Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komponentas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Anglija“, Namų savininkų bendrija „Naujoji Anglija Vilniuje“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu sumažinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8883,43 Eur skolos, 11,20 Eur delspinigių ir šešių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, šalys 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarė dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, pagal kurias atsakovė nevisiškai atsiskaitė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, siekdama nutraukti 2018 metų sutartį, neįvykdė pareigos sutarties nutraukimo metu pateikti ieškovei savo ir naujo patalpų valdytojo (UAB „Naujoji Anglija“) pasirašytą apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą. Tokiu atveju, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą atsakovė turėjo tęsti mokėjimus už suvartotą geriamąjį vandenį ir išleistų nuotekų kiekį. Be to, atsakovė prašymą nutraukti šalių sutartį pateikė 2019 m. gruodžio 11 d., o ieškovė pagal fiksuotus apskaitos prietaisų rodmenis šalių sutartį nutraukė 2020 m. vasario 1 d. Ieškovė pažymėjo, kad ji neturi nei teisės, nei pareigos patekti į ieškovei nepriklausančią kitų asmenų (atsakovės) valdomą inžinerinę infrastruktūrą, todėl tik pati atsakovė turėjo teisę ir pareigą pateikti atsakovei apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą. Taigi, siekdama nutraukti šalių sutartį, atsakovė nesielgė taip, kaip to reikalauja bonus pater familias elgesio etalonas, o sutartį norėjo nutraukti tik jai patogiu būdu. Anot ieškovės, net ir bylos teisminio nagrinėjimo metu atsakovei pateikus su trečiuoju asmeniu UAB „Naujoji Anglija“ sudarytą skaitiklių rodmenų suderinimo aktą, ieškovė atitinkamai perskaičiuotų atsakovės mokėtiną sumą, o išskaičiuotą sumą galėtų padengti UAB „Naujoji Anglija“. Ieškovė pabrėžė, kad jai 2019 m. spalio 25 d. patikrinus apskaitos prietaisą, paaiškėjo, jog atsakovė buvo deklaravusi klaidingus apskaitos prietaisų rodmenis, t. y. paaiškėjo neapskaitytas 6787 kub. m skirtumas, dėl kurio galbūt atsakovei ir kilo sunkumų suderinti skaitiklio rodmenis. Ieškovė atsakovės mokėtas skolos įmokas paskirstė Civilinio kodekso 6.54, 6.55 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, šio ginčo esmė – kas turi atsiskaityti už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai ieškovė neteisėtai vilkino šalių sutarties nutraukimą ir nesudarė sutarčių su naujais vartotojais. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti už paslaugas pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartį ir neteisingai paskirstė atsakovės įmokas, nes atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėjo ieškovei tik pagal kitą sutartį ir nemokėjo pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartį. Atsakovė pažymėjo, kad ji (duomenys neskelbtini) įrengė ir 2019 m. rugsėjo 30 d. sutartimi neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybei perdavė inžinerinius tinklus, skirtus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, ir nuo to laiko atsakovė prarado bet kokią galimybę daryti teisinį ar fizinį poveikį inžineriniams tinklams. Anot atsakovės, nurodyti tinklai skirti aptarnauti Namų savininkų bendrijoje „Naujoji Anglija Vilniuje“ esančius namus, kurių statytoja UAB „Naujoji Anglija“. Dėl to atsakovė išreiškė valią nutraukti šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau ieškovė vilkino sutarties nutraukimą. Be to, nėra pagrindo taikyti šalių sutartyje įtvirtinto 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, nes tinkamu pranešimu gali būti pripažįstami ir paslaugų gavėjo veiksmai, be kita ko, paslaugos tiekimo-gavimo infrastruktūros perdavimas faktiniam paslaugos tiekėjui. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujama suma neatsiejamai susijusi su inžineriniais tinklais, todėl tokia suma negali būti priteisiama iš tokias paslaugas gauti neturėjusio asmens, t. y. iš atsakovės; be to, atsakovė buvo ieškovei atsakinga kaip inžinerinių tinklų savininkė, todėl atsakovė negali būti atsakinga po nuosavybės teisių perleidimo. Atsakovės teigimu, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra absoliuti-besąlyginė, nes paslaugos negali būti teikiamos per prievartą, todėl nereikšmingi ieškovės argumentai, kad atsakovė nepateikė visų duomenų sutarties nutraukimui, juolab kad atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl visos abejonės dėl sutarties sąlygų turi būti aiškinamos atsakovės naudai. Be to, pagal šalių sutartį, tuo atveju, kai apskaitos prietaisas įrengtas šulinyje – klientas jo rodmenų nedeklaruoja, t. y. apskaitos prietaiso rodmenis tikrina vandens tiekėjo atstovas. Atsakovė pažymėjo, kad ji nėra tinkamas atsakovas, nes galutinė paslaugų vartotoja yra Namų savininkų bendrija „Naujoji Anglija Vilniuje“. Atsakovės teigimu, ginčo šalių sutartis laikytina nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., o ne nuo ieškovės nurodomos 2020 m. vasario 1 d., be to, atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. negavo ir negalėjo gauti iš ieškovės jokių paslaugų, neturėjo teisės perparduoti tokias paslaugas. Kadangi ieškovė atsisakė 10,46 proc. dalies ieškinio reikalavimų, tai atsakovei priteistina atitinkama bylinėjimosi išlaidų dalis.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašė ieškinį tenkinti. Anot trečiojo asmens, ieškovės ir trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo 30 d. inžinierinių tinklų neatlygintino perleidimo savivaldybės nuosavybėn sutarties sudarymo metu jokių skolų, kurios neatsiejamai susijusios su perleidžiamu turtu, nebuvo, todėl tokių ieškovės skolų savivaldybė ir neperėmė.

