Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-17 nutarties, kuria iš dalies tenkintas R. R. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-07-26 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. R. 2024-07-07, 23.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie grasinimus, bet pareigūnams atvykus R. R. pagalbos nereikėjo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. R. iš esmės prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ji nepagrįstai pripažinta melagingai iškvietusi policijos pareigūnus, pranešdama apie grasinimus, kadangi dėl bute buvusio neblaivaus asmens veiksmų, t. y. suduoto smūgio per sulūžusią ranką, raktų nuo buto paėmimo ir grasinimo fiziniu smurtu ji juto fizinį ir emocinį šoką, tą nurodė ir policijos pareigūnams, tačiau pastarieji bute buvusio asmens nesulaikė.

7. Apygardos teismas, įvertinęs R. R. apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir apylinkės teisme metu buvo išanalizuoti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, išsiaiškintos visos R. R. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai tiksliai apibrėžta administracinio nusižengimo padarymo vieta, jos padarymo laikas ir būdas, surinkta pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, kurie buvo ištirti apylinkės teismo, todėl R. R. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-17 nutartis nekeistina.

8. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. ANK 609 ir 618 straipsniuose yra numatyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

9. Įvertinus bylos medžiagą, apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patraukta R. R., nagrinėjamoje byloje jai pareikštas kaltinimas yra suformuluotas aiškiai ir yra pilnai įrodytas. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime yra nurodyta, jog R. R. yra kaltinama ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, detalizuoti jos atlikti neteisėti veiksmai (melagingas policijos pareigūnų iškvietimas, pranešant apie grasinimą ir pagalbos atsisakymas), o pats nusižengimo faktas yra užfiksuotas įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime pateiktais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes (b. l. 13–14), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, bendrojo pagalbos centro pateiktais R. R. pranešimų garso įrašais bei įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais (b. l. 15). Byloje esantys duomenys gauti teisėtai, leistinais būdais, ištirti apylinkės teismo, todėl jų patikimumu neturi pagrindo abejoti ir aukštesnysis teismas.

10. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį numatyta atsakomybė taikoma tam, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šiuo atveju R. R. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad žinodama, jog jai pagalba nėra reikalinga, melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie grasinimą, kurį vėliau BPC darbuotojai įvardijo kaip grasinimą nužudyti, nors žinojo, kad pavojus jos gyvybei negrėsė ir policijos pareigūnų pagalba jai nebuvo reikalinga.

11. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ji pagrįstai iškvietė policijos pareigūnus, kadangi dėl bute buvusio asmens – E. B. – veiksmų (trenkimo per lūžusią ranką, buto raktų paslėpimo ir grasinimo) ji juto fizinį ir emocinį šoką, tačiau atvykę pareigūnai įvykio vietoje E. B. nesulaikė, tik išvedė jį iš jos buto. Apeliantės teigimu atvykę policijos pareigūnai nesuteikė jai reikiamos pagalbos, todėl mano, kad ji nepagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą. Vis tik, aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir R. R. skundo argumentus pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad R. R. įvykio dieną grėsė koks nors pavojus ir jai būtų buvusi reikalinga policijos pagalba, o šią aplinkybę R. R. žinojo.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. R. kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, prašydama policijos pagalbos, tačiau bendravo nenuosekliai, neaiškiai ir nerišliai. Pirmojo skambučio (23:55:06 val.) metu nurodė, kad jai reikia išeiti iš namų, tačiau jai grasina ir ji nieko negali padaryti, o kelis kartus BPC darbuotojos paklausta kas grasina, nurodė, kad žmogus, kuris iš jos vagia, be to ji kreipiasi ne pirmą kartą, buvo ir gaisras. Toliau, pokalbio metu, BPC darbuotoja kelis kartus paklausia R. R., kaip pasireiškia grasinimas, tačiau ji tiesiogiai į klausimą neatsako ir vėliau nurodo, kad „gali ir nužudyti“, patvirtinta, kad „kol kas“ nemušė. Antrojo pokalbio metu (00:10:57) nurodo, kad ją smaugė. Trečiojo pokalbio metu patikslina buto numerį, kuriame laukia ir, kalbėdama nerišliai, nurodo, kad ją nužudys. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pasakojo apie lūžusią ranką, už kurios jai bute buvęs asmuo patempė, tačiau atsisakė paaiškinti konflikto priežastis teigdama, kad „jei pasakysiu mane užmuš“. Toliau bendraudama reiškė pretenzijas dėl išlaužtos durų spynos, ką pareigūnai, reaguodami į įvykio aplinkybes, padarė negalėdami patekti į R. R. butą, jai teigiant, kad bute buvęs asmuo paslėpė buto raktus (o vėliau nurodė, kad išmetė pro langą). Bendraudama su policijos pareigūnais ir medikais R. R. šypsojosi, ir nors atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau iš kūno judesių, nerišlios kalbos ir elgesio buvo akivaizdu, kad pastaroji yra stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. R. R. buvo apžiūrėta medikų ir vizualiai policijos pareigūnų, kurie sužalojimų nenustatė, paprašė patikrinti jos kraujo spaudimą, tačiau tolimesnės medicininės pagalbos atsisakė, nurodydama, kad rankos lūžis įvyko ne aptariamo įvykio metu ir neigė smurtines aplinkybes nurodžiusi pareigūnams. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės A. J. 2024-07-08 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog atsakydama į pareigūnų klausimus R. R. patvirtino, kad nieko nebuvo (b. l. 13–14).

13. Pažymėtina, jog nors įvykio vietoje R. R. teigė negalinti nurodyti, kaip pasireiškė grasinimas, paaiškindama, kad „jei pasakysiu mane užmuš“, kas galėtų duoti pagrindą tokį elgesį vertinti kaip baimę dėl tolimesnių galimo kaltininko veiksmų, vis tik, šiuo atveju nustatytos ir pirmosios instancijos teismo ištirtos aplinkybės neleidžia pritarti R. R. skundo argumentams apie tai, kad įvykio naktį ši policijos pareigūnus iškvietė pagrįstai. Nagrinėjamu atveju R. R. pateiktų paaiškinimų nenuoseklumas tiek kviečiant policijos pareigūnus, tiek įvykio vietoje ir tolimesniame bylos ir skundų nagrinėjimo etape, elgesys ir emocijos įvykio vietoje (juokimasis, dėmesio kreipimas nuo faktinių aplinkybių aiškinimosi į sugadintą durų spyną) patvirtina, kad įvykio naktį, R. R. nebuvo kilęs realus pavojus nei jos gyvybei nei sveikatai, tačiau, R. R. suprasdama, kad jokia specialiųjų tarnybų pagalba jai nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad aplinkybių aiškinimosi metu, R. R. ne tik atsisakė išsamios medikų pagalbos, nebendradarbiavo su policijos pareigūnais neatsakydama jiems į užduodamus klausimus, bet dėmesį kreipė į įvykiui nereikšmingas/neesmines aplinkybes (pav. sulaužytą durų spyną). Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. R. joks pavojus nebuvo kilęs ir tą ji pati suprato, tačiau tyčia pranešė melagingą informaciją, taip trukdant tarnybų darbą.

14. Kritiškai vertintinas ir pareiškėjos skundo argumentas apie tai, kad atvykę policijos pareigūnai jai reikiamos pagalbos nesuteikė, kadangi, kaip nurodoma skunde – šio asmens nesulaikė, todėl ji apkaltinta nepagrįstai. Vis tik pažymėtina, jog R. R., kviesdama policijos pareigūnus nurodė, kad jos atžvilgiu galimai yra daroma nusikalstama veika ir yra kilęs pavojus jos gyvybei arba sveikatai, tuo tarpu apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pareigūnai E. B. nesulaikė, nors ji tik norėjo, kad pareigūnai „išvežtų tą asmenį“. Atsižvelgiant į aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo imtis procesinių veiksmų prieš E. B., tačiau jį, kaip nepageidaujamą asmenį, išlydėjo iš R. R. namų. Įvertinus tai, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje atliko visus būtinus veiksmus bei į šios nutarties 12, 13 punkte išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog šie R. R. skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės.

15. Aukščiau aptarti ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys patvirtina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio dieną R. R. buvo kilusi grėsmė gyvybei ar sveikatai. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai ir medicinos darbuotojai ant R. R. kūno neužfiksavo jokių smurto, sukelto įvykio dieną, požymių, o smurto naudojimo jos atžvilgiu faktą policijos pareigūnams paneigė ir pati R. R.. Atsižvelgiant į tai, R. R. Institucijos pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

16. Dėl kitų R. R. skundo argumentų apie patirtą fizinį smurtą ir pateiktų nuotraukų, kaip nesudarančių pagrindo keisti priimamo sprendimo, aukštesnysis teismas plačiau nepasisako. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių kitų esminių, naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-17 nutartį nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.