Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-15 · Administracinė byla Nr. eI-1480-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
eI-1480-484/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, T. K., K. K.
Trečiasis asmuo
J. M., T. K., K. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1480-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04356-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys: J. M. (J. M.), T. K., K. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2R-507(4R-955);

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2D-12886;

3) įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos A. M. (bei J. M.) 2018 m rugpjūčio 24 d. skundą ,,Dėl 2018-08-21 gauto Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto Nr. (23.2E)-2D“;

4) tol, kol vyksta šis teisminis ginčas bei ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06765-18 dėl galimo dokumento klastojimo, įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą K. bei T. K., reikalaujant nevykdyti jokių naujai statomo statinio (jo dalies) adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Skunde nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK ar Komisija) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2 R-504-(4R-955) (toliau – Komisijos sprendimas) atsisakė priimti nagrinėti A. ir J. M. skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2D-12886 (toliau – Inspekcijos Sprendimas) bei įpareigoti Inspekcijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos departamento) pareigūnus imtis veiksmų dėl neteisėtai T. ir K. K. vykdomų statybų darbų užkardymo ir neteisėtų statybos padarinių pašalinimo, motyvuodama tuo, kad būtent teismui, o ne Komisijai yra suteikta kompetencija iš esmės nagrinėti su statybų teisėtumu susijusius klausimus – spręsti, ar statybos leidimai išduoti ir statybos vykdomos (ne)teisėtai ir ar statybos padariniai turėtų būti pašalinti (užkardyti).

Paaiškina, kad Inspekcija Komisijai ginčijamu 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2D-12886, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjų prašyme pateiktos aplinkybės dėl nesudėtingojo statinio statybos nėra susiję su Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 56.4.2 ir 56.4.4 papunkčiuose nustatytais atvejais, kai Inspekcijos administracinių padalinių administraciniai sprendimai gali būti skundžiami Inspekcijos viršininko pavaduotojui, bei dėl Departamento darbuotojų veiksmų ar neveikimo neva nurodomos tik prielaidos, nusprendė pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundo dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. gauto Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) rašto Nr. (23.2E)-2D nenagrinėti. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos sprendime buvo nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundu A. ir J. M. kreipėsi į Inspekcijos direktorę prašydami: įpareigoti Departamento pareigūnus imtis veiksmų K. atžvilgiu ir imtis priemonių toliau tęsiamų nelegalių statybų uždraudimui bei padarinių pašalinimui. Šiame skunde nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 7 d. skundu A. ir J. M. kreipėsi į Departamentą dėl kaimynystėje gyvenančių T. bei K. K. neteisėtų statybų adresu (duomenys neskelbtini), ir, kad jau 2017 m. lapkričio 7 d. paduodant skundą Inspekcijai, buvo nustatyta, jog T. bei K. K. namą stato pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. nesilaikydami teisės aktų nustatyto atstumo iki A. bei J. M. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėjai taip pat nurodė, kad po jų kreipimosi į Departamentą paaiškėjo, jog T. K. Departamentui pateikė suklastotą A. ir J. M. vardu pasirašytą sutikimą, kuriuo neva pastarieji leido K. statyti namą nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo iki jų sklypo ribos. Tačiau Departamentas iki šiol nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų šių statybų uždraudimui bei neteisėtų statybų padarinių pašalinimui.

Paaiškina ir tai, kad jau 2017 m. lapkričio 7 d. A. ir J. M. kreipėsi į Departamentą dėl T. bei K. K. neteisėtų statybų. Reaguodami į skundą, Departamento pareigūnai atliko patikrinimą ir nustatė, jog T. bei K. K. stato namą pažeisdami reikalavimus dėl atstumo iki gretimo sklypo. Vėliau A. ir J. M. sužinojo, kad T. K. Inspekcijai pateikė suklastotą jų sutikimą, neva leidžiantį jiems statyti namą, nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų. Šiuo metu dėl galimo dokumento klastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas.