Trečiasis asmuo UAB „Naujoji Anglija“ nurodė neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pralaimėjusios šalies arba iš šalies, kurios iniciatyva trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jis nebuvo atsakovės ir Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. rugsėjo 30 d. sutarties šalis ir (todėl) nežinojo apie inžinerinių tinklų perdavimą savivaldybei. Be to, anot trečiojo asmens, iki 2019 m. spalio 1 d. nė viena šalis (ieškovė ar atsakovė) netikrino skaitiklių rodmenų.

Trečiasis asmuo Namų savininkų bendrija „Naujoji Anglija Vilniuje“ nurodė, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Anot trečiojo asmens, jis nėra ir negali būti laikomas ginčo paslaugų gavėjas, nes tokių paslaugų gavėjai yra bendrijos nariai – atitinkamų nekilnojamųjų daiktų savininkai. Atsakovei nepalankaus sprendimo atveju trečiasis asmuo prašė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.

Ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarė sutartį dėl tinklų statybos Nr. 03-577(2702) (el. bylos failas 3, lapas 173). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, jog pagal ieškovės išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 17/404 ir visiškai suderintą projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų, ir nuotekų siurblinės statybą objekte Kvartaliniai vandentiekio ir nuotekų tinklai, Buitinė nuotekų siurblinė (duomenys neskelbtini) organizuoja ir visiškai apmoka statytojas (atsakovė). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad po tinklų pastatymo statytojas (atsakovė) įsipareigoja neatlygintinai perduoti pastatytą tinklą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Sutarties 5.2 papunktyje įtvirtintas statytojo (atsakovės) įsipareigojimas leisti ieškovei visą pastato eksploatavimo laikotarpį neatlygintinai naudotis vandens apskaitos mazgo patalpa tiek, kiek reikia tinkamai naudoti šalto vandens įvadą bei vandens apskaitos mazgą ir kitą su vandens tiekimu susijusią įrangą, t. y. tikrinti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, aptarnauti vandens apskaitos mazgą, šalinti avarijas ir pan.

