- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- e2-1488-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05119-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Inga Abramavičiūtė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. M. 225,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2017-05-27 apie 15 val. 33 min. D. M. partrenkė šaligatviu ėjusį A. V., dėl ko D. M. buvo nubaustas administracine tvarka 90,00 Eur dydžio bauda. Administracinio nusižengimo byloje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovas, vairuodamas dviratį šaligatviu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nedavė kelio pėsčiajam, jį partrenkė iš nugaros pusės, ir dėl to, ieškovui buvo padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Atsakovas pripažino padaręs šį administracinį nusižengimą, kas buvo pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Dėl sveikatos sužalojimo, kurio mastas buvo nustatytas specialisto (nežymus sveikatos sutrikdymas) buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis 225 Eur. Dėl sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis asmuo mėnesį laiko buvo nedarbingas ir negalėjo gauti pajamų, todėl patyrė turgaus prekyvietės vieno mėnesio mokesčio išlaidas, negalėdamas prekiauti turguje jo kaip ūkininko užaugintomis daržovėmis. Tokiu būdu nukentėjusiojo turtiniai nuostoliai sudaro – 225 Eur sumą. Dėl patirto sveikatos sužalojimo ieškovas taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovo. Po patirto sveikatos sutrikdymo, iš nugaros patrenkus ieškovą atsakovo vairuotu dviračiu, ieškovas ilgą laiką kentė krūtinės skausmą. Ieškovas apie mėnesį laiko buvo nedarbingas, negalėjo pasikelti iš lovos dėl stiprių krūtinės skausmų. Ieškovą tuo metu namuose prižiūrėjo ir jam padėjo tiek judėti, tiek atlikti kitus judesių reikalingus veiksmus, apsirengti ir pan., jo žmona. Ieškovas apie mėnesį laiko pragulėjo lovoje namuose. Taigi, yra visiškai akivaizdu, kad ieškovas jautė skausmą dėl sužalojimų ir nepatogumus dėl to, taip pat patyrė nepatogumus, nes juo nuolat rūpintis turėjo jo žmona, kadangi jis labai sunkiai galėjo judėti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas buvo partrenktas šaligatvio dalyje, t. y. saugioje pėsčiajam zonoje, todėl akivaizdu, kad ieškovas patyrė išgąstį įvykio metu. Atsižvelgiant į A. V. sužalojimo pobūdį, laipsnį ir pasekmes jos sveikatai, jo dvasinius išgyvenimus, patirtą didelį fizinį skausmą, sukeltą išgąstį, į atsakovo pažeistas saugotinas vertybes, susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, padarytą neturtinę žalą šiuo konkrečiu atveju ieškovas vertina 1300,00 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš karto po šio įvykio, atsakovas sustabdė dviratį, pribėgo prie nukentėjusiojo, paklausė, kas jam skaudą, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją, padėjo surinkti Ieškovo nukritusius daiktus ir liko įvykio vietoje, kol atvyko specialiosios tarnybos. Todėl jis elgėsi taip, kaip priklauso padoriam piliečiui, siekė padėti nukentėjusiajam, užkirsti kelią didesnių eismo įvykio padarinių kilimui. Atsakovui dėl šio eismo įvykio buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, ir paskirta 90 Eur baudą, kurią jis sumokėjo. Nutarime pažymėta, kad jis nuoširdžiai gailėjosi, prisipažino padaręs nusižengimą, padėjo jį išaiškinti. Ieškovas, žinodamas, kad nuo 2017-05-29 yra nedarbingas, 2017-07-02 sumokėjo (duomenys neskelbtini) 225 Eur už prekyvietės nuomą. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar šios išlaidos buvo būtinos ir reikalingos, ar ieškovas tuo metu aplamai turėjo sutartį (duomenys neskelbtini) dėl prekyvietės nuomos, ar turėjo teise prekiauti daržovėmis (gal jam buvo reikalingas individualios veiklos pažymėjimas, jei taip, ar jis jį turėjo), ar jis yra ūkininkas. Pažymėtina, kad iš 2017-06-06 PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini), nesimato, už kokį mėnesį išrašytą ši sąskaita, tuo labiau, kad ji buvo apmokėta tik 2017 m. liepos 2 d. todėl ieškovas neįrodo turtinės žalos atsiradimo būtinumo, t.y. priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jam (ieškovui) kilusios turtinės žalos. Nors ieškovas nurodo, kad apie mėnesį negalėjo pasikelti iš lovos dėl stiprių krūtinės skausmų, bet jam nebuvo taikomas joks gydymas, išskyrus rekomendacijų naudoti tepalą. Iš pažymos apie nedarbingumą matyti, kad jis nuo 201-05-29 kiekvieną savaitę turėjo būti pas gydytoją, vadinasi galėjo keltis iš lovos, bet to, nors jam buvo rekomenduojama naudoti tepalus, byloje duomenų, apie šios rekomendacijos vykdymą, ieškovas nepateikė. Todėl jo reikalavimas priteisti 1300 Eur neturtinė žalos nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat pažymėtina, kad praėjus kažkuriam laikui po eismo įvykio, atsakovui skambino moteris, prisistačiusi ieškovo žmona, reikalaudama sumokėti ieškovui 240 Eur ir tuo galutinai išspręsti šį klausimą atsakovas paprašė pateikti žalą pagrindžiančius dokumentus, pasiteiravo, kodėl pats nukentėjusysis neskambina, tuo kontaktas ir pasibaigė.