Pastebi, kad nors šiai dienai ir vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastoto sutikimo, dėl ko Departamentas ir nesiima veiksmų užkardyti neteisėtas statybas, jau šiai dienai yra aišku, kad T. bei K. K. pateiktas M. sutikimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi nėra patvirtintas notaro. Pažymi, kad kitų kaimynų sutikimai, kuriuos turi K., yra patvirtinti notaro. Be to, tariamai M. pasirašytas sutikimas Departamentui buvo pateiktas tik kaip kopija, pasirašyta pačios T. K. parašu. Tokie Departamento veiksmai, kai priimamos dokumentų kopijos, kurios nėra patvirtintos notaro, o tik T. K. parašu, pareiškėjai yra nesuprantami. Dėl šių aplinkybių Inspekcijos Sprendimo argumentai, kad neva pareiškėjai pateikė tik prielaidas dėl Departamento pareigūnų neveiklumo, yra nepagrįsti.

Dėl įpareigojimo Inspekcijos (Departamento) pareigūnų imtis veiksmų dėl neteisėtai T. bei K. K. vykdomų statybos darbų užkardymo ir neteisėtų statybos padarinių pašalinimo nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788 galiojančios redakcijos) nuostatomis, Departamento pareigūnai, atlikę patikrinimą, turi teisę surašyti savavališkos statybos aktą reikalaujant nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumento klastojimo, Departamento pareigūnai turi teisę ir įgaliojimus surašyti tokį aktą, tačiau to nedaro. Dėl to K. tęsiant statybas yra toliau pažeidinėjamos A. ir J. M. teisės (el. byla, 22-27 psl.).

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja, prašydama teismo panaikinti LAGK sprendimą, nepateikia jokių argumentų, kodėl, jos manymu, LAGK sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėja skunde tik pacituoja LAGK sprendimo teiginius, neanalizuodama jų ir nepateikdama jų teisinio įvertinimo, argumentų, leidžiančių abejoti LAGK sprendimo teisėtumu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, jog teismui teikiamame skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai <...>. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtas pareiškėjos reikalavimas, Inspekcijos vertinimu, negalėtų būti laikomas pagrįstas.

Dėl Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2D-12886 panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjos skundus, Inspekcijai teiktus nuo 2017 m., 2017 m. lapkričio 24 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (23.29)-PN-1604, kuriuo pareikalauta T. K. pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su pareiškėjos ginčijamomis statybomis (duomenys neskelbtini). Atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, 2017 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1550 (toliau – statybos patikrinimo aktas). Inspekcija nustatė ir statybos patikrinimo akte užfiksavo, jog (duomenys neskelbtini), statomas gyvenamasis namas (nauja statyba), priskirtinas II gr. nesudėtingų statinių kategorijai. Statytoja T. K. Inspekcijai pateikė kaimyninio sklypo savininkų A. ir J. M. 2011 m. kovo 25 d. pasirašytą sutikimą K. ir T. K. gyvenamąjį namą statyti ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2017 m. gruodžio 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 bei 2018 m. gruodžio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu.

Pažymi, jog vadovaujantis ginčo statinio statybos pradžios metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, II gr. nesudėtingiems statiniams kaime (jeigu tai nėra konservacinio prioriteto ar kompleksinė saugoma teritorija, kultūros paveldo objekto teritorija, kultūros paveldo vietovė) neprivalėjo būti rengiamas statinio projektas ir gaunami atitinkamų institucijų suderinimai (rašytiniai pritarimai) (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 1 punktas, Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 papunktis). Tuo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktis numatė, jog kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai buvo laikomi statybą leidžiančiais dokumentais iki 2017 m. sausio 1 d. (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

Nurodo, kad A. ir J. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. skunde, į kurį atsakymas buvo teikiamas skundžiamu Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2D-12886, buvo nurodyta, jog Departamentas neva nepagrįstai nesiima veiksmų, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos būtų uždraustos, atsižvelgiant į tai, jog minėtos statybos yra vykdomos ant pareiškėjams priklausančio sklypo ribos remiantis galimai suklastotu jų rašytiniu sutikimu. Pažymi, jog Departamentas 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 2D-11569 A. ir J. M. informavo, jog vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi neturi teisinio pagrindo privalomuoju nurodymu sustabdyti ginčo statybos, kadangi statyba nėra savavališka (remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius). Departamentas pareiškėjus taip pat informavo, jog yra kreipęsis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai klaidinančio dokumento (A. ir J. M. 2011 m. kovo 25 d. rašytinio sutikimo), t. y. perdavė informaciją dėl duomenų klastojimo tirti teisėsaugos institucijoms. Šias aplinkybes Inspekcija nurodė Inspekcijos Sprendime.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcija Sprendimu atsisakė nagrinėti A. ir J. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą vadovaudamasi, be kita ko, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad nenagrinėjami skundai ar pranešimai, paduoti dėl Inspekcijos administracijos padalinių administracinių sprendimų, nenumatytų Taisyklių 56.4 ir 56.5 papunkčiuose. Kaip nurodyta skundžiamame Inspekcijos rašte, 2018 m. rugsėjo 24 d. skundas dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 2D-11569 ir veiksmų nenagrinėtas, atsižvelgiant į tai, jog minėtas skundas susijęs su II gr. nesudėtingo statinio statyba, o vadovaujantis Taisyklių 56.4.2, 56.4.4 papunkčiais, Inspekcijos viršininko pavaduotojams gali būti skundžiami Inspekcijos administracijos padalinių (jų darbuotojų) statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai dėl naujų ypatingų statinių statybos ar ypatingų statinių rekonstravimo, dėl naujų neypatingų statinių statybos konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje arba miškų ūkio paskirties žemėje ar neypatingų statinių rekonstravimo konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, valstybinėje žemėje arba miškų ūkio paskirties žemėje. Pažymi, jog pareiškėja nepateikia argumentų, kad ginčo statinys priskirtinas kitai, nei nesudėtingi statiniai, kategorijai, ar, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į išskirtines saugotinas teritorijas.

Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą taip pat grindė galimu Departamento pareigūnų piktnaudžiavimu suteiktais įgaliojimais, kadangi esant prielaidoms apie galimai suklastotą A. ir J. M. rašytinį sutikimą, nebuvo imtasi veiksmų dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybų uždraudimo ir padarinių pašalinimo. Paaiškina, kad Inspekcija Sprendimu pareiškėją informavo, jog Departamentas yra perdavęs informaciją Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl A. ir J. M. rašytinio sutikimo įvertinimo ir, atsižvelgdama į tai, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundas dėl Departamento pareigūnų veikos buvo grindžiamas vien subjektyvia pareiškėjos nuomone ir prielaidomis, vadovaudamasi Taisyklių 46.4 papunkčiu, nustatančiu, kad skundas ar pranešimas nenagrinėjamas kai skunde ar pranešime dėl Inspekcijos darbuotojų veiksmų ar neveikimo nurodomos tik prielaidos (nuomonė) dėl galbūt neteisėtų Inspekcijos darbuotojų veiksmų ar neveikimo, nenurodant konkrečių aplinkybių ar faktų, pagrindžiančių šias prielaidas, pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 24 d. skunde nurodytas aplinkybes nagrinėti atsisakė.

Dėl skundo argumentų, jog Departamento pareigūnai netinkamai vykdė pareigas dėl to, kad iš ginčo statinio statytojų nepareikalavo pateikti A. ir J. M. rašytinio sutikimo originalo (Inspekcijoje gauta sutikimo el. versija), be to, sutikimas nėra patvirtintas notaro, Inspekcija akcentuoja, jog jei ir būtų pateiktas minėto rašytinio sutikimo originalas (popierinis dokumentas), Inspekcijos pareigūnai nėra kompetentingi vertinti ir nustatyti dokumente esančių parašų autentiškumą. Minėtos aplinkybės bus išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu, tyrimą atliekančiai institucijai iš statytojų išsireikalavus A. ir J. M. rašytinio sutikimo originalą. Taip pat, remdamasi Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunkčiu, pažymi, jog teisės aktai nenumato privalomos notaro rašytinių gretimo žemės sklypo savininkų sutikimų formos. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančio aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedas, reglamentuojantis besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus, taip pat nustato paprastą rašytinę minėtų sutikimų formą.

