.284 str.1d. išvardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys asmenys-subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Antra vertus teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t.y., kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nenustačius tokių atvejų L. P. priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo.
Civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl priteisimo 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaujantis LR CK 6.37 str. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. LR CK 6.210 str.nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti mpraleistas terminas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. G. prievolė atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą negali būti prilyginama CK 6.37 numatytam palūkanų mokėjimo atvejui, todėl ir nėra teisinio pagrindo palūkanas priteisti.
Pagal LR BPK 106 str. 2 dalį iš kaltinamojo S. G. priteistinos nukentėjusiosios N. P. ir civilinio ieškovo (nukentėjusiosios įstatyminio atstovo) L. P. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kurios neviršija advokatams nustatytų atlyginimo už atstovavimą dydžių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr.1R-85 (2015m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 redakcija) „Rekomendacojose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (b.l.47, t.2). Nukentėjusiosios įstatyminio atstovo pateiktus 2 mokėjimo čekius už kurą jo kelionėms į teismą išlaidoms kompensuoti nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis LR BPK 103-104 str. prasme, antra vertus jie- kaip įrodymai nėra tinkamai pateikti teismui, nes prašyme nenurodyta kelionės maršrutas, atstumas, automobilio modelis ir jo kuro sąnaudos 100 km., todėl šios sąnaudos ir nepriteistinos iš kaltinamojo-civilinio atsakovo (b.l.46,t.2).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, -vaizdo registratorių ir jo priklausinius, nuspręstina grąžinti savininkui nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 303 -308 str. teismas
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 30 MGL (1129.80 Eur) dydžio baudą .
Vadovaujantis LR BK 64¹str. nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir S. G. paskirti 20 MGL (753.20 Eur) dydžio baudą.
S. G. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti-panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios N. P. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai 15000.00 Eur neturtinės žalos atlyginimui: iš kaltinamojo S. G. – 10000.00 Eur ir iš civilinės atsakovės- draudimo kompanijos AAS “Gjensidige Baltic“ -5000.00 Eur.
Civilinio ieškovo L. P. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam subsidiariai iš kaltinamojo S. G. ir draudimo kompanijos AAS “Gjensidige Baltic“ 570.00 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš S. G. nukentėjusiosios įstatyminio atstovo ir civilinio ieškovo L. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas- 1000.00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r.PK ir turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vaizdo registratorių "MANTA", Nr. MM308S151013079, su atminties kortele S. D. 2,0 GB ir USB laidu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti daikto savininkui S. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Švenčionių rajono apylinkės teismą.