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ėjo šaligatviu prie gatvės, į jį atsitrenkė atsakovas. Buvo labai stiprus sumušimas, niekas nelūžo. Turėjo sumokėti 225,00 Eur turgaus vietos mokestį, prekiauja daržovėmis. Paskaičiavo 1300,00 Eur neturtinės žalos, tokia suma vertina patirtą skausmą. Gėrė nuskausminamus vaistus, kuriuos išrašė gydytojas, naudojo tepalus, įrodymų neturi, kadangi čekių neišsaugojo. Mėnesį laiko negalėjo atsikelti, apsirengti, jam padėjo žmona. Greitąją iškvietė kaltininkas. Neįgalumą turi jau seniau.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovas buvo partrenktas iš nugaros atsakovo. Ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas neatvyko į savo prekybos vietą dėl to, kad buvo sužalotas atsakovo. Ieškovas savo turinę žalą apibrėžia minimaliai. Atsakovui buvo nurodoma, kad kreipiantis į teismą bus patirtos didesnės išlaidos. Nežymus sveikatos sutrikdymas yra pakankamai rimtas sužalojimas, sužalojimo laipsnis yra nemažas. Ieškovas patyrė nepatogumus, jautė skausmą, gėrė nuskausminamuosius, mėnesį buvo nedarbingas.
Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Privažiavus ieškovą, jis žengė žingsnį į kairę, todėl į ieškovą atsitrenkė. Iškvietė greitąją, atvažiavo ir policija. Paskirtą baudą sumokėjo. Jam skambino moteris, prisistačiusi ieškovo žmona, kuri prašė 400-500 Eur žalos atlyginimo. Vėliau gavo pretenziją dėl žalos atlyginimo. Mano, kad sąžininga būtų mokėti 200,00 Eur.
Atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos, nėra priežastinio ryšio. Neturtinė žala negali padidėti. Nėra duomenų apie rentgeną, chirurgo konsultaciją. Neturtinės žalos suma yra neįrodyta.
Liudytoja Z. V. nurodė, kad ieškovas mėnesį jautėsi labai blogai. Vartojo vaistus nuo skausmo. Vaistams buvo išleista gal 50,00 Eur. Po kurio laiko skambino atsakovui. Ji nevairuoja, į turgų nevažiuoja. Vyras gauna apie 100,00 Eur už tai, kad yra neįgalus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2017-05-27, apie 15 val. 33 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovas D. M. kliudė šaligatviu ėjusį ieškovą A. V., t. y. nedavė pėsčiajam kelio, ir padarė administracinį nusižengimą bei buvo nubaustas 90,00 Eur dydžio bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Po įvykio atsakovas iškvietė greitąją pagalbą, prisipažino jį padaręs, padėjo išaiškinti įvykį, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
5. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui buvo diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (skausmingumas palpuojant, judesio metu krūtinėje, anteroloateraliai poodinė kraujosrūva), nuo 2017 gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 26 d. jis buvo nedarbingas. Jam buvo rekomenduojamas tausojantis režimas, tepalai, negerėjant – rentgenas ir chirurgo konsultacija.
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturinės žalos, susijusios su aptartu įvykio, atlyginimo.
7. Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
8. LR CK 6.283 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
9. LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2010).
10. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, laiko, kad ieškovo patirta 225,00 Eur dydžio turtinė žala nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prekiauja savo užsiaugintomis daržovėmis, apie mėnesį laiko jis buvo nedarbingas, iš byloje esančių įrodymų matyti (kasos pajamų orderis, sąskaita faktūra), kad prekybos vietos nuoma mėnesiui kainavo 225,00 Eur, teismas taip pat pažymi, kad ieškovas neprašo priteisti negautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas laiko, jog yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 225,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
11. Spręsdamas dėl priteistino neturinės žalos dydžio teismas pažymi, kad ieškovas jautė fizinį skausmą, vartojo nuskausminamuosius, patyrė nepatogumų, kadangi jam buvo sunku judėti, tačiau atsakovas po įvykio iškvietė pagalbą, pripažino įvykio aplinkybes, o tokie atsakovo veiksmai vertintini teigiamai. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui kaulų lūžių nenustatyta, diagnozuotas krūtinės sumušimas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo elgesį, negalima teigti, kad ieškovas patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją ar kitus itin stiprius dvasinius išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant piniginės satisfakcijos dydį, atsižvelgtina į ilgai trukusį skausmą, patirtus nepatogumus, sumažėjusias galimybes bendrauti, tai jog ieškovas turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, todėl patirtos neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju teismas vertina 500,00 Eur suma. Ieškovui iš atsakovo priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
12. CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei nepriteisiamos.
14. Iš atsakovo valstybės naudai, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, priteistina 16,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 0 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur (šešiolika eurų 0 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.