Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Ričardui Jaščaninui, atsakovės atstovei Neringai Adomaitienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2010-03-10 raštu „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ Nr. 01-01-150 pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie VRM) Vilniaus rinktinės vadui, kad išnagrinėjo VSAT prie VRM Štabo teisės poskyryje atlikto tarnybinio patikrinimo 2010-02-23 išvadą Nr. (21/20)-27-22 ir, įvertinusi VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės 2010-02-24 rašte Nr. (21/20)-12-847 išdėstytą prašymą, konstatavo, kad profesinės sąjungos narys V. L. yra persekiojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje, nutarė neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistui V. L.

Pareiškėja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė (toliau - ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistui V. L.; 2) panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010-03-10 rašte „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ Nr. 01-01-150 išdėstytą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistui V. L.

Skunde teismui paaiškina, kad VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Štabo teisės poskyris 2010-01-28 Vilniaus rinktinės vado pavedimu atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-22 „Dėl Vilniaus rinktinės OVS skyriaus pareigūnų V. L. ir A. Č. nedalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo kursuose“. Vilniaus rinktinės vadas 2010-02-23 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą ir priėmė sprendimą skirti V. L. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 p. 2010-02-24 kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, gautas atsakymas, kuriuo toks sutikimas neduotas.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika ir paaiškina, kad pažeidimas nėra susijęs su V. L. naryste profesinėje sąjungoje. Mano, kad profesinės sąjungos nesutikimas yra nepagrįstas bei viršijantis profesinės sąjungos kompetenciją. Nesutikimas pažeidžia darbdavio teises, užkertą kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui.

Teismo posėdyje atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Teisės poskyris 2010-02-23 surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus rinktinės OVS skyriaus pareigūnų V. L. ir A. Č. nedalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo kursuose“ Nr. 21/20)-27-22 (b. l. 15-18). Išvadoje siūloma Vilniaus rinktinės OVS specialistui V. L. už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties 2010-01-19 nuo 12.30 val. iki 14.10 val. ir nuo 15.20 val. iki 16.55 val. skirti tarnybinę nuobaudą papeikimą. Išvada vado patvirtinta.

Vilniaus rinktinės vadas 2010-02-24 raštu Nr. (21/20)-12-847 kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką, prašydamas duoti sutikimą pareigūnui skirti nuobaudą. Prie rašto pridėta Tarnybinio patikrinimo išvada, o pačiame rašte nurodyta padaryto tarnybinio nusižengimo esmė (tas pats, kas nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje), (b. l. 5).

Skundžiamas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010-03-10 raštas Nr. 01-01-150, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti nuobaudą (b. l. 3-4). Šiame rašte analizuojamas tarnybinio patikrinimo išvados turinys, teigiama, kad atlikto patikrinimo metu tarnybinis nusižengimas nebuvo konstatuotas, nenurodyta, kokį teisės aktą pažeidė V. L., dėl to daroma išvada, kad jis baudžiamas tik dėl narystės profesinėje sąjungoje. Lyginamas dviejų pareigūnų galimas nubaudimas ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne profsąjungos narys nebaudžiamas. Toliau rašte detaliai analizuojamos faktinės aplinkybės. Iš esmės analizuojamos tirto nusižengimo faktinės aplinkybės ir teigiama, kad pats tyrimas atliktas pažeidžiant Tvarkos nuostatas. Atsižvelgiant į šio rašto turinį daroma išvada, kad profesinė sąjunga ėmėsi svarstyti ne jos kompetencijai priskirtus klausimus (dėl tarnybinio nusižengimo sudėties, kvalifikavimo).

Byloje pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, be to, V. L. ir teisme aiškino, kodėl, jo manymu, jis persekiojamas dėl veiklos profesinėje sąjungoje, tas priežastis aiškino ir atsakovo atstovė. Teismas nenustatė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareigūno V. L. narystės, atstovavimo profesinės sąjungos nariams ar dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. V. L. nurodyta aplinkybė, kad darbdaviui galimai nepatiko tai, kad jis tariasi su profesinės sąjungos teisininkais, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokios faktinės aplinkybės. Atsakovės atstovės paaiškinimai dėl profesinėje sąjungoje esančios statistikos, taip pat tėra tik prielaida.

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje (galioja 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.X-804 redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Įstatymų leidėjas Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekė analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Atsakovės atstovės paaiškinimai, kad teismų praktikoje nepagrįstai siaurinamos profesinių sąjungų teisės, yra nepagrįsti. Nurodyta Vidaus tarnybos statuto norma iš esmės ir skirta įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio nuostatas, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant kreipimąsi sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apibrėžia Statuto 43 straipsnio 4 dalis, kurioje įstatymų leidėjas visiškai aiškiai nurodė, dėl kokios veiklos profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos.

