- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 1-643-409/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Nukentėjusysis
- A.
- Kaltinamasis
- V., Č.
- Advokatai
- Algirdas Milašauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis E. Č. individualios įmonės direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1998-12-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 234 str. 1 d., 148 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. 2009 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą E. Č. įmonės tikrą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. U. atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą, tai yra pareikalavęs grąžinti 12 000 litų skolą arba perrašyti asmeninį automobilį, grasino žodžiais: „jei nori ramiai vaikščioti Šiauliuose, grąžink pinigus“, o tuo pačiu metu nenustatytam asmeniui sakant: „tu mane žinai, čia visi mane pažįsta“ bei griebiant nukentėjusiajam A. U. abiem rankomis už kaklo ir smaugiant atrėmus prie automobilio bei tuo metu sakant: „turi savaitę laiko grąžinti pinigus“, tokiu būdu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą E. Č. įmonės tikrą teisę; be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2009 m. gruodžio 1 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą E. Č. įmonės tikrą teisę, panaudodamas nukentėjusiojo A. U. atžvilgiu psichinę prievartą - reikalavo A. U. perrašyti asmeninį automobilį, rinkti pinigus pačiam arba prašyti akcininkų surinkti pinigų ir taip gražinti E. Č. įmonei 12 000 litų skolą, tokiu būdu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą E. Č. įmonės tikrą teisę.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, jog vadovauja savo motinos E. Č. individualiai įmonei. A. U. įmonė „L.“ liko skolinga jo motinos įmonei 12 000 litų. 2009 m. rugpjūčio 25 d. atsitiktinai prie parduotuvės „K.“ pamatęs A. U. priėjo prie jo ir pasikalbėjo apie skolą. Tuo metu UAB „L.“ jau buvo iškelta bankroto byla, tačiau jis nežinojo, jog bankrutuojančios įmonės vadovas nebegali spręsti skolos grąžinimo klausimų. Jis kalbėjosi su A. U., klausinėjo dėl skolos, tačiau negrasino, perrašyti turto nereikalavo. Niekas A. U. nesmaugė, joks kitas asmuo A. U. negrasino, nes jis buvo vienas. 2009 m. gruodžio 1 d. jam paskambino A. U. ir jie susitarė susitikti prekybos centre „I.“ esančioje kavinėje „K.“. Jis atvažiavo, su A. U. pasikalbėjo apie skolą, susitarė, kad A. U. pasiteiraus bankroto administratoriaus, kas yra daroma bankroto byloje. Perrašyti automobilį jis nereikalavo, o tik tai siūlė kaip vieną skolos grąžinimo būdų. Atsistojus išeiti iš kavinės jį sulaikė policijos pareigūnai. Anksčiau su įmonių bankrotu niekada nebuvo susidūręs ir nežinojo, kaip yra sprendžiami bankrutuojančių įmonių skolų grąžinimo klausimai. A. U. niekada susidorojimu negrasino, jokio nusikaltimo nepadarė.
Nukentėjusysis A. U. parodė, jog buvo bankrutavusios UAB „L.“ direktoriumi ir akcininku. Bendrovė liko skolinga E. Č. įmonei, kuriai vadovauja kaltinamasis V. Č., apie 12000 litų. 2009 m. rugpjūčio 25 d. apie 16 val. jam paskambino kaltinamasis ir pakvietė susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Keturi vėjai“. Atvykęs į nurodytą vietą pamatė stovintį automobilį, iš kurio išlipo kaltinamasis V. Č. ir kažkur matytas vyriškis. V. Č. pareikalavo grąžinti 12000 litų skolą. Jis atsakė, jog UAB „L.“ yra iškelta bankroto byla, jis bendrovei nebevadovauja, viskas perduota bankroto administratoriui. V. Č. jam pasakė, jog jis vis tiek turės grąžinti skolą, o tuo metu kartu su juo buvęs vyriškis čiupo jį už kaklo, prispaudė prie automobilio, pradėjo smaugti, sakydamas, jog privalo grąžinti skolą, nurodydamas, jog grąžinti pinigus turi per savaitę laiko. V. Č. taip pat reikalavo grąžinti skolą, sakė, jog privalo grąžinti pinigus, jeigu nori ramiai vaikščioti Šiauliuose. Pasakius, jog skola neasmeninė, V. Č. pareikalavo perrašyti jam savo automobilį ir tuomet būsią atsiskaitę. Visas susitikimas truko apie 10-15 min. Toks kaltinamojo ir su juo kartu buvusio asmens elgesys jį išgąsdino, suprato, kad kaltinamojo ketinimai rimti ir su juo gali susidoroti. Todėl kreipėsi į policiją. Po to įvykio kaltinamasis V. Č. jam skambino telefonu, rašė žinutes. Būdamas Paryžiuje gavo žinutę, kurioje buvo parašyta, ar vis dar juokaująs. Šią žinutę jis suprato kaip V. Č. grasinimą. Policijos pareigūnai jam suteikė priemones pokalbio įrašymui. Jis 2009 m. gruodžio 1 d. paskambino vaidui Č. ir pasiūlė susitikti prekybos centre „I.“ esančioje kavinėje „K.“. Atvykęs į kavinę kaltinamasis vėl klausė, kada grąžinsiąs skolą, atsakius, kad pinigai bus grąžinti pardavus UAB „L.“ turtą, V. Č. vėl pareikalavo, kad perrašytų savo automobilį. Susitikimo metu jis klausė V. Č., kodėl jam grasina, juk jis niekur nesislapsto, o šis jam pasakė, kad tokius kaip jis reikia kaip kačiukus ar žąsiukus skandinti ir primygtinai reikalavo perrašyti automobilį, ieškoti pinigų ir atsiskaityti. Kaltinamojo V. Č. elgesys jį įbaugino, jis pradėjo bijoti keršto ir į policiją kreipėsi dėl to, kad būtų užtikrintas jo saugumas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2009-08-26 apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-8).