2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 17551 (el. bylos failas 1, lapai 101-102). Sutartyje nurodyta, kad sutartis yra terminuota, galioja iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., o paslaugų (t. y. geriamojo vandens tiekimo) teikimo pradžia – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Atsakovė ir Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė sutartį, kuria atsakovė neatlygintinai perleido Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn vandentiekio tinklus – vandentiekio vamzdyną ir nuotekų šalinimo tinklus – buitinių (slėginių) nuotekų vamzdyną, esančius (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 2, lapai 8-13). Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė akcentuoja šios sutarties 5.2 papunkčio nuostatas, nustatančias, kad įgijėjui (savivaldybei) yra žinoma, jog jis atsako tik už tas perleidėjo (atsakovės) skolas, kurios neatsiejamai susijusios su neatlygintinai perleidžiamu turtu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pradiniame ieškinyje ieškovė savo reikalavimus grindė skolos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2023 m. vasario 28 d. ir, atitinkamai, į bylą teikė įrodymus (atsakovei išrašytas sąskaitas) už gerokai ilgesnį laikotarpį, tačiau 2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu (el. bylos failas 2, lapai 66-67) sumažinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė gerokai sumažino-susiaurino ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio reikalavimus grindė (tik) 2020 m. vasario 29 d. sąskaitoje faktūroje serija VAS Nr. 01143932 (failas 1, lapas 128 arba failas 2, lapas 75) nurodytomis atsakovės skolomis už laikotarpį iki 2020 m. vasario mėn. Šiuo aspektu iš ieškovės pateiktų 2019 m. spalio 31 d., lapkričio 30 d., gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 31 d. ir vasario 29 d. PVM sąskaitų faktūrų taip pat ieškovės paaiškinimų posėdžių metu matyti, kad ieškinio reikalavimai grindžiami atsakovės skola, kuri paaiškėjo 2019 m. spalio mėnesį ieškovei patikrinus skaitiklio rodmenis taip pat kuri susidarė per laikotarpį iki šalių sudarytos 2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 1 d.). Atsižvelgdamas į būtent taip apibrėžtas ieškinio ribas (ieškinio faktinį pagrindą), teismas nesiima nagrinėti ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su kitais-vėlesniais ginčo šalių tarpusavio santykių laikotarpiais po 2020 m. vasario 1 d., įskaitant ir santykius kylančius iš šalių 2022 m. rugsėjo 27 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Viena vertus, teismas iš dalies sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad šalių sudaryta 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartis gali būti vertinama kaip susijusi su šalių sudaryta 2017 m. rugsėjo 6 d. sutartimi, jos vykdymu (kad vanduo pačiai atsakovei buvo reikalingas tik jos vykdytų statybų laikotarpiu). Kita vertus, nurodytas šių dviejų sutarčių tarpusavio funkcinis ryšys nėra toks stiprus ir juolab teisiškai reikšmingas būtent sutarčių galiojimo ar jų nutraukimo prasme, nes sudarytos 2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties galiojimas buvo apibrėžtas konkrečiu terminu iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nebuvo siejamas su atsakovės nuosavybės teisėmis į statomus (ar užbaigtus statyti) inžinerinius tinklus. Pabrėžtina, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte, reglamentuojant kliento (atsakovės) teisę nutraukti šalių sutartį perleidus objektą kito asmens nuosavybėn, buvo nustatyti du kliento (atsakovės) įsipareigojimai: 1) vandens tiekėją informuoti per 30 dienų ir nutraukti sutartį; 2) iki sutarties nutraukimo visiškai atsiskaityti su vandens tiekėju ir pateikti kliento (atsakovės) ir naujo objekto teisėto valdytojo pasirašytą apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą. Teismas sutinka su atsakovės paaiškinimais, kad nurodytos 5.4 punkto nuostatos įtvirtina specialiąją tvarką, kai sutartis nutraukiama dėl nuosavybės teisių į objektą perleidimo. Dėl to būtina išnagrinėti ir teisiškai įvertinti, ar šių nuostatų buvo laikomasi ginčo atveju.

Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji apie šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties nutraukimą nuo atsakovės deklaruojamos datos (2019 m. rugsėjo 30 d.) informavo ieškovę laikydamasi nurodyto sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtinto 30 dienų termino. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad tokiam sutarties nutraukimui turėjo pakakti tam tikrų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei), tačiau šiame sprendime jau nurodyta, kad šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties galiojimas buvo apibrėžtas konkrečiu terminu (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.), ir sutarties galiojimas, jos nutraukimas nebuvo siejamas su atsakovės nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus perleidimu. Priešingai, pati atsakovė teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad tokiam sutarties nutraukimui turėjo būti taikomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtintos specialiosios nuostatos. Be to, apeliuodama į nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus perleidimą Vilniaus miesto savivaldybei, atsakovė nesilaiko pozicijos, kad po tokio nuosavybės teisių perleidimo atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymą turėtų perimti būtent naujasis perleisto turto savininkas, t. y. savivaldybė. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atsakovės bei trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos 2019 m. rugsėjo 30 d. sutarties 5.2 papunkčio nuostatos reglamentuoja įgijėjo (savivaldybės) atsakomybę tik už tokias skolas, kurios neatsiejamai susijusios su neatlygintinai perleidžiamu turtu, t. y. už tokias skolas, kurios susijusios su daiktinėmis teisėmis į perleistą turtą. Taigi nurodyta 2019 m. rugsėjo 30 d. sutarties nuostata netaikytina skoloms, kurios kyla iš prievolinių teisių, konkrečiai – iš sutarties dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo prievolių. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, kuriais apeliuojama į jos teisę šalių sutartį nutraukti kitokia (negu nurodytame 5.4 papunktyje nustatyta) tvarka, be kita ko, nutraukiant sutartį vien tik perleidus nuosavybės teises į inžinerinius tinklus.

2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 papunktyje nustatyta, kad sutarties specialiosios sąlygos turi pirmenybę prieš sutarties bendrąsias sąlygas. Tuo tarpu sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintos dvi pastabos:

1) tuo atveju, kaip apskaitos prietaisas įrengtas šulinyje – klientas (atsakovė) jo rodmenų nedeklaruoja, t. y. apskaitos prietaiso rodmenis tikrina vandens tiekėjo atstovas;

2) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas nesudaromas.

Teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad nurodyta pirmoji pastaba yra aiški ir jos turinys nekelia abejonių Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme. Dėl to, viena vertus, sutiktina su atsakovės atsikirtimais, kad būtent ieškovei teko sutartinė pareiga tikrinti apskaitos prietaiso rodmenis ir kad atsakovė neturėjo pareigos rodmenų deklaruoti. Kita vertus, būtina įvertinti, ar tokio ieškovės sutartinio įsipareigojimo vykdymas-nevykdymas turėjo įtakos atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui nutraukiant sutartį.

Šios bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad ji nevykdė nurodyto sutartinio įsipareigojimo, t. y. ieškovė netikrino apskaitos prietaisų rodmenų atsakovės objekte (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini) g.). Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ir ji nedeklaruodavo aptariamų rodmenų. Be to, atsakovės 2020 m. sausio 23 d. rašte (žr. šio rašto 4 punktą), kuris adresuotas ieškovei ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, nurodyta, kad ieškovė nuo pat šalių sutarties sudarymo nevykdė sutarties, t. y. netikrino apskaitos prietaiso rodmenų (el. bylos failas 2, lapai 59, 60). Taigi tokios šalių pozicijos teikia pagrindą konstatuoti, kad bent jau iki ieškovės 2019 m. spalio mėnesį atlikto rodmenų patikrinimo, nė viena ginčo šalis netikrino-nedeklaravo atitinkamų apskaitos prietaisų rodmenų. Į šią faktinę aplinkybę bylos teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai atkreipė dėmesį trečiasis asmuo UAB „Naujoji Anglija“, nurodydamas, kad iki 2019 m. spalio 1 d. nė viena ginčo šalis netikrino skaitiklių rodmenų. Šiuo aspektu posėdžio metu atsakovė taip pat iškėlė versiją, kad galbūt ginčo rodmenis deklaruodavo trečiojo asmens UAB „Naujoji Anglija“ asmuo-darbuotojas, kuris ir perduodavo rodmenis ieškovei.