Iš atsakovės atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui turinio matyti (b. l. 3-4), jog atsisakymas argumentuojamas motyvais, kurie šio klausimo sprendimui nėra reikšmingi, nes atsisakymas motyvuojamas beveik vien tik tuo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas su trūkumais, nurodomi trūkumai. Tokio atsisakymo duoti sutikimą esmė – profesinė sąjunga patikrino gautą tarnybinio patikrinimo medžiagą ir padarė išvadą, kad medžiaga sudaryta neteisingai, nepilnai ištirtos visos aplinkybės, susijusios su nusižengimu, pažeista nuobaudų skyrimo tvarka. Vienintelis motyvas dėl to, kad V. L. baudžiamas už narystę profesinėje sąjungoje, yra tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo tiriamas dviejų pareigūnų, kurie padarė tokį patį nusižengimą, elgesys, tačiau nuobaudą siūloma skirti tik V. L., kuris yra profesinės sąjungos narys, o kitam pareigūnui A. Č. nesiūloma skirti jokios nuobaudos, tik nurodoma, kad jis privalo atkreipti dėmesį į vado įsakymo vykdymą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra motyvai, kodėl nuobauda skirtina tik vienam pareigūnui. Nurodyta, kad pareigūno A. Č. pasišalinimo iš mokymo kursų priežastys buvo operatyvinės informacijos patikrinimas. Nurodoma, kad tai patvirtina OVS viršininko B. P. tarnybinis pranešimas bei A. Č. po operatyvinės informacijos patikrinimo surašytas slaptas tarnybinis pranešimas, o tokio pranešimo V. L. nesurašė (V. L. taip pat aiškino, kad iš kursų pasišalino dėl operatyvinės informacijos tikrinimo).

Šiuos Tarnybinio patikrinimo išvados teiginius patvirtina surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga. Joje yra A. Č. 2010-02-12 Tarnybinis pranešimas apie tai, kad jis tikrino operatyvinę informaciją (b. l. 59), B. P. 2010-02-18 tarnybinis pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad A. Č. informavo, kad turi išvykti iš kursų dėl operatyvinės informacijos tikrinimo (b. l. 60). Taigi, Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas turėjo pagrindo remtis tokiais Tarnybiniais pranešimais. Šių tarnybinių pranešimų egzistavimo negalima sieti su pareiškėjo veikla profesinėje sąjungoje. V. L. pats aiškino, kad konfliktavo su viršininku B. P., bet ne dėl to, kad V. L. yra profesinės sąjungos narys.

Nei Profesinių sąjungų įstatymo, nei Vidaus tarnybos statuto nuostatos bei Darbo kodekso nuostatos nenumato, kad profesinės sąjungos gali darbdaviui nurodyti, kaip teisingai atlikti tarnybinį patikrinimą ir kokias tarnybines nuobaudas jis turi skirti, taip pat pareikšti savo poziciją dėl jų skyrimo tikslingumo, negali neduoti sutikimo tuo pagrindu, jog joms atrodo, kad gali būti pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros, taip pat ir visais kitais atvejais, išskyrus atvejį, kai ketinama skirti tarnybinę nuobaudą už profesinės sąjungos nario veiklą profesinėje sąjungoje. Šiuo atveju nagrinėjamas profesinės sąjungos 2010-03-10 atsisakymas duoti sutikimą dėl nuobaudos skyrimo savo turiniu prilygsta darbo ginčų komisijos sprendimui, tuo tarpu profesinėms sąjungoms vidaus reikalų sistemoje tokia funkcija nepriskirta. Šio ginčo atveju, jeigu teismas vertintų visas profesinės sąjungos ir V. L. nurodytas faktines aplinkybes, tai faktiškai iš anksto būtų išspręstas tarnybinis ginčas, ko būti negali.

Teisę spręsti tarnybinės (drausminės) atsakomybės klausimus, tame tarpe, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, kokia konkreti nuobauda turi būti skiriama ir pan., įstatymų leidėjas suteikė darbdaviui (pagal Statuto 26 straipsnio 8 dalį tarnybines nuobaudas pareigūnams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas). Statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, taikoma iki darbdaviui priimant sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris sukelia pareigūnui teisines pasekmes. Ar pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, yra sprendžiama, nagrinėjant ginčus teisme (Statuto 26 straipsnio 11 dalis, ABTĮ 15 straipsnis).

Priešingu atveju profesinė sąjunga darytų poveikį vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimui, o to daryti neleidžia Statuto 44 straipsnio 2 dalis. Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai, t.y. tiek profesinių sąjungų nariai, tiek joms nepriklausantys pareigūnai, padarę tarnybinius nusižengimus turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos (Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys, Statuto 43 straipsnio 4 dalis) yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės policijos organizacijose gali būti nustatytos šios organizacijos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl būtina atsižvelgti į Statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Dėl nurodyto teisinio reguliavimo, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovės teiginiai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai siaurina profesinės sąjungos teises, yra nepagrįsti.

Administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad „teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina“, privalo atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-265/2007; 2007 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-673/2007; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-921/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1118/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1267/2009, 2009 m. rugpjūčio 31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-900/2009 ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotajam asmeniui skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungoje, todėl neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą atsakovė neturėjo teisinio pagrindo. Skundžiamas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010-03-10 raštas Nr. 01-01-150 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.), kurie yra išvardyti šiame sprendime. Dėl to nepagrįstu laikomas ir profesinės sąjungos teiginys, kad pareiškėjas nenurodė ginčijamo akto panaikinimo teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-900/2009 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3633-662/08, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A146-1227/09 dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-863-406/08, byla priskirtina tarnybinių ginčų kategorijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais. Pareiškėja paduodama skundą sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 24), kuris jai grąžintinas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85 str.- 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010-03-10 sprendimą „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ Nr. 01-01-150.

Grąžinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.