Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-6652-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
A2.6.-6652-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05653-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
A. M.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 6652– 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05653-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 5 d., 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. M., vairuodamas automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir automobilis. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 219.2, 220, 222 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl protokole nurodytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo žvyrkeliu, prasilenkė su automobiliu, aplinkui buvo vienos dulkės, todėl nematė dviratininko ir į berniuko dviratį atsimušė kampu. Priėjo jaunuolis, jis jo paklausė, ar niekas nenukentėjo, berniukas atsakė, kad buvo apgadintas tiks dviratis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo liepė palaukti, nuvažiavo atvežti pinigų, tačiau grįžęs į įvykio vietą nieko joje nerado, vėliau susirado tą berniuką, sumokėjo pinigus, pasiėmė dviratį suremontuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat paaiškino, kad sąmoningai iš įvykio vietos nepasišalino, o išvažiavo bendru sutarimu su nukentėjusiuoju atvežti jam pinigus, policijos nekvietė, nes pasimetė (21-22,32 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Ū. parodė, kad įvykio dieną išsimaudė karjere, važiuojant atgal mašiną sumėtė, buvo daug dulkių, net nepajuto, jog į kažką atsitrenkė. A. M. paklausė vaikų, ar jie sveiki, nukentėjęs paprašė pinigų, nuvažiavo iki namų, A. M. pasiėmė pinigus, tačiau grįžęs įvykio vietoje vaiko neberado. Vėliau išsiaiškino kieno ten vaikas, nuvažiavo pas jo tėvus, sumokėjo pinigus, o jie parašė raštą, jog neturi pretenzijų (22 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog automobilis kliudė nepilnametį dviratininką ir nuvažiavo iš įvykio vietos. (duomenys neskelbtini)rado nukentėjusįjį su motina, jis paaiškino, kad jį kliudė automobilis, vairuotojas privažiavo paklausti, kiek pinigų reikės už įvykį ir nuvažiavo. Liudytojas su nukentėjusiuoju nuvažiavo į įvykio vietą, joje rado tik automobilio vėžes, nubraižė įvykio vietos schemą, apklausė vaikiną, ir medžiagą perdavė Kelių policijai (30 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą iš budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) partrenktas jaunuolis, automobilis iš įvykio vietos nepasišalino. Nuvyko su jaunuoliu į įvykio vietą, kaltininko joje nebuvo, prie pareigūnų kaltininkas pas nukentėjusįjį grįžęs nebuvo, o nukentėjusiojo motina sakė, kad tą dieną jis nebuvo ir pas ją sugrįžęs (31 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. T. parodė, kad gavo pranešimą ir nuvyko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas nepilnametis. Nuvykę nurodytu adresu rado motiną ir vaiką, jie paaiškino, kad vaikas važiavo su dviračiais nuo karjero link namų ir jį kliudė mašina, jis nukrito, susižalojo, mašina truputį pavažiavo, sustojo, paklausė apie pinigų sumą, vėliau vairuotojas sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Vairuotojas suprato, kad padarė eismo įvykį, paklausė dėl žalos atlyginimo ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, vairuotojas iš berniuko nepasiėmė jokių koordinačių (31 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. parodė, kad įvykis įvykio liepos 10 dieną, vaikai važiavo maudytis su dviračiu. Vėliau paskambino sūnus, pasakė, jog įvyko avarija, liudytoja nuvažiavo į įvykio vietą, rado vaiku, vaikas jai papasakojo, kad atlėkė mašina, nutrenkė jį, sustojo, paklausė, ar reikia pinigų ir nuvažiavo. Iš karto po eismo įvykio nebuvo pasiėmęs jokių duomenų, eismo įvykio kaltininkas susisiekė praėjus 2-3 savaitėms, atėjo, atsiprašė, atsiskaitė už dviratį, gavo 50 Eur moralinę žalą. Pretenzijų neturi (31-32 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad važiavo po maudynių namo su dviračiu, draugai ėjo pėsti. Mašina jį nutrenkė, atsikėlė, apsičiupinėjo, pasakė draugams, kad numerius automobilio užsirašytų, vairuotojas parvažiavo, sustojo, atidarė langą ir paklausė, kiek pinigų yra skolingas, liudytojas paklausė, kiek turi, o tada vairuotojas nuvažiavo. Vairuotojas jokių liudytojo kontaktinių duomenų nepaėmė, nepasiūlė suteikti medicininės pagalbos, tik po trijų savaičių atvažiavo ir žalą atlygino (32 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, tačiau nurodė, jog jo pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo sąmoningas, nes susitarė su nukentėjusiuoju, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. A. M. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojo L. V. parodymai, kad įvykio dieną mašina jį nutrenkė, vairuotojas pavažiavo, sustojo, atidarė langą ir paklausė, kiek pinigų yra skolingas, vėliau vairuotojas nuvažiavo, jokių liudytojo kontaktinių duomenų nepaėmė, nepasiūlė suteikti medicininės pagalbos, atvažiavo tik po trijų savaičių (32 b.l.).

Liudytojo L. V. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų – V. P., D. D., R. T., bei nukentėjusio vaiko motinos D. D. teisme duoti paaiškinimai. Liudytojas V. P. parodė, kad nukentėjusysis paaiškino, jog jį kliudė automobilis, vairuotojas privažiavo paklausti, kiek pinigų reikės už įvykį ir nuvažiavo. Liudytojas su nukentėjusiuoju nuvažiavo į įvykio vietą, joje eismo įvykio kaltininko nebuvo (30 b.l.). Liudytojas D. D. parodė, kad nuvyko su jaunuoliu į įvykio vietą, kaltininko joje nebuvo, prie pareigūnų kaltininkas pas nukentėjusįjį grįžęs nebuvo, o nukentėjusiojo motina sakė, kad tą dieną jis nebuvo ir pas ją sugrįžęs (31 b.l.). Liudytoja R. T. parodė, kad nukentėjusysis paaiškino, jog važiavo su dviračiais nuo karjero link namų ir jį kliudė mašina, jis nukrito, susižalojo, mašina truputį pavažiavo, sustojo, paklausė apie pinigų sumą, vėliau vairuotojas sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Vairuotojas suprato, kad padarė eismo įvykį, paklausė dėl žalos atlyginimo ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, nepasiėmė jokių koordinačių (31 b.l.). Liudytoja D. D., nukentėjusio vaiko mama, parodė, kad sužinojusi apie įvykį, nuvažiavo į įvykio vietą, rado vaikus, vaikas jai papasakojo, kad atlėkė mašina, nutrenkė jį, sustojo, paklausė, ar reikia pinigų ir nuvažiavo. Susisiekė tik praėjus 2-3 savaitėms, žalą atlygino (31-32 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys loginę įvykių seką, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, o liudytojai V. P., D. D., R. T. yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojos I. Ū. parodymais, kadangi I. Ū. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugė, buvo įvykio vietoje su A. M., todėl ši liudytoja nėra suinteresuota duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas A. M., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuota padėti išvengti A. M. administracinės atsakomybės.

A. M. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (2 b.l.), tarnybiniu pranešimu (3 b.l.), L. V. paaiškinimu (5 b.l.), I. Ū. paaiškinimu (6 b.l.), D. D. raštu, patvirtinančiu, jog A. M. atlygino materialinę ir moralinę žalą (7 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (8 b.l.), fotonuotraukomis (10-13 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (19 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad A. M. suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. 2015 m. liepos 5 d., 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir automobilis. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 219.2, 220, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. A. M. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi, savo atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

A. M. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė