- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- T-2257-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18838-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 24 d. priimtu nutarimu Nr. 95-723 nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 2 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 53 balų sumažėjo iki 24 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis pateikė skundą dėl Komisijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą. Skunde prokuroras pažymėjo, jog visos Komisijos nutarime nurodytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, jog nuteistasis nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, elgėsi pozityviai yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos du kartus suteikiant jam trumpalaikę išvyką į namus ir leidžiant atostogų parvykti į namus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už keleto nusikaltimų padarymą, anksčiau taip pat teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo pareikšto pasitikėjimo nepateisino, toliau darė nusikaltimus, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Nors pataisos įstaigos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, palaiko ryšius su artimaisiais, turi aiškiai suformavęs realius ilgalaikius tikslus, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, likusios pakankamai didelės neatliktos bausmės dalį, jo ankstesnius teistumus, prokuroro nuomone, šiuo metu nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrintas bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas ir dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šie tikslai jau pasiekti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu skirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi su ankstesniais kaltinamojo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais subendrinta laisvės atėmimo bausme, paskirta 3 m. 11 mėn. laisvės atėmimo.
Teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi paskirtos galutinės subendrintos 3 m. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu skirta galutinė bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. teismo įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį galutine 2 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 2 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. B. nustatoma žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su prokuroro skunde nurodytais motyvais, jog nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir už sunkų nusikaltimą, paskutinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė paskirtos bausmės už tyčinį nusikaltimą vykdymo metu, nuteistasis anksčiau taip pat buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą A. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Spręsdamas dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis vis tik pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, ir nors už šį pažeidimą drausminė nuobauda nebuvo skirta – apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju A. B. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Juo labiau, kaip jau minėta anksčiau, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto ir tai rodo, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs nusikalsti ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo bei duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika - 24 balai, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai sudaro dar 4 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, kas įvertinant ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis vis dar apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 95-723 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 95-723 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.