Iš 2009-08-27 specialisto išvados Nr. G 1220/09(04) matyti, jog A. U. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 13).
Iš 2010-04-09 specialisto paaiškinimo matyti, jog iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar A. U. buvo smaugiamas, nes tiriamojo kakle nerasta jokių sužalojimo žymių. Jeigu ir buvo smaugiamas, tai nestipriai, todėl galėjo tokiu atveju nelikti sužalojimo žymių (2 t., b. l. 2).
Iš 2009-10-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta nukentėjusiojo A. U. pateikto telefono „Nokia 6500“ apžiūra, ir nustatyta, jog gauta SMS žinutė iš V. Č. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Vis dar juokauji“(1 t., b. l. 31-34).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2009-11-11 atlikta nukentėjusiojo A. U. pateikto telefono „Nokia 6500“ apžiūra, ir nustatyta, kad fiksuoti iš V. Č. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priimti skambučiai (1 t., b. l. 48-53).
Iš 2009-01-21 ir 2009-04-30 Šiaulių apygardos teismo nutarčių matyti, jog UAB „L.“ yra iškelta bankroto bylą ir patvirtinti UAB „L.“ kreditorių reikalavimai, tarp kurių yra ir E. Č. įmonės 11512,29 Lt kreditorinis reikalavimas (1t., b. l. 79-81, 82).
Iš nukentėjusiojo A. U. ir įtariamojo V. Č. akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. U. tvirtino, jog V. Č. jam grasino, kartu su V. Č. buvęs asmuo pavartojo fizinį smurtą – smaugė, reikalaudamas grąžinti skolą, V. Č. primygtinai reikalavo perrašyti automobilį (1 t., b.l.124-126).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo V. Č. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis kaltę neigia, teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo A. U. parodymais, patvirtinamais kitais įrodymais – akistatos protokolu, telefono apžiūros protokolais, iš kurių matyti, jog V. Č. skambino nukentėjusiajam A. U., rašė jam žinutes. Todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Prie bylos yra pridėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu. Nukentėjusysis nurodė, jog šis įrašas darytas slapto sekimo metu, tačiau nėra surašytas slapto sekimo protokolas, todėl šio įrašo bei pokalbio iššifravimo teismas nelaiko įrodymais.
E. Č. įmonė turėjo teisę reikalauti grąžinti skolą ir tai padarė, kreipdamasi į teismą ir yra įtraukta į UAB „L.“ kreditorių sąrašą. Kaltinamasis V. Č., būdamas įmonės direktoriumi, turėdamas pakankamai patirties, privalėjo suprasti, jog iškėlus bankroto bylą skolų grąžinimo klausimų buvę bankrutuojančios įmonės vadovai ir akcininkai nebesprendžia, tai jam susitikimo metu sakė ir nukentėjusysis A. U.. Tačiau, pažeisdamas įstatymų reikalavimus kaltinamasis V. Č. reikalavo grąžinti skolą perrašant asmeninį nukentėjusiojo turtą, grasino pavartoti smurtą, sakydamas, kad negrąžinęs skolos nukentėjusysis negalės ramiai vaikščioti po Šiaulius, kartu su kaltinamuoju buvęs asmuo nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo V. Č. veika atitinka savavaldžiavimo, t.y. Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Č., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, turi šeimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
Civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė.
Daiktiniai įrodymai - kompaktinės plokštelės sunaikintinos kaip menkavertės.
Rezoliucinė dalis
nusprend ž i a:
V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų areštu.
Kardomąją priemonę V. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus V. Č. suimti.
Bausmės pradžią V. Č. skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 66 str., V. Č. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-12-01 iki 2009-12-02.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.