Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-493/2008

2008 m. gegužės 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam L. M., jo gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, nukentėjusiajam A. V. T., jo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5d., ir nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Iš nuteistojo L. M. nukentėjusios I. V. naudai priteista 2278,40 Lt turtinės žalos atlyginimui, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo A. V. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Iš nuteistojo L. M. nukentėjusiojo A. V. T. naudai priteista 260 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteistas pagal LR BK 281 str. 5d. už tai, kad jis 2006-11-13 apie 17.55 val. Kaune, Utenos g., vairuodamas automobilį „Chrysler Town Country“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Kalniečių g. link Tvirtovės al., ties namu Nr. 24, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 75 p., 173 p. reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, turto saugumui, netrukdytų eismo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, savalaikiai nestabdė ir nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies puse, iš dešinės pusės pagal automobilių važiavimo kryptį perėja ėjusios pėsčiosios E. S., ją parbloškė, dėl ko ši nuo patirtų sužalojimų 2006-11-18 apie 10 val. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė.

Nukentėjusioji I. V. atsikirtimu į nukentėjusiojo A.V. T. apeliacinį skundą prašė šio skundo dalį dėl nuteistajam L. M. paskirtos bausmės sugriežtinimo spręsti teismo nuožiūra, o skundo dalį dėl civilinio ieškinio – atmesti. Nurodė, kad apeliantas A.V. T. realiai jokių artimų ryšių su velione E. S. nepalaikė, jos kapo neprižiūrėjo. E. S. testamentu savo butą paliko tik savo dukrai nukentėjusiai I. V., tačiau A.V. T. jokio turto nepaliko. Tai rodo tarp jų šaltus santykius.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį A.V. T. ir jo atstovą, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą atmesti, prokurorę, prašiusią nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau ne- teisingai išsprendė nukentėjusiojo A.V. T. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas neginčija L. M. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme bei civilinio ieškinio atmetimu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistajam L. M. paskirtos bausmės

Nepagrįstas nukentėjusio A.V. T. apeliacinio skundo nemotyvuotas reikalavimas pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę – padidinti laisvės atėmimo bausmės dydį nuo 2 metų ir 6 mėnesių iki 7 metų – ir panaikinti taikytą bausmės vykdymo atidėjimą; taip pat nepagrįstas ir reikalavimas 4 metams atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Už BK 281 str. 5d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta vienintelė bausmė: laisvės atėmimas iki 8 metų. Pagal LR BK 54 str. 1d. bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose. Šiuo atveju teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmės rūšį. Šios bausmės dydžio klausimas yra sprendžiama atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2d., 61 str. Teismas teisingai įvertino šios pagrindus atspindinčius bylos duomenis, o būtent tai, kad nuteistasis L. M. padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamo nerūpestingumo forma), kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė), kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis anksčiau neteistas, dirba dviejose darbovietėse, charakterizuojamas itin teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, išlaiko kartu gyvenančią J. V. ir jų mažametę dukrą, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad nuteistasis L. M. dėjo realias pastangas suteikti pagalbą pėsčiųjų perėjoje partrenktajai E. S., pats iškvietė greitąją med. pagalbą, lankė E. S. KMUK, pats padėjo ją prižiūrėti, dėjo aktyvias pastangas nukentėjusiems atlyginti patirtą žalą ir dalį jos nukentėjusiajai I. V. atlygino. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam L. M. paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, laisvės atėmimo bausmės dydis apylinkės teismo nustatytas teisingai, todėl jo griežtinti apeliacinio skundo ribose nėra jokio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad nuteistojo L. M. asmenybė, jo objektyviai pagrįstas teigiamas elgesys prieš neatsargaus nusikaltimo padarymą, jo darymo metu ir po jo rodo, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai gali būti pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pats kaltininkas aiškiai neigiamai vertina savo nusikalstamą poelgį ir nuoširdžiai gailisi. Tai reiškia, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas pritaikytas teisėtai ir pagrįstai. Todėl naikinti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas teisingo nubaudimo principas.

Taip pat nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas apelianto reikalavimas nuteistajam L. M. 4 metams atimti teisę vairuoti transporto priemones. Iš apeliacinio skundo neaišku, ar apeliantas prašo taikyti bausmę – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą (BK 45 str.), ar baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia veikla (BK 68 str.). Kadangi šis reikalavimas visiškai nemotyvuotas, nepateiktas šios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindas ir tikslingumas, todėl toks apelianto reikalavimas atmetamas kaip objektyviai nepagrįstas. Be to, iš teismo posėdžio metu pateiktų dviejų pažymų (T2, b.l. 162,163) matyti, kad nuteistasis L. M., atlikdamas savo darbą, turi naudotis transporto priemone, priešingu atveju – atėmus teisę vairuoti transporto priemonę- jis prarastų ne tik darbą, pajamas, bet ir, tokiu būdu, būtų sutrukdyta jam sumokėti teismo priteistus civilinius ieškinius, kas tiesiogiai pažeistų ir nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius bei interesus.

Dėl nukentėjusiojo A.V. T. pareikšto civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A.V. T. ieškinį atmetė, nes jis nebuvo įrodytas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su šiuo teismo vertinimu.

Apeliantas A.V. T. ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimu (1 T, b.l. 65), vadovaujantis BPK 28 straipsniu, pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos neturtinės žalos 150 000 Lt atlyginimo jis pareiškė 2007 m. birželio 28 d. (1 T, b.l. 66-67), o patikslintą civilinį ieškinį – 2007 m. lapkričio 8 d. (1 T, b.l. 159-160), kuriame taip pat prašė priteisti jam dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą, įvertinęs jos dydį 150 000 Lt ir taip pat turtinę žalą, kurios dydis 595 Lt. Savo prašymą jis motyvavo tuo, kad dėl sesers mirties, laidotuvių ir bylos tyrimo patyrė didelį emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, o taip pat išlaidas dėl laidotuvių vainiko ir juostos, nuotraukų, išlaidų sesers gydymui, slaugos priemonių ir maisto, transporto išlaidų.

Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjęs A.V. T. paaiškino, kad kitą rytą po įvykio atvyko į KMUK pas seserį, nupirko vaistų, pasiliko nakčiai prie jos budėti. Sesuo jam buvo artima, nes praeityje padėjo jai statyti garažą, vežiojo į kapines, skolindavosi iš jos pinigų. Jos netekęs, A.V. T. patyrė didelį stresą, emocinius išgyvenimus, kuriuos jis teisiamojo posėdžio metu įvertino 50 000 Lt, tuo pamažindamas neturtinės žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A.V. T. prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad jis nebuvo itin artimas velionei E. S., be to, BPK normos nenurodo giminaičių, pripažintų nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje, kurie po to galėtų pretenduoti į neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas vadovaujasi specialia norma – CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti iš jo išlaikymą. Kadangi velionė E. S. nebuvo A.V. T. išlaikoma, kartu su juo negyveno, pirmosios instancijos teismo nuomone, tenkinant ieškinį dėl žalos priteisimo, būtų nepagrįstai išplėstos šeimos narių ir artimųjų giminių ratas, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o tai prieštarautų CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos žalos atlyginimą pripažįstama ir tiems asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažinta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą apribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–853/2007). Kita vertus, sprendžiant tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, turi būti atsižvelgta į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į žalos atlyginimą kriterijų – žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški visą laiką ir iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2K–151/2006, 3K–3–351/2006).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė velionės E. S. ir nukentėjusiojo A.V. T. santykių pobūdį, tačiau nepakankamai įvertino tai, kad žuvusioji E. S. ir apeliantas buvo susiję artimų giminaičių ryšiais asmenys - buvo sesuo ir brolis, šis ryšys pasireiškė A.V. T. pagalba seseriai tvarkantis kasdieniniame gyvenime. Šias aplinkybes patvirtina žuvusiosios anūkas liudytojas E. T., kuris kartu gyveno su savo močiute E. S., kaip su sau artimiausiu žmogumi ir gerai žinojo savo močiutės aplinką. E. T. parodė, kad močiutės brolis (t.y. A.V. T.) lankydavosi pas močiutę E.M. S. kartą per du mėnesius, atvažiuodavo ką nors pataisyti, jie nekonfliktuodavo, apie atsitikusią nelaimę jis jam pirmam ir pranešęs. Ta aplinkybė, kad civilinis atsakovas UAB „If draudimas“, apdraudęs nuteistojo L. M. civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio, turtinę žalą - viso 1832,52 Lt. atlygino tik nukentėjusiajai velionės dukrai I. V., o ne velionės broliui apeliantui A.V. T. ir ne jiems solidariai (T 2, b.l. 90-91), nėra besąlygiška aplinkybe, sprendžiant apie bendravimą, tarpusavio santykių buvimą ar jų nebuvimą bei kitų asmenų patirtą neturtinę ir turtinę žalą. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais objektyviais bylos duomenimis bei faktais apie A.V. T. bendravimą su velione, užfiksuotais liudytojo E. T. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Velionės E. S. ir nukentėjusiojo jos brolio A.V. T. asmeninių santykių pobūdis duoda pagrindą pastarojo civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant neturtinę žalą.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, nepriteisdamas iš nuteistojo L. M. neturtinę žalą nukentėjusiajam A. V. T., nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų ir pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir nuteistojo) pusiausvyrą bei pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgdama, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, į nuteistojo šeiminę, materialinę padėtį, į tai kad žuvusiosios dukros I. V. (gyvenančios Vokietijoje) naudai pirmosios instancijos teismas priteisė 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti, į tai, kad nukentėjusysis A.V. T. prašęs priteisti 20 000 litų, apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutikęs su prokuroro paminėta 10 000 litų suma, sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo A.V. T. ir kaltininko L. M., o taip pat ir nukentėjusiosios I. V. skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A.V. T. nustačius 5000 Lt. Taip pat iš nuteistojo L. M. priteistinos nukentėjusiojo A.V. T. atstovavimo išlaidos - 400 (keturi šimtai) litų (T2, b.l 159), bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinio skundo motyvai dėl turtinės žalos priteisimo atmestini. Vainiko pirkimas ir nunešimas velioniui nėra asmeniui, atsisveikinančiam su velioniu, privalomas ritualas, tai yra pagarbos ženklas, kuris nėra ir negali būti vertinamas pinigine išraiška. Teismui pateiktos sąskaitos – faktūros dėl fotonuotraukų darymo, kuriose nurodytos 2006-11-28, 2007-11-08, 2008-01-08 datos, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kad buvo daromos laidotuvių nuotraukos, juolab, kad keliose sąskaitose-faktūrose nurodytos datos yra praėjus po laidotuvių metams laiko ir daugiau. A.V. T. savo civilinį ieškinį taip pat grindžia pridėdamas vienkartinius Kauno, Vilniaus autobusų bilietus, maršrutinio autobuso bilietą, panaudotus 2007 lapkričio mėn., Euro vaistinėje 2007-12-09 pirktų vaisinių arbatų, vitaminų, lašų akims, vaistų nuo peršalimo ir kitų pirkimo čekį, 2007-11-14 benzino pirkimo čekį. Šie pateikti duomenys, kaip ir dokumentų, nuotraukų iš bylos kopijų darymo išlaidos, o taip pat kaip ir metereologinės tarnybos pažymų apmokėjimas, kuomet apeliaciniame skunde nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, neturi jokios įrodomosios reikšmės dėl patirtų išlaidų susijusių su E. S. 2006 m. lapkričio mėnesį įvykusia netektimi ar laidojimu.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo A.V. T. apeliacinis skundas yra tenkintinas dalinai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas civilinio ieškinio priteisimo dėl neturtinės žalos dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A.V. T., pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. V. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, panaikinti ir iš nuteistojo L. M. nukentėjusiajam A. V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo L. M. nukentėjusiojo A.V. T. naudai jo atstovavimo išlaidas– 400 (keturis šimtus) litų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.