Pastebi, jog pareiškėja, reikalaudama teismo panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. raštą ir įpareigoti ją iš esmės išnagrinėti jos skundą, nenurodo, kokias Taisyklių ar kitas teisės aktų nuostatas Inspekcija skundžiamu raštu pažeidė. Todėl, Inspekcijos nuomone, minėtas pareiškėjos reikalavimas neturi būti teismo tenkinamas.

Dėl Inspekcijos įpareigojimo K. ir T. K. surašyti savavališkos statybos aktą, atsakovė remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, kuri nustato, jog savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, ginčo statinio statybos pradžios metu buvo privaloma turėti tik rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus), o pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas rašytiniai sutikimai nėra laikomi statybą leidžiančiais dokumentais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis, 27 straipsnio 1 dalis), teigia, kad Inspekcijos pareigūnai neturi teisinio pagrindo ginčo statybą vertinti kaip savavališką ir atitinkamai surašyti savavališkos statybos akto. Be to, kaip minėta, ginčo statinys yra įregistruotas NTR, todėl laikomas teisėtu, kol jo teisinė registracija nėra nuginčyta.

Taip pat pastebi, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, jog A. ir J. M. rašytinis sutikimas buvo suklastotas, pareiškėja turės galimybę savo dėl ginčo statybos pažeistas teises ginti Civilinio kodekso nustatyta tvarka teisme (el. byla, 36-40 psl.).

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys T. K. ir K. K. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad jie, turėdami statybą leidžiančius dokumentus, atliko statybos darbus. Pareiškėja nuo 2017 metų teikė eilę skundų Inspekcijai dėl neva neteisėtų statybos darbų, atliktų nesilaikant numatytų atstumų iki žemės sklypo ribų. Pateikti Inspekcijos atsakymai nustatytais terminais nustatyta tvarka nebuvo skundžiami. Dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio sutikimo buvo pateiktas skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris, T. K. žiniomis, yra nutrauktas, atlikus rašysenos ekspertizę. Vadinasi, pareiškėja ir jos sutuoktinis davė sutikimą T. ir K. K. atlikti statybos darbus nesilaikant numatytų atstumų iki žemės sklypo ribų. Sutikimo originalas yra policijos įstaigoje. Pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato notarinės tokio sutikimo formos (el. byla, 104-105 psl.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti visa apimtimi, kadangi skunde išdėstytos aplinkybės yra pagrįstos (el. byla, 102-103 psl.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2R-507(4R-955), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti A. ir J. M. 2018 m. spalio 17 d. skundą (gautas Komisijoje 2018 m. spalio 22 d.) ir jį grąžinti pareiškėjams, bei Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2D-12886, kuriuo atsisakyta nagrinėti A. ir J. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą „Dėl 2018-08-21 gauto Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto Nr. (23.2E)-2D“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad A. M. ir J. M. 2017 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Departamentą, pranešdami, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statomas gyvenamasis namas gailimai nesilaikant norminių atstumų nuo žemės sklypo ribos (el. byla, 48-49 psl.).

Departamentas 2017 m. lapkričio 24 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-1604, kuriuo pareikalauta T. K. pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su pareiškėjos ginčijamomis statybomis (duomenys neskelbtini) (el. byla, 50 psl.)

Departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė A. ir J. M. atsakymą Nr. (23.30)-KL2-1079 dėl jų 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimo (el. byla, 67-68 psl.; LAGK byla, b. l. 14), kuriame nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. buvo atliktas statybos patikrinimas vietoje žemės sklype ir surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. (23.2)-SPA-1550. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype statomas gyvenamasis namas, priskiriamas prie II grupės nesudėtingo statinio. Patikrinimo metu kaimynė patvirtino, kad statyba pradėta 2015 m. Šiame Departamento rašte taip pat nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d. savininkė pateikė kaimynų sutikimus dėl neišlaikytų atstumų iki žemės sklypo ribos dėl gyvenamojo namo statybos. Nustatyta, kad gyvenamasis namas yra Nekilnojamojo turto registre užregistruotas kaip nebaigtos statybos II grupės nesudėtingas statinys. Paaiškinta, kad vadovaujantis Statybos įstatymu, bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo – nelaikoma savavališka.

A. M. ir J. M. 2017 m. gruodžio 21 d. Departamentui pateikė skundą dėl neduoto sutikimo gyvenamojo namo statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) neišlaikant atstumų nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos (el. byla. 69 psl.).

Departamentas 2018 m. sausio 19 d. pateikė A. ir J. M. atsakymą Nr. 2D-862 į jų 2017 m. gruodžio 21 d. skundą, nurodydamas, kad Departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą pagal kompetenciją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl galimai klaidinančio dokumento (sutikimo). Taip pat Departamentas pareiškėjus informavo, kad gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros atsakymą apie priimtą sprendimą informuos juos raštu (el. byla, 75 psl.; LAGK byla, b. l. 17).

Ana ir J. M. 2018 m. balandžio 6 d. Departamento direktorei pateikė skundą dėl tęsiamų statybų, prašydami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir kiti patikrinimai, nedelsiant imtis veiksmų ir uždrausti T. ir K. K. tęsti neteisėtai vykdomas statybas, įpareigoti T. ir K. K. nevykdyti statybų tęsimo bei imtis veiksmų šalinti neteisėtai atliktų statybų padarinius (el. byla 76 psl.).

Departamentas 2018 m. gegužės 4 d. pateikė atsakymą Nr. (23.2E)-2D-6017 į 2018 m. balandžio 6 d. skundą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsniu, šiuo metu Departamentas neturi teisinio pagrindo stabdyti statybą. Departamentas, gavęs iš Vilniaus apygardos prokuratūros atsakymą ir įvertinęs rezultatus, spręs dėl tolimesnių veiksmų (el. byla, 77 psl.).

A. ir J. M. 2018 m. liepos 23 d. Departamentui pateikė pakartotiną skundą dėl neteisėtai tęsiamų statybų (el. byla, 83 psl.). A. ir J. M. atstovas 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu pateikti informaciją, ar Departamentas ėmėsi veiksmų spręsti A. ir J. M. 2018 m. liepos 23 d. skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su toliau tęsiamomis K. namo statybomis. Jei departamentas nesiėmė jokių veiksmų, pareiškėjos atstovas prašė informuoti, dėl kokios priežasties yra nereaguojama į M. skundą (el. byla, 80-81 psl.).

Departamentas 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 2D-11569 „Dėl pakartotinio skundo ir prašymo“ išaiškino A. ir J. M. privalomojo nurodymo sustabdyti statybą priėmimo pagrindus. Taip pat Departamentas nurodė, kad nėra gavęs Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimo dėl galimai klaidinančio dokumento (sutikimo). Gavęs šį sprendimą, Departamentas spręs dėl tolimesnių veiksmų (el. byla, 84-85 psl.; LAGK byla, b. l. 18-19).

A. ir J. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. padavė skundą Inspekcijos direktorei, kuriame prašė įpareigoti Departamento pareigūnus imtis veiksmų K. atžvilgiu ir imtis priemonių toliau tęsiamų nelegalių statybų uždraudimui bei padarinių šalinimui (el. byla, 86-88 psl.; LAGK byla, b. l. 21-22). Skunde pareiškėjai nurodė, kad Departamentas nepagrįstai nesiima veiksmų, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos būtų uždraustos, atsižvelgiant į tai, jog minėtos statybos yra vykdomos ant pareiškėjams priklausančio sklypo ribos, remiantis galimai suklastotu jų rašytiniu sutikimu. Todėl prašė Inspekcijos įpareigoti Departamento pareigūnus imtis veiksmų K. atžvilgiu ir imtis priemonių toliau tęsiamų nelegalių statybų uždraudimui bei padarinių šalinimui.