Tokių faktinių aplinkybių-duomenų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė neneigė-neginčijo ieškovės argumentų, kad šalių ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė (savo rizika) buvo leidusi jai pagal sutartį tiekiamu vandeniu naudotis ir kitiems asmenims. Šiuo aspektu 2024 m. balandžio 4 d. posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji iš tikrųjų leido prie aptariamų inžinerinių tinklų prisijungti kitiems vartotojams, nes trečiasis asmuo UAB „Naujoji Anglija“ nebuvo susitvarkiusi prisijungimo sąlygų. Tokios faktinės aplinkybės teikia pakankamą pagrindą sutikti su ieškovės argumentais, kad nutraukiant šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartį, ieškovei buvo svarbu turėti (atsakovės pateiktus) duomenis apie dabartinio ir būsimo kliento-vartotojo suderintus apskaitos prietaisų rodmenis, kurie aiškiai atribotų kiekvieno iš šių vartotojų atsakomybę už buvusį ir būsimą paslaugų vartojimą. Taigi nurodyta šalių sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunkčio nuostata (įpareigojanti atsakovę pateikti apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą) nėra savitikslė ar formali-perteklinė taisyklė, o būtent skirta sudaryti sąlygas-prielaidas ieškovei tinkamai administruoti atsiskaitymą už jos teikiamas paslaugas, išvengiant ankstesnio ir vėlesnio vartotojų ginčų dėl jų sutartinės atsakomybės atskaitos taško. Šio teisėto intereso užtikrinimui nepakanka ieškovės vienasmeniško apskaitos prietaisų rodmenų nustatymo-užfiksavimo, nes vien tik toks vienasmeniškas rodmenų nustatymas negali užtikrinti to, kad su tokiais užfiksuotais rodmenimis sutiks tiek ankstesnis, tiek naujas vartotojai, kurie, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.145 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, gali tarpusavyje laisvai susitarti ir dėl kitokių tarpusavio atsakomybės ribų (atskaitos taškų). Taigi tokiam esamo ir būsimo ieškovės klientų tarpusavio susitarimui netgi nėra būtinas tikslus atitinkamų rodmenų fiksavimas-žinojimas – toks rodmenų suderinimo aktas gali būti sudaromas tiek pagal paskutinius žinomus tikslius, tiek su tam tikromis paklaidomis prognozuojamus prietaisų rodmenis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės (iki 2019 m. rugsėjo mėnesio) nevykdytas sutartinis įsipareigojimas tikrinti-deklaruoti šulinyje esančio apskaitos prietaiso rodmenis neturėjo esminės įtakos atsakovės galimybėms su būsimais vartotojais-klientais sudaryti ir ieškovei pateikti apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, t. y. neribojo atsakovės galimybių tinkamai įvykdyti šalių sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunkčio reikalavimus. Be to, tokią išvadą patvirtina ir tai, kad būtent 2019 m. spalio mėnesį, t. y. dar nepraėjus šalių sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje nurodytam 30 dienų terminui, ieškovė vis dėlto patikrino ir užfiksavo konkrečius ginčo rodmenis. Taigi per nurodytą informavimo apie sutarties nutraukimą 30 dienų terminą atsakovė turėjo realias-faktines galimybes žinoti konkrečius-tikslius apskaitos prietaisų rodmenis, reikalingus rodmenų suderinimo aktui. Tuo tarpu bylos teisminio nagrinėjimo metu atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji buvo ieškovei pateikusi tokį aktą (kad atsakovės el. laiškais ieškovei teikti aktai buvo tinkami ir kad juos ieškovė nepagrįstai vertino-atmetė kaip netinkamus).

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad nors ieškovė ilgą laiką ir nepagrįstai nevykdė prisiimto sutartinio įsipareigojimo tikrinti-deklaruoti šulinyje esančio apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau šį įsipareigojimą ieškovė galiausiai vis dėlto įvykdė ir tai įvyko dar iki šalių sutarties nutraukimo, todėl tai iš esmės neapribojo-nesuvaržė atsakovės galimybių žinoti tikslius apskaitos prietaisų rodmenis, reikalingus sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymui – apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akto pateikimui. Be to, 2019 m. spalio mėnesį (t. y. dar galiojant šalių sutarčiai) ieškovei atlikus skaitiklių rodmenų patikrinimą, paaiškėjo ir atsakovės skolos dydis, kurį atsakovė turėjo pareigą padengti iki sutarties nutraukimo (sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktas).

Pabrėžtina, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta būtent sutarties nutraukimo siekiančios atsakovės pareiga pateikti rodmenų suderinimo aktą. Dėl to atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovės atsikirtimai, kuriais apeliuojama į ieškovės vengimą-delsimą nutraukti sutartį. Nors ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir iš sutarties kylančią pareigą tikrinti-deklaruoti skaitiklių rodmenis, tačiau šiame sprendime jau nurodyta, kad vien tik atitinkamų rodmenų užfiksavimas-nustatymas nebuvo pakankamas tam, kad būtų aiški-žinoma dabartinio ir būsimo vartotojų-klientų tarpusavio suderinta valia dėl jų atsakomybės ribų (atskaitos taškų). Taigi atsakovei nevykdant jai tiesiogiai tenkančios sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtintos pareigos pateikti rodmenų suderinimo akto, pačiai atsakovei tenka ir pareiga prisiimti neigiamų padarinių riziką, kai tokius veiksmus atliks ieškovė, kuri neturi tokios pareigos.

