- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1-118-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17934-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- I. V.
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra, 2017-04-14, apie 22 val. 04 min., vairavo A. Š. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio - jos kraujo mėginyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamoji I. V. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino. Nurodė, kad tą dieną pas ją į namus atvažiavo A. Š., kuris atsivežė alkoholio. Parodė, kad alkoholį vartojo: ji, S. B., A. Š., vėliau atėjo M. B., V. J. ir grįžo K. S. Jos sesuo paprašė paimti draugą, kuris buvo už miško. Tada A. Š. padavė automobilio raktus, pasakė, kad jeigu reikės, važiuokit, todėl jie ir išvažiavo. Bevažiuojant iš miško pamatė iš priekio atvažiuojančius pareigūnus, kurie įjungė švyturėlius, ilgąsias šviesas ir važiavo tiesiai į juos. Nurodė, kad jos draugas nežinojo kur dingti, todėl traukėsi į šoną ir jų automobilis nuslydo į griovį, kuriame buvo vandens. Nurodė, kad ji sėdėjo keleivio pusėje priekyje, o jos draugas K. sėdėjo prie vairo. Kaltinamoji nurodė, kad nežino, kas kurioje vietoje sėdėjo gale, nes buvo tamsu ir buvo išgėrusi. Parodė, kad nuslydus jų automobiliui į griovį, ji griebė už durelių ir šoko į kitą pusę, nes pradėjo bėgti vanduo. Nurodė, kad jų automobilis buvo pasviręs į dešinę pusę. Besikeičiant vairuotojas atsisėdo link keleivio pusės ir jie susikeitė vietomis, tačiau nežino, kaip tai įvyko. Nurodė, kad kai automobilis nusviro, ji iš karto šoko prie vairo, tačiau už vairo net nepaėmė, ant kelių vairuotojui neatsisėdo, bet staigiai susikeitė vietomis. Patvirtino, kad ji tik už durelių pasiėmė, o pareigūnai ją ištraukė ir išvežė į ligoninę. Nurodė, kad nuo įvažiavimo į griovį iki pareigūnų atėjimo praėjo maždaug minutė laiko. Parodė, kad vėliau kalbėjo po įvykio su K. S., kodėl taip įvyko ir jis pasakė, kad atsisėdo į keleivio pusę todėl, kad norėjo vairuotojo teises laikyti, o jos iš jo yra atimtos. Pažymėjo, kad tuo momentu nebuvo jokių kalbų, nes viskas greitai įvyko. Patvirtino, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamosios I. V. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad su pareikštu įtarimu visiškai nesutinka, kadangi automobilio ji nevairavo. Parodė, kad 2017-04-14 apie 20 val. pas ją į namus, kuriuose gyvena, adresu: (duomenys neskelbtini), automobiliu atvažiavo pažįstamas A. Š. Jis atvyko raudonos spalvos automobiliu „Audi 80“, kurios valstybinių numerių neprisimena, tik žino, kad automobilis priklauso A.. Kiek žino A. vairuotojo pažymėjimo neturi ir jis atvažiavo vienas bei atsivežė alkoholio, t. y. tris 0,7 litro talpos butelius degtinės. Tuo metu namuose buvo ji ir jos sesuo S. B. ir jos abi, kartu su A. vartojo alkoholį, kurį jis atsivežė. Po kurio laiko atėjo jo brolis M. B. kartu su V. J., tačiau jie alkoholio nevartojo. Maždaug apie 22 val. į namus grįžo jos sugyventinis K. S., kuris buvo blaivus ir S. paprašė, kad A. duotų K. savo automobilio, kad šis nuvažiuotų iki Baltkojų miško pasiimti S. draugo E., kurio pavardės nežino ir su kuriuo buvo susitarusi, jog šis atvažiuos pas juos išgerti. A. pats padavė jam priklausančio automobilio raktelius iš kelnių kišenės ir leido K. nuvažiuoti pasiimti E., o pats sakė, kad eina prigulti ir kartu su jais nevažiavo. K. vairuotojo pažymėjimo neturi ir tai žinojo A., kadangi jie visi bendrauja. K. sėdosi už automobilio vairo, ji priekinėje keleivio vietoje, o ant galinės sėdynės sėdėjo S., M. ir V. ir jie visi išvažiavo pasitikti E. Važiuojant nuo Dačnaujienos kaimo link Valenčiūnų kaimo, jau beveik pravažiavus Baltkojų mišką, jie sutiko E., kuris kiek suprato buvo blaivus. Jis atsisėdo į automobilį, t. y. ant galinės sėdynės kur jau sėdėjo V., S. ir M. ir jie važiavo į namus toliau gerti, tačiau maždaug prie „Dočkaus“ tvenkinio, pamatė iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesas, bet iš pradžių nesuprato, kad tai policijos automobilis. Kaip minėjo automobilį vairavo K. ir likus maždaug 20 metrų iki atvažiuojančio automobilio, suprato, kad tai pareigūnai, nes jie įjungė ilgąsias automobilio šviesas bei švyturėlius ir K. pasimetė, nesusivokė kaip elgtis ir traukėsi į dešinį kelio kraštą bei nuslydo nuo kelio ir automobilio dešine puse įvažiavo į pakelės griovį, kuriame buvo vandens. Tada K. pasakė „lipk, lipk“ ir ji