Inspekcija 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2D-12866 (toliau – Inspekcijos Sprendimas) pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą atsisakė nagrinėti.

Pareiškėja ir J. M. dėl Inspekcijos Sprendimo padavė skundą LAGK, kuri 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2R-507(4R-955) (toliau – LAGK sprendimas) atsisakė priimti nagrinėti A. ir J. M. skundą (LAGK byla, b. l. 29-30).

Iš LAGK sprendimo turinio matyti, kad LAGK pareiškėjos ir J. M. skundą atsisakė priimti nagrinėti, remdamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotas pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.

Remiantis LAGK bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. ir J. M. (toliau – pareiškėjai) 2018 m. spalio 17 d. LAGK padavė skundą dėl Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą panaikinimo (LAGK byla, 1-3 psl.). Pareiškėjai skunde nurodė skundžiamo Inspekcijos sprendimo atsisakyti nagrinėti jų skundą pagrindus bei argumentus, dėl kurių jie nesutinka su Inspekcijos sprendimu. Skunde suformulavo reikalavimą: panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą bei įpareigoti Inspekcijos (Departamento) pareigūnus imtis veiksmų dėl neteisėtai T. ir K. K. vykdomų statybos darbų užkardymo ir neteisėtų statybos padarinių pašalinimo, adresu (duomenys neskelbtini). Prie skundo pareiškėjai pridėjo skundžiamą Inspekcijos sprendimą.

LAGK 2018 m. spalio 23 d. sprendimu dėl trūkumų pašalinimo Nr. 2R-477-(4R-910) nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą nuo šio sprendimo gavimo dienos pašalinti šiame sprendime nurodytus trūkumus (LAGK byla, b. l. 7). Komisija šiame sprendime nurodė, kad pareiškėjų skunde suformuluotas reikalavimas neatitinka Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytos Komisijos kompetencijos. LAGK pažymėjo, kad pareiškėjai prašo panaikinti Inspekcijos sprendimą, tačiau kartu su skundu nepateikė jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Departamento 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštų, taip pat 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundo), todėl Komisijai nėra pakankamai aišku, kas yra svarbu sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo Komisijoje klausimą.

Pareiškėjų atstovas 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė Komisijai 2018 m. spalio 23 d. sprendime dėl trūkumų pašalinimo nurodytus dokumentus, taip pat papildomai pateikė T. ir K. K. kaimynų notaro patvirtintus sutikimus, atkreipdamas Komisijos dėmesį, kad pareiškėjų sutikimas nėra patvirtintas notaro. Nurodė, kad pareiškėjų tvirtinimu, jų sutikimas yra suklastotas (LAGK byla, b. l. 11-13, 14-27).

Iš ginčijamo LAGK sprendimo matyti, kad Komisija atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, konstatavusi, kad pareiškėjai Inspekcijos sprendimo panaikinimą sieja su Inspekcijai (Departamentui) teiktinu įpareigojimu imtis veiksmų dėl statybų darbų užkardymo ir neteisėtų statybos padarinių pašalinimo. Atkreipia dėmesį, kad Departamentas nėra įvardintas atsakovu, o skundo dėl pastarojo priimtų raštų (sprendimų) terminas (numatytas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnyje), yra praleistas. Be to, Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad neturi kompetencijos iš esmės spręsti dėl vykdomų statybos darbų (ne) teisėtumo, ji negali ir įpareigoti Inspekciją imtis skunde pareiškėjų prašomų veiksmų dėl statybų užkardymo (statybos padarinių šalinimo).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. ir J. M. 2017-2018 metais ne kartą kreipėsi į Departamentą dėl T. ir K. K. galimai neteisėtai vykdomų statybų. Departamentas aukščiau nurodytuose 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštuose išreiškė poziciją, kad statybos nagrinėjamu atveju nelaikomos savavališkomis; jog dėl A. ir J. M. sutikimo galimo klastojimo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą; jog Departamentas, neturėdamas Vilniaus apygardos prokuratūros atsakymo, neturi teisinio pagrindo stabdyti statybą.