Konkliudentiniais veiksmais modifikuodama nurodytas šalių sutarties nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva (atsakovei perleidus nuosavybės teises ir inžinerinius tinklus), ieškovė sutiko nutraukti šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartį nuo 2020 m. vasario 1 d., kai, anot ieškovės, ji pati suderino apskaitos prietaisų rodmenis su naujuoju vartotoju-klientu. Atsižvelgdamas į nuo 2019 m. spalio mėnesio vykusį palyginti intensyvų šalių tarpusavio susirašinėjimą dėl sutarties nutraukimo aplinkybių ir atsiskaitymo, teismas neturi pagrindo ieškovės veiksmų (rodmenų su naujuoju vartotoju-klientu suderinimo 2020 m. sausio mėnesį) vertinti kaip piktnaudžiavimo teise ir (arba) dominuojančia padėtimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad savo valią dėl sutarties nutraukimo termino abi šalys suderino tik nuo 2020 m. vasario 1 d., nuo kurios ieškovė sutiko nutraukti šalių sutartį net atsakovei ir neįvykdžius sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunkčio reikalavimų (CK 6.129 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi šalių 2018 m. rugsėjo 19 d. sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtinta kliento (atsakovės) pareiga visiškai atsiskaityti su vandens tiekėju (ieškove) iki sutarties nutraukimo, tai ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovės atsiskaityti pagal 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri apima atsakovės skolas, atsiradusias iki 2020 m. sausio 31 d. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su abstrakčiais atsakovės atsikirtimais, kad ieškovė netinkamai paskirstė atsakovės mokėtas įmokas. Taigi ieškinys tenkinamas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 224 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, iš atsakovės priteisiama 1016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Naujoji Anglija“ ir 1887,61 Eur išlaidų trečiajam asmeniui Namų savininkų bendrijai „Naujoji Anglija Vilniuje“. Valstybei iš atsakovės priteisiama 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Teismo vertinimu, ieškovės atliktas ieškinio reikalavimų sumažinimas ir posėdžio atidėjimas siekiant sudaryti ieškovei galimybes pateikti papildomų įrodymų, neturėjo įtakos atsakovo bylinėjimosi išlaidoms, jų dydžiui, nes tokius ieškovės procesinius veiksmus iš dalies lėmė ir atsakovės procesinė pozicija reiškiant tokius atsikirtimus, kurie šiuo sprendimu įvertinti kaip nepagrįsti, tačiau kurie lėmė ir ieškovės procesinę pareigą teikti papildomų įrodymų. Konkrečiai, atidėjus bylos nagrinėjimą ieškovė vis dėlto pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė (ar kažkoks kitas asmuo su atsakovės žinia-leidimu) vis dėlto prisijungdavo ginčo laikotarpiu prie savitarnos ieškovės interneto tinklalapyje ir deklaruodavo tam tikrus (netikslius) apskaitos prietaisų rodmenis. Taigi, teismo vertinimu, nei ieškinio reikalavimų sumažinimas, nei bylos nagrinėjimo atidėjimas neteikia pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių CPK 93 straipsnio 4 dalies arba 96 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komponentas“, j. a. k. 110008377, 8883,43 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 43 ct) skolos, 11,20 Eur (vienuolika eurų 20 ct) delspinigių ir šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos 8894,63 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 63 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 224 (du šimtus dvidešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Anglija“, j. a. k. 304280944, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komponentas“, j. a. k. 110008377, 1016,40 Eur (tūkstantį šešiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Namų savininkų bendrijai „Naujoji Anglija Vilniuje“, j. a. k. 305226401, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komponentas“, j. a. k. 110008377, 1887,61 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komponentas“, j. a. k. 110008377, 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėjas Vitalijus Abramovičius