nesuprato kur jai lipti, bet greitai atsisėdo į vairuotojo vietą, o K. į priekinę keleivio vietą ir tada greitai priėjo prie automobilio pareigūnai ir ją iš automobilio ištraukė. Kiek pamena, tuo metu kai jie labai greitai pasikeitė su K. vietomis, pareigūnų automobilis stovėjo truputį už jų automobilio, nes pareigūnai juos stabdydami ir atvažiuodami jiems iš priekio, pravažiavo jų automobilį, tačiau kokiu tiksliai atstumu nuo jų automobilio sustojo pareigūnai, pasakyti negali. Ji negali pasakyti ar pareigūnai jai nustatė girtumą alkotesteriu įvykio vietoje ar į jį pūtė ligoninėje, nes buvo labai išsigandusi ir neprisimena. Taip pat neprisimena, kad būtų prisipažinusi pareigūnams, jog automobilį vairavau ji. Pareigūnai ją išvežė į Šakių ligoninę, kur buvo paimtas kraujas ir tik ligoninėje atsigavusi po patirto išgąsčio, kad įvažiavo į griovį, suprato, kad bus prisiėmusi kaltę dėl automobilio vairavimo, nors iš tiesų ji automobilio nevairavo, jį vairavo jos sugyventinis K.. Kaip vėliau kalbėjo su sugyventiniu, šis paaiškino, jog neužilgo jam yra galimybė atsiimti vairuotojo pažymėjimą, kuris jam buvo atimtas kai vairavo transporto priemonę būdamas girtas, todėl apsikeitė su ja vietomis, kad atsiėmimo terminas nenusikeltų (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji I. V. patvirtino, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.
Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą naktį patruliavo su D. K. ir buvo gautas pranešimas, jog keletas jaunuolių su raudonos spalvos automobiliu „Audi 80“, važinėja miško keliuku. Buvo reaguota į šitą įvykį: važiuota link Baltkojų girios, pastebėtas iš tolo atvažiuojantis automobilis, buvo įjungti švyturėliai, ilgosios žibintų šviesos, kad būtų apšviesti kokie asmenys važiavo, kas buvo už vairo. Tuo tarpu, prieš jiems įjungiant švyturėlius, prasikeičiant automobiliais, vairuotoja nuvažiavo nuo kelio. Tada jie greitai išlipo iš automobilio, nes visi važiavę asmenys bandė pabėgti, todėl jie visus pagražino į automobilį. Pažymėjo, kad vienintelę vairuotoją pasisodino į savo automobilį, nustatė jai girtumą ir laukė kolegų, kol atvažiuos į pagalbą, nes jaunuolių buvo daug. Matė, kas vairavo automobilį, kai jis dar važiavo, todėl buvo įsijungę ilgųjų šviesų žibintus, kad apsišviestų vairuotoją. Patvirtino, kad vairavo moteris, šviesių plaukų, kuriuos buvo susirišusi į kasą, dėvėjo džinsus. Kai automobilis nuvažiavo į griovį, kuriame buvo vandens, vienintelė vairuotoja buvo sausa, nes automobilio vairuotojo pusė buvo pasvirusi į viršų, todėl vairuotojo pusė nepapuolė į vandenį. Nurodė, kad vairuotoją greitai pasikvietė iš automobilio ir pasikvietė į savo automobilį. Patvirtino, kad visi kiti automobilyje sėdėję asmenys buvo sušlapę, o vienintelė mergina, kuri vairavo buvo sausa.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo pranešimą iš Marijampolės budėtojo, jog neblaivūs asmenys važinėja Duobiškių kaime su raudonos spalvos automobiliu „Audi 80“. Jie važiavo į Duobiškių kaimą ir jo apylinkes bei susisiekė su pranešėju. Jis paminėjo, kad automobilis nuvažiavo link Baltkojų miško, todėl jie nuvažiavo link ten. Pamatė iš priekio artėjančias šviesas, todėl nusprendė patikrinti. Nurodė, kad priartėjo prie automobilio, įjungė švyturėlius, ilgas šviesas, kad apšviestų keleivius ir vairuotoją. Pamatė, kad tai tas pats minėtas automobilis „Audi 80“. Nurodė, kad įjungus švyturėlius, automobilis susimėtė ir nuvažiavo į griovį, į dešinę pusę. Tada jie su kolega išlipo, maždaug per penkias sekundes nubėgo prie automobilio, išlaipino vairuotoją, o keleiviai liko sėdėti automobilyje. Vairuotojai alkotesteriu nustatė neblaivumą. Patvirtino, kad tada vairuotoja pripažino, jog vairavo. Po to atvažiavo kolega ir išsivežė vairuotoją į priėmimo skyrių kraujo pridavimui, o jie liko prie automobilio. Patvirtino, kad yra įsitikinęs, jog automobilį vairavo kaltinamoji I. V.. Pažymėjo, kad ten kur sėdėjo keleiviai, ten buvo pribėgę vandens, kadangi automobilis buvo vandens griovyje, o vairuotoja buvo sausa. Patvirtino, kad tuo metu kai jie įsijungė švyturėlius, automobilis dar važiavo, viskas apsišvietė, todėl matė šviesiaplaukę merginą, kurią tikrai atpažino, kai išlaipino iš automobilio. Nurodė, kad automobilio priekyje buvo du asmenys ir keturi gale. Nemano, jog per tokį trumpą laiko tarpą buvo galimybė apsikeisti vietomis ir abejoja ar tai apskritai įmanoma dėl tokio automobilio pakrypimo.
Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną vakare grįžo iš darbo ir kieme jau stovėjo automobilis „Audi 80“. Namuose vartojo alkoholį jo sugyventinė I. V., jos sesuo S. B. ir kaimynas A. Š.. Nurodė, kad jie visi buvo girti. Staiga sugalvojo parsivežti dar vieną draugą, todėl jis sutiko pavairuoti automobilį. Bevažiuojant iš priekio pamatė atvažiuojant policijos automobilį, todėl jis išsigandęs nuvažiavo nuo kelio. Patvirtino, kad pareigūnai rado jo sugyventinę už vairo ir ją išsivežė, o kitiems net neleido išlipti iš automobilio, todėl nespėjo pasakyti, kad vairavo jis. Nurodė, kad jie su automobiliu nusileido į griovį, vanduo pradėjo bėgti į vidų, viskas labai greitai įvyko. Parodė, kad besikeičiant vietomis, I. V. buvo ant jo užsilipusi, o kai priėjo pareigūnai, jis jau keleivio vietoje buvo. Patvirtino, kad kai automobilis buvo pasviręs, jis sėdėjo dešinėje pusėje, tačiau neįsivaizduoja, kaip jis ten atsirado. Teigia, kad per kelias akimirkas pasvirusiame automobilyje apsikeitė vietomis, tačiau neįsivaizduoja kaip tai įvyko, paaiškinti negali. Pažymėjo, kad buvo blaivus. Nurodė, kad nuvažiavus nuo kelio buvo tokios frazės: „mes nuvažiavome nuo kelio“, sakė, kad šlapia, sakė „eik, kur aukščiau“. Nurodė, kad nieko daugiau tarpusavyje nekalbėjo. Pažymėjo, kad jo vairuotojo pusė buvo aukščiau, o dešinė pusė vandenyje skendėjo. Parodė, kad kai priėjo pareigūnai, jie vairuotojo vietoje sėdėjo dviese, I. V. buvo šalia jo kairėje pusėje. Nurodė, kad jis liko sėdėti keleivio pusėje, kai ją ištraukė iš automobilio, nes policija neleido išlipti, todėl negalėjo pasakyti, kad jis vairavo. Nurodė, kad kai I. V. buvo ištraukta, jis į keleivio vietą atsisėdo. Nežino, kodėl pareigūnai sakė, jog moteris vairavo. Patvirtino, kad automobilyje šešiese sėdėjo. Nurodė, kad už jo nugaros sėdėjo S., V. šalia S. per vidury, M. taip pat per vidurį, o E. G. dešinėje pusėje už keleivio. Parodė, kad po įvykio jam buvo kojos sušlapę, kai į keleivio vietą persėdo. Pažymėjo, kad jam koja per šlaunį yra lūžusi, todėl negalėjo jos įtempęs sėdėti, tačiau nežino, kodėl nepersėdo į sausą vietą.
Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvyko pas I. V., jie vartojo alkoholį ir po to jis užmigo. Jam atskėlus pasakė, kad jo automobilis yra aikštelėje, tačiau nežino, kaip jis ten atsirado. Nurodė, kad nežino, kaip jie važiavo su jo automobiliu, nes jis miegojo. Nurodė, kad jie pasinaudojo jo turtu, pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Patvirtino, kad atvykęs pas I. V., jis padavė automobilio raktelius I. V. seseriai S. B., kad saugotų ir niekam neduotų, kad niekas nevažiuotų. Nurodė, kad ryte atsikėlus jį pasiėmė teta, o jis apie savo automobilį nieko nežinojo. Nežino, kaip raktai atsirado pas kitus asmenis ir kas vairavo automobilį, nes buvo girtas ir miegojo. Nurodė, kad netvirtina savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes gali būti, kad melavo, tačiau pažymėjo, kad po įvykio geriau atsiminė. Patvirtino, kad buvo įspėtas dėl melagingų įrodymų davimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. Š. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2017-04-11 jis iš savo giminaitės I. B., nusipirko automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2014-04-14 apie 19 val. jį minėtu automobiliu I. B. nuvežė pas pažįstamą I. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten su I. V., jos seserimi S. B. ir I. draugu K. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė nemažai alkoholio. Valandos neprisimena, bet jis būdamas labai girtas, užmigo ir atsikėlė apie 24 val. Atsikėlus, K. jam pasakė, kad jo automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, kadangi I. V. juo važiavo girta ir ją sulaikė policijos pareigūnai. I. jis automobilio vairuoti nedavė, ji jo to net neprašė ir jeigu būtų prašiusi, būtų nedavęs. Kaip ji automobiliu išvažiavo, jis nematė, nes girtas miegojo. Automobilio rakteliai buvo jo striukės kišenėje, o striukę buvo pasikabinęs. Automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei atlikta techninė apžiūra, visi dokumentai buvo palikti automobilio daiktadėžėje. Dėl to, kad I. pasiėmė jo automobilį jo neatsiklaususi ir juo išvažiavo, jis jai pretenzijų neturi, ji automobilio neapgadino. Kas dar važiavo kartu su I. automobilyje, kai ją sustabdė policijos pareigūnai, ji nežino (b. l. 40).
Liudytojas A. Š. patvirtino, kad parodymai iš esmės yra teisingi, tik dėl automobilio raktelių neteisingi, nes tada nenorėjo sakyti, kam padavė raktelius. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo tik dėl automobilio raktelių. Pažymėjo, kad automobilį įsigijo iš I. B. prieš tirs, keturias dienas prieš įvykį, o užregistravo kitą dieną po įvykio. Nurodė, kad iš karto, kai nuvažiavo pasiimti automobilio sudarė sutartį. Patvirtino, kad automobilį įsigijo už 100 Eur. Pažymėjo, kad kai jis buvo pas I. B. namuose pasirašyti sutartį, tuomet nerašė nei, datos, nei sumos, šiuo duomenis surašė, kai nuvažiavo į policiją.
Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad atvažiavo A. Š. ir atsivežė alkoholio. Nurodė, kad alkoholį vartojo I., A. ir ji, po to atvažiavo brolis su drauge V. J.. Vėliau ji paprašė parsivežti draugą E.. Patvirtino, kad A. Š. jai davė automobilio raktus. Visa tai matė V. J. Tada ji K. paprašė, kad parvežtų jos draugą. Jie nuvažiavo už miško ir pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Policija pareigūnai įsijungė švyturėlius, ilgąsias šviesas, todėl jie išsigando ir nuvažiavo į griovį. Nurodė, kad viskas labai greitai viskas įvyko. Po to I. V. ir K. S. susikeitė vietomis, tačiau net nepastebėjo kaip tai įvyko. Patvirtino, kad automobilyje buvo šešiese: ji sėdėjo gale ties viduriu, V. J. sėdėjo dešinėje link griovio už keleivio, K. S. sėdėjo vairuotojo pusėje, o I. V. – keleivio pusėje, E. G. dešinėje gale už keleivio, M. B. viduryje šalia E. G. sėdėjo, šalia jos. Pažymėjo, kad V. ir jos brolis buvo negėrę, nes jie yra nepilnamečiai. Nurodė, kad V. J. reikėjo grįžti namo, nes jos tėvai laukė, todėl ji prašė K. S., kad pavežtų. Nurodė, kad ji prašė A. Š. raktelių, jis jai juos padavė. Tačiau pažymėjo, kad jis tuo metu miegojo, todėl tik numykė, bet suprato, kad A. leido važiuoti. Patvirtino, kad vairavo K. S., tačiau kai priėjo pareigūnai, I. V. jau sėdėjo vairuotojo vietoje, o K. S. sėdėjo keleivio pusėje. Pamatė tik tada, kai jau buvo susikeitę. Nurodė, kad automobilio gale pradėjo vanduo bėgti, todėl nekreipė dėmesio į priekį. Patikslino, kad už keleivio prie lango sėdėjo V. J., šalia V. J. sėdėjo ji, šalia jos sėdėjo jos brolis M. B. ir E., o K. vairavo automobilį. Patvirtino, kad supranta atsakomybę už melagingų parodymų davimą.
Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo į mišką atvažiavo pasiimti K. S., S. B., M. B., V. J. ir I. V.. Bevažiuojant pamatė, kad atvažiuoja iš priekio policijos automobilis. Pareigūnai juos stabdė, sustojo ant vidurio kelio, o jie nuslydo į šoną. Pažymėjo, kad prieš stabdant pareigūnai įjungė švyturėlius. Patvirtino, kad automobilį vairavo K. S.. Nurodė, kad jis sėdėjo gale už vairuotojo, šalia jo sėdėjo S. B., šalia jos V. J. ir M. B.. Patvirtino, kad gerai prisimena kas kur sėdėjo. Kai jie nuvirto su automobiliu į griovį, tada K. S. su I. V. staigiai susikeitė vietomis. Jie neišlipo, tačiau perlipo vienas per kitą. Nurodė, kad I. V. perlipo į vairuotojo pusę, o K. S. į šoną. Nurodė, kad iki kol pareigūnai priėjo, tai truko gal dešimt sekundžių. Nežino, kodėl jie keitėsi vietomis, apie tai nekalbėjo. Pažymėjo, kad besikeičiant vietomis I. V. atsisėdo K. S. ant kelių ir peršoko į vairuotojo pusę, o K. S. į šoną pasitraukė. Nurodė, kad kai I. V. atsirado vairuotojo pusėje, K. S. irgi buvo tuo momentu vairuotojo pusėje, tačiau jis perlipo į kitą pusę, o I. V. prie vairo. Nurodė, kad viskas įvyko staigiai, jis buvo blaivus ir matė, kad automobilį vairavo K. S.. Pažymėjo, kad jis sėdėjo už vairuotojo prie lango ir matė, kai iš priekio atvažiavo pareigūnai, apšvietė šviesomis. Nurodė, kad po įvykio jis nebuvo sušlapęs.
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nieko nežino apie įvykį. Parodė, kad A. Š. paprašė, jog ji parduotų jam automobilį, todėl ji pardavė. Nurodė, kad tai buvo vienuolikta diena. Patvirtino, kad automobilį pardavė už 250 Eur. Nurodė, kad pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir kaina buvo nurodyta sutartyje. Pažymėjo, kad jie ant dviejų sutarčių rašė, todėl byloje galbūt yra kita sutartis, kurioje neįrašyta kaina. Pažymėjo, kad automobilį buvo susitarę šeštadienį registruoti, nes A. Š. yra dirbantis ir, kad jam nereikėtų iš darbo išvažiuoti. Nurodė, kad jai paskambino penktadienį vakare policijos pareigūnai, jog sustabdė jos automobilį, tačiau jau buvo pasirašyta sutartis, todėl nuvažiavusi į VĮ „Regitra“ jį išsiregistravo. Patvirtino, kad pinigai už automobilį jau buvo sumokėti.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos V. J. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2017-04-14 apie 21 val. ji kartu su draugu M. B., nuėjo pas jo seserį I. V. į namus. Ten jau buvo jos draugė ir I. V. ir M. B. sesuo S. B. bei A. Š.. Kieme taip pat stovėjo raudonos spalvos „Audi“ markės automobilis, kurio valstybinių numerių nežino, tik žino, kad jis priklauso A. Š.. A. Š., I. V. ir S. B. vartojo alkoholinius gėrimus, matėsi, jog jie yra išgėrę. Ji matė, kaip A. Š. padavė automobilio raktelius S. B., kad išgėręs nevažiuotų ir rakteliai visada buvo pas S. B.. Nei ji, nei M. B. alkoholio nevartojo. Kiek vėliau į namus grįžo I. V. sugyventinis K. S.. Jis buvo blaivus ir alkoholio su kitais jos minėtais asmenimis nevartojo. Netrukus S. B. sugalvojo parsivežti savo draugą E. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). To, kad S. B. prašytų A. Š. automobilio, ji negirdėjo. A. Š. nuėjo miegoti, o jie visi, t. y. ji, I. V., S. B., K. S. ir M. B. išvažiavo A. Š. automobiliu. Automobilį vairavo K. S., bet ji negirdėjo ar jis pats pasisiūlė pavairuoti ar jo kažkas iš minėtų asmenų paprašė. Kad K. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, ji nežinojo, sužinojo tik kitą dieną iš I. V.. Važiuojant, ji, M. B. ir V. J. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, kaip minėjo K. S. už vairo, o I. V. priekinėje keleivio sėdynėje. Jie važiavo prie Gudlaukio ir pasiėmė E. G., kuris atsisėdo taip pat į galą. Važiuojant namo, pamatė iš priekio automobilio šviesas, bet jie nesuprato, kad tai gali būti policijos pareigūnai. Privažiavus arčiau, matė kaip įsijungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai ir K. S. tuo metu įvažiavo į griovį, kuriame buvo vandens. K. S. su I. V. labai greitai susikeitė vietomis, t. y. I. V. persėdo už vairo, o K. S. į priekinę keleivio vietą. Ji negirdėjo, kad K. S. būtų prašęs I. V. pasikeisti vietomis ar, kad I. V. būtų jam tai pasiūliusi. Jie susikeitė labai greitai, kol prie automobilio priėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai sustojo praktiškai lygiagrečiai jų griovyje stovėjusio automobilio, kadangi ji sėdėdama prie dešinės pusės durelių, matė tiek pareigūnus, tiek jų automobilį, pro šoninį kairės pusės durelių langą. Kai prie jų automobilio priėjo pareigūnai, I. V. jau sėdėjo už vairo ir jie ją išsivedė į savo tarnybinį automobilį bei vėliau išsivežė, o juos išleido visus namo. Pareigūnai I. V. patikrino girtumą, o jiems blaivumo nenustatinėjo nei vienam. Kitą dieną ji buvo sutikusi I. V., kuri sakė, jog nenorėdama išduoti, kad automobilį vairavo vairuotojo pažymėjimo neturintis jos sugyventinis K. S., prisipažino ir pamelavo policijos pareigūnams, kad minėtą automobilį vairavo ji, nors iš tiesų automobilį visą kelią vairavo K. S. (b. l. 46-47).