Pažymėtina, kad Komisija, spręsdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, privalėjo vertinti ne tik pareiškėjų skundo LAGK, skundžiamo Inspekcijos sprendimo turinį, bet ir pareiškėjų Inspekcijai teikto 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundo turinį. Kaip jau minėta, pareiškėjai, kreipdamiesi į Inspekciją dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakymo, Inspekcijai reiškė reikalavimą įpareigoti Departamento pareigūnus imtis veiksmų K. atžvilgiu ir imtis priemonių toliau tęsiamų nelegalių statybų uždraudimui bei padarinių šalinimui. Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjų prašyme pateiktos aplinkybės dėl nesudėtingojo statinio statybos, nėra susiję su Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės,) patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 56.4.2 ir 56.4.4 papunkčiuose nustatytais atvejais, kai Inspekcijos administracinių padalinių administraciniai sprendimai gali būti skundžiami Inspekcijos viršininko pavaduotojui, bei dėl Departamento darbuotojų veiksmų ar neveikimo neva nurodomos tik prielaidos. Taigi, Inspekcija nagrinėjamu atveju priėmė procedūrinio pobūdžio sprendimą, konstatavusi, kad pareiškėjų skundas neatitinka kreipimosi į Inspekciją sąlygų, nurodytų Taisyklėse, ir pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 24 d. skunde reiškiamo reikalavimo dėl Departamento pareigūnų įpareigojimo imtis veiksmų K. atžvilgiu ir imtis priemonių toliau tęsiamų nelegalių statybų uždraudimui bei padarinių šalinimui nesprendė iš esmės, ko ir siekė pareiškėjai, kreipdamiesi į Inspekciją. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai, formuluodami reikalavimą LAGK, prašė ne tik panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, bet ir pakartojo 2018 m. rugpjūčio 24 d. skunde Inspekcijai suformuluotą reikalavimą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. To paties įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sustabdyti statybą dėl teisės aktų ir (ar) statinio projekto sprendinių pažeidimų vykdant statybą turi teisę: 1) statinio statybos techninis prižiūrėtojas; 2) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas; 3) teismas asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinių pagrindu; 4) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka; 5) viešojo administravimo subjektai jų teises ir pareigas reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (14 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą (14 straipsnio 6, 7 dalys). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Sistemiškai vertindama nurodytas Statybos įstatymo bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija pritaria LAGK sprendimo išvadai, kad Komisijai nesuteikta kompetencija iš esmės nagrinėti su statybų teisėtumu susijusius klausimus – spręsti, ar statybos leidimai išduoti ir statybos vykdomos (ne)teisėtai ir (ar) statybos padariniai turėtų būti pašalinti (užkardyti). Todėl, darytina išvada, kad LAGK pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl reikalavimo įpareigoti Inspekcijos (Departamento) pareigūnus imtis veiksmų dėl neteisėtai T. ir K. K. vykdomų statybos darbų užkardymo ir neteisėtų statybos padarinių pašalinimo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, LAGK nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į LAGK, skundė Inspekcijos neveikimą – atsisakymą nagrinėti jos skundą. Taisyklių 56.1 papunktyje nurodyta, kad Inspekcijos viršininko veiksmai, neveikimas ar administraciniai sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, administracinių ginčų komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. Todėl LAGK nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas nepriskirtinas nagrinėti jos kompetencijai visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju LAGK privalėjo priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo ir vertinti, ar Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti jų 2018 m. rugpjūčio 24 skundą, t. y. vertinti, ar nebuvo pažeista Taisyklėse nustatyta skundų priėmimo ir nagrinėjimo procedūra. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamas LAGK sprendimas dalyje, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos sprendimą yra naikintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad LAGK nėra viešąjį administravimą vykdant institucija, teismas neturi teisės įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, todėl, vadovaudamasis administracinio proceso efektyvumo ir operatyvumo principu pasisako dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja statybos patikrinimą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų skundai ar pranešimai yra vienas iš pagrindų Inspekcijai atlikti statybos patikrinimą. Įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja skundų ar pranešimų nagrinėjimą. Šio straipsnio 2-6, 8-9 dalys reglamentuoja atvejus, kada skundai ar pranešimai nenagrinėjami. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Šio straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarką nustato Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės.

