Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 284 str. 1 d., ir nubaustas 80 parų arešto bausme. Arešto bausmę atliekant areštinėje.

Priteista iš M. G. pašto išlaidų valstybei 25,20 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. spalio 13 d. apie 21 val. 30 min., viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), Panevėžyje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pašalinių asmenų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais bei sudavė vieną smūgį ranka N. M. į kairįjį skruostą bei spyrė koja į kairįjį šoną, nuo smūgio N. M. atsitrenkė dešiniąja sėdmens dalimi į automobilių durelių briauną, dėl to nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti pakeičiant paskirtą bausmę - areštą į kitą bausmę - baudą, kurios dydis būtų paskirtas artimas minimaliam, arba paskirtos arešto bausmės dydį sumažinti iki artimo minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui. Skunde nurodo, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, tuo pagrindu pastaroji aplinkybė turėtu būti pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis gyvena su II gr. invalidu tėvu, nepilnamečiais broliu ir seserimi, kuriems reikalinga jo pagalba, o dėl arešto bausmės labai nukentėtų jo šeimos nariai. Būdamas laisvėje ieško darbo, dalyvauja įvairiuose konkursuose, įsidarbinęs padės materialiai šeimos nariams. Bausmės paskirtis gali būti įgyvendinama paskyrus baudą. Ateityje žada nenusikalsti, nes šiuo metu jo pagrindinis tikslas yra darbo suradimas ir įsidarbinimas bei pagalbos suteikimas jo artimiesiems.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliaciniame skunde M. G. nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę ir dėl veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Toks apelianto argumentas nepagrįstas, nes pripažįstant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laisva valia ir savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, prisipažintų padaręs baudžiamąją veiką, esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertintų savo elgesį ir nuoširdžiai dėl to gailėtųsi. Norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti vien tik tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, teismui būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šių požymių nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos M. G. ikiteisminio tyrimo metu iš viso neprisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta tik iš dalies, t.y. pripažįsta, kad pastūmė, tačiau neigė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. M. G. neigė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad jis išprovokavo konfliktinę situaciją bei naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Visa tai rodo, kad M. G. ne pilnai, o tik iš dalies, pripažino įvykdęs šį nusikaltimą, tai padarė nenuoširdžiai, o taip pat nevertina kritiškai šios savo nusikalstamos veikos. Ir tik po skundžiamojo nuosprendžio priėmimo, apeliaciniame skunde nurodė, kad prisipažįsta ir galisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Tokie M. G. parodymai viso proceso metu ne tik neprisidėjo prie tiesos nustatymo šioje byloje, bet ir jokiu būdu negali būti laikomi savanoriški ir nuoširdūs, kurie duotų pagrindą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi jis ne laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o tik turėdamas konkretų tikslą – kad būtų švelninta paskirtoji bausmė.

Nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, M. G. padarė būdamas 2004-11-08 teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (jam buvo paskirta 3 MGL dydžio bauda) ir turėdamas neišnykusį teistumą. BK 27 str. nustatyta, kad jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis yra recidyvistas. BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir M. G. skyrė trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą. Pažymėtina, jog apeliantas 2004 07 06 – 2007 08 12 laikotarpyje sistemingai ir piktybiškai darė administracinius teisės pažeidimus: padarė tris svetimo turto pagrobimus, keturis nedidelius chuliganizmus, vieną policijos pareigūno nurodymų nevykdymą ir jo įžeidimą. Nors jam skirtų administracinių nuobaudų galiojimo laikas ir pasibaigęs, bet visa tai jį charakterizuoja kaip linkusią pažeidinėti įstatymus asmenybę. Ir dabartinis jo įvykdytas nusikaltimas pasižymi ypatingu įžūlumu, savęs priešpastatymu ne tik įstatymui, bet ir visuotinai priimtoms moralės normoms, padarytas ne savo lygio aplinkos tarpe, bet niekuo nepateisinamas fizinis smurtas ir agresija, sukėlę nežymų sveikatos sutrikimą, ciniškai buvo panaudoti prieš visai niekuo dėtą, savęs apsiginti negalinčią merginą. Be to, kad apeliantas ignoruoja įstatymus, rodo ir tas faktas, jog baudžiamuoju įsakymu paskirtą mažą- tik 3 MGL dydžio baudą jis sumokėjo praėjus net trims metams po baudžiamojo įsakymo priėmimo, nors tai privalėjo padaryti per tris mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo. Visos bylos aplinkybės, apelianto elgesys rodo, jog jo elgesiui ankstesnės nuobaudos, pirmuoju nuosprendžiu paskirtoji bausmė jokios teigiamos įtakos nepadarė, visi apeliaciniame skunde nurodyti pažadai yra deklaratyvaus pobūžio siekiant kaip nors sušvelninti ir taip švelnę bausmę, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti pakeičiant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – areštą į kitą šio straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, t.y. baudą, ar paskirtos arešto bausmės dydį sumažinant iki artimo minimaliam dydžio.

Skirdamas bausmę M. G., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis nesunkus ir baigtas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, tai pagrindė faktiniais bylos duomenimis ir BK 54 str. nuostatų nepažeidė, paskirdamas trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, kuris savo dydžiu yra didesnis, nei šios bausmės vidurkis. Paskirta bausmė nei rūšimi, nei trukme nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Šiuo atveju aplinkybė, kad M. G. tėvui, kuris yra II gr. Invalidas, nepilnamečiams broliui ir sesei reikalinga jo pagalba, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, tuo labiau, jog apeliantas niekur nedirba, nesimoko (nors baigęs tik baigęs 7 kl.) ir tikėtina, kad būtent jis yra išlaikomas artimųjų, o ne atvirkščiai. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.