Teismas pažymi, kad pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nors kaltinamoji I. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad automobilio ji nevairavo, tačiau šiuos jos parodymus visiškai paneigia įvykį mačiusių policijos pareigūnų R. S. ir D. K. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2017-04-15 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) Reagavimo skyriaus viršininkės I. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017-04-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdymo (b. l. 1-2);
2017-04-14 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės R. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pagal 2017-04-14, apie 22 val. gautą iškvietimą, kad prie Baltkojų miško, Šakių r. sav., automobilį „Audi“ vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, nuvykus nurodytu adresu, kelyje Valenčiūnai - Pieščiai, Baltkojų kaimo ribose, Šakių r. sav., buvo pastebėtas automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pradėjus stabdyti, vairuotoja jo nesuvaldė ir įvažiavo į griovį. Patikrinus automobilį vairavusios I. V. neblaivumą su alkoholio matavimo prietaisu „Drager“ Nr. ARCK-0043 (patikros sertifikato Nr. 0510249), 2017-04-14, 22.41 val. nustatytas 1,94 prom. girtumas (paklaida +- 1,7 %) (b. l. 12-15);
2017-04-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3695/2017(01), kurioje konstatuota, kad I. V. kraujyje, paimtame 2017-04-14, 23.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 21);
2017-04-14 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. sprendimas, kuriame užfiksuota, kad dėl nustatyto neblaivumo vairuotoja I. V. nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 22);
2017-04-14 apžiūros aktas ir fotonuotraukos, kur užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu: Baltkojų k., Šakių r. sav. bei transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos padėtis – nurodyta, kad pasvirusio automobilio dešinė pusė yra griovyje, vandenyje, griovio plotis - 4 m., automobilio kairės pusės ratai yra 2,80 m atstumu nuo kelio dangos, kitos įvykio vietos aplinkybės (b. l. 25-33);
2017-04-14 transporto priemonės aprašas, kuriame detaliai aprašytas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Pagal 2017-04-14 raštą Nr. 64-IL-4774 ir 2017-04-19 kvitą, serija BBB Nr. 0004469, automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui perduotas į IĮ „Pietvė“ saugojimo aikštelę, esančią L. Giros g. 4, Šakiai (b. l. 34, 35);
2017-04-20 VĮ „Regitra“ registro duomenimis, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra A. Š., gim. 1998-05-01, transporto priemonės registracija - 2017-04-15 (b. l. 37). Pažymėtina, kad 2017-04-14 išraše iš Ieškomų registruotų kelių transporto priemonių registro buvo nurodyta, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. B., gim. 1987-04-07 (b. l. 36). 2017-04-11 pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad I. B. 2017-04-11 pardavė A. Š. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamosios I. V. parodymus, kad automobilį vairavo ne ji, o K. S., teismas vertina neigiamai, kaip neobjektyvius bei neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t. y. kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamoji I. V. nurodė, kad įvykio metu prasilenkiant jų automobiliui su iš priešais atvažiuojančiu policijos automobiliu, jų automobilis nuvažiavo į vandens griovį. Visi įvykyje dalyvavę liudytojai: K. S., A. Š., S. B., E. G. ir V. J. patvirtino, kad įvykio metu jų automobilis nuvažiavo į griovį, kuriame buvo vandens. Tai, kad automobilis nuvažiavo į griovį ir jo dešinė pusė skendėjo vandenyje užfiksuota ir apžiūros protokole bei fotonuotraukose (b. l. 25-32). Kaltinamoji I. V. teigė, kad automobilį vairavo ne ji, o jos sugyventinis K. S., su kuriuo ji iš karto po įvykio greitai apsikeitė vietomis. Teismo posėdžio metu I. V. negalėjo paaiškinti, kaip tai įvyko ir kokiu būdu apsikeitė su K. S. vietomis. Nurodė, kad pasvirus automobiliui, į jį pradėjo bėgti vanduo, todėl ji griebė už durelių, tačiau vairo net nepalietė, ant kelių K. S. atsisėdusi nebuvo, tiesiog perlipo į vairuotojo pusę. Pažymėjo, kad viskas įvyko labai greitai, bet negalėjo paaiškinti, kaip su K. S. sugebėjo apsikeitė vietomis per tokį trumpą laiką tarpą. Liudytojas K. S. nurodė, kad besikeičiant vietomis, I. V. buvo ant jo užsilipusi, o kai priėjo policijos pareigūnai, jis jau sėdėjo keleivio vietoje. Tačiau po to K. S. nurodė, kad kai priėjo