Nustatyta, kad Inspekcijos sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą priimtas vadovaujantis Taisyklių 46.3, 46.4, 56.4. ir 56.5 papunkčiais. Taisyklių 46.3 papunktis nustato, kad vienas iš skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejų yra, kai skundas ar pranešimas, paduotas dėl Inspekcijos administracijos padalinių administracinių sprendimų, nenumatytų Taisyklių 56.4 ir 56.5 papunkčiuose. Taisyklių 56.4 papunktyje nustatyti Inspekcijos administracijos padalinių (jų darbuotojų) administraciniai sprendimai (išskyrus sprendimus, nurodytus Taisyklių 38–46, 48 punktuose), kurie gali būti skundžiami Inspekcijos viršininko pavaduotojams arba teismui. Taisyklių 56.5 papunktyje nustatyta, kad Inspekcijos teritorinių padalinių vadovams arba teismui gali būti skundžiami Inspekcijos teritorinių padalinių (jų darbuotojų, išskyrus šių padalinių vadovus) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pažymos apie statinio nugriovimą, sprendimai užregistruoti/patvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą, statybos užbaigimo aktai, sprendimai, nurodyti Taisyklių 38–46, 48 punktuose. Taisyklių 56.3 papunktyje nurodyta, kad Inspekcijos administracijos padalinių veiksmai, kurie nepriskiriami administraciniams sprendimams, ir neveikimas gali būti skundžiami Inspekcijos viršininko pavaduotojams, administracinių ginčų komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad skundžiamam Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimui Nr. 2D-12886 taikomi ne tik Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Taisyklių, bet ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ; skundžiamas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas VAĮ požiūriu yra individualus administracinis aktas) reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Teismas, įvertinęs skundžiamą Inspekcijos sprendimą ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos ir J. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą atsisakyta nagrinėti, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Skundžiamame sprendime nurodoma atsakovo pozicija (skundo nenagrinėti), cituojamos teisės normos, kuriomis remiasi atsakovas (Taisyklių 48.1, 46.4, 46.3; 56.4.2 ir 56.4.4 papunkčiai), ir formalaus pobūdžio motyvai (nesudėtingas statinys, dėl Departamento darbuotojų veiksmų ar neveikimo nurodomos tik prielaidos), atkartojantys teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovas formaliai nurodė, kad Departamentas išnagrinėjo pareiškėjų 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimą KL1-935 bei 2017 m. gruodžio 27 d. skundą Nr. 3D-4194 ir parengė raštus: 2018 m. sausio 19 d. raštą Nr. (23.2)-2D-862 ir 2017 m. gruodžio 14 d. Nr. (23.30)KL2-1079. Taip pat Inspekcija informavo, kad Departamentas, atsakydamas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. pranešimą, 2018 m. birželio 29 d. pateikė atsakymą raštu Nr. (23.24)-2D-9046 ir išdėstė šio rašto turinį. Tačiau ginčijamame sprendime Inspekcija nenurodė, kokias konkrečias 2018 m. rugpjūčio 24 d. skunde pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl galbūt neteisėtų Departamento pareigūnų veiksmų ar neveikimo laikė prielaidomis (Taisyklių 46.4 papunktis), nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais remdamasi padarė išvadą, kad T. ir K. K. statomas gyvenamasis namas priskiriamas prie nesudėtingų statinių. Taigi, lieka neaiškus ginčijamo sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą faktinis pagrindas