policijos pareigūnai, jie vairuotojo vietoje sėdėjo dviese, o I. V. buvo šalia jo kairėje pusėje, taigi jis sėdėjo praktiškai per automobilio vidurį. Liudytojas E. G. nurodė, kad besikeičiant I. V. ir K. S. vietomis, ji atsisėdo jam ant kelių, nors pati kaltinamoji I. V. nurodė, kad ant kelių K. S. atsisėdusi nebuvo. Kiti įvykyje dalyvavę liudytojai, kaip I. V. ir K. S. apsikeitė vietomis, nematė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad liudytojų ir kaltinamosios parodymai iš esmės skiriasi, yra neišsamūs bei netikslūs. Nei vienas iš įvykyje dalyvavusių liudytojų negalėjo paaiškinti kaip I. V. ir K. S. sugebėjo susikeitė vietomis pasvirusiame automobilyje. Visi liudytojai K. S., A. Š., S. B., E. G. ir V. J. nurodė, kad nuo automobilio įvažiavimo į griovį iki policijos pareigūnų atėjimo prie automobilio, praėjo vos kelios sekundės ir viskas įvyko labai greitai. Tai patvirtino ir pareigūnai R. S. bei D. K.. Taigi, akivaizdu, kad per tokį trumpą laiko tarpą, pasvirusiame automobilyje, kuriame yra ribota erdvė, susikeisti keleiviui ir vairuotojui vietomis yra praktiškai neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tie asmenys, kurie patys dalyvavo toje situacijoje, tai yra kaltinamoji I. V. ir K. S. negalėjo paaiškinti, kaip jie apsikeitė vietomis ir davė iš esmės skirtingus parodymus dėl apsikeitimo būdo.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojai K. S., S. B., E. G. ir V. J. davė visiškai skirtingus parodymus apie tai, kas ir kur sėdėjo automobilio gale. Liudytojas K. S. nurodė, kad gale už jo (vairuotojo) sėdėjo S. B., per vidurį sėdėjo V. J. ir M. B. ir dešinėje pusėje už keleivio sėdynės (I. V.) E. G.. Liudytojas E. G. nurodė, kad jis sėdėjo už vairuotojo (K. S.), šalia jo S. B., tada V. J. ir prie dešinės pusės lango už keleivio sėdynės (I. V.) M. B.. Liudytoja S. B. nurodė, kad ji sėdėjo gale per vidurį su M. B., o iš kraštų sėdėjo E. B. ir V. J.. Kaip matyti, visi šie liudytojai davė iš esmės skirtingus parodymus dėl sėdėjimo vietų automobilio gale, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog liudytojų parodymai yra neišsamūs bei prieštaraujantys vieni kitiems.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, po įvykio automobilio dešinės pusės kraštas buvo nusviręs į vandens griovį ir jį sėmė vanduo (b. l. 27-32). Automobilio kairės (vairuotojo) pusės kraštas buvo pakibęs ant griovio krašto virš vandens, todėl vanduo ten nepateko. Liudytojai - policijos pareigūnai R. S. ir D. K. nurodė, kad vienintelė I. V. po įvykio buvo sausa, kadangi ji vairavo automobilį ir šios vairuotojo pusės vanduo neapsėmė. Taip pat jie nurodė, kad važiuojant priešais automobilį „Audi 80“, jie įsijungė ilgąsias šviesas ir apšvietė vairuotoją, todėl aiškiai matė, kad automobilį vairavo kaltinamoji I. V.. Tai, kad policijos pareigūnai įsijungė ilgąsias šviesas ir apšvietė iš priekio atvažiuojantį automobilį patvirtino visi jame buvę liudytojai. R. S. ir D. K. nurodė, kad po automobilio įvažiavimo į griovį, jie staigiai pribėgo prie automobilio ir vairuotojo vietoje sėdėjo ta pati mergina, kurią aiškiai matė vairuojančią. Abu liudytojai R. S. ir D. K. patvirtino, kad I. V. įvykio vietoje prisipažino vairavusi automobilį, šio fakto neneigė ir neginčijo. Policijos pareigūnai nurodė, kad vairuotoja sutiko pasitikrinti neblaivumą, o tikslesniam girtumo nustatymui ji buvo pristatyta į medicinos įstaigą. Teismas I. V. parodymus, kad ji nespėjo pasakyti policijos pareigūnams, jog automobilį vairavo ne ji, vertina kaip absoliučiai nepagrįstus ir nelogiškus, nes iš bylos medžiagos matyti, kad girtumo nustatymas truko tam tikrą laiko tarpą, per kurį kaltinamoji akivaizdžiai turėjo galimybę įvardinti įvykio aplinkybes. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji I. V. sutiko atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 16) bei pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje (b. l. 17-18).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai R. S. ir D. K. kaltinamosios atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti ją nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu. Atsižvelgtina į tai, kad teisme pareigūnai pasirašė, jog yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl I. V. baudžiamosios atsakomybės remiasi pagrįstai. Be to, ir kaltinamoji bei liudytojai K. S., S. B., E. G. iš dalies patvirtino pareigūnų aprodymų teisingumą, nes jie visi nurodė, kad pareigūnai važiuodami priešais įsijungė ilgąsias šviesas.
Liudytojų K. S., S. B., E. G. bei pagarsintus V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas vertina kaip šališkus, kadangi jie būdami kaltinamosios I. V. artimi draugai, galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Darytina išvada, kad jų duoti parodymai yra neišsamūs, prieštaraujantys vieni kitiems, todėl juos negalima vertinti kaip teisingus bei išsamius. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios I. V. veikoje, visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamoji I. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,73 promilės etilo alkoholio, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamosios asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametė, netekėjusi, neteista, administracine tvarka bausta penkis kartus, iš jų vieną kartą už analogiško teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį neblaivi, informacijos apie piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra, kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašyta, šiuo metu nedirba, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, byloje civilinis ieškinys nereiškiamas; į tai, kad kaltinamoji neturi teisės vairuoti jokių transporto priemonių, teismas mano, kad kaltinamoji tinkamų išvadų nedaro, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus arešto bausmę.
Nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimą, esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo nustatytas daugiau nei 1,50 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamoji I. V. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija viršijo įstatymo numatytą minimalią ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,73 promilės), savo kaltės nepripažino, pakartotinai padarė analogišką teisės pažeidimą, už kurį buvo bausta administracine tvarka 2013-06-11, tačiau išvadų nepadarė. Pažymėtina, kad nors I. V. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė netrukdo taikyti jos atžvilgiu BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl I. V. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones prokuroro siūlomam maksimaliam terminui, numatytam BK 68 straipsnio 2 dalyje.
Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajai vairuojant transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad 2017-04-11 I. B. pardavė automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. (b. l. 38). 2017-04-20 VĮ „Regitra“ registro duomenimis, automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra A. Š., gim. 1998-05-01, transporto priemonės registracija - 2017-04-15 (b. l. 37). Iš liudytojų parodymų matyti, A. Š. minėtą transporto priemonę buvo įsigijęs prieš I. V. nusikalstamos veikos padarymą, tai yra iki 2017-04-11, tačiau nebuvo įregistravęs VĮ „Regitra“. Automobilio pardavėja I. B. patvirtino, kad pinigus iš A. Š. gavo 2017-04-11 pasirašant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kas akivaizdžiai parodo, kad transporto priemonė nusikalstamos veikos metu priklausė A. Š.. Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės savininkas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad užkirstų kelią nusikalstamos veikos padarymui bei nedėjo jokių pastangų tam, kad kaltinamasis negalėtų pasinaudoti jo automobiliu. Nors liudytojos S. B., V. J. bei pats A. Š. nurodė, jog automobilio raktelius padavė su juo kartu buvusiai S. B., tačiau tai nesukliudė neblaiviam asmeniui I. V. pasinaudoti jo transporto priemone. Tai, kad transporto priemonės savininkas būdamas neblaivus, perdavė automobilio raktelius kitam asmeniui, dar nereiškia, jog jis ėmėsi būtinų veiksmų siekiant išvengti nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad transporto priemonės savininkas nerūpestingai naudojasi savo nuosavybės teise bei leidžia naudotis jo transporto priemone kitiems asmenims. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad transporto priemonės - automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinantis BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Kaltinamosios I. V. vairuota transporto priemonė – automobilis, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Konstatuotina, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei to nebūtų daroma, kaltinamasis, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamosios I. V. nusikalstamumui, transporto priemonė konfiskuotina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Transporto priemonė – automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduota saugoti į IĮ „Pietvė“ saugojimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 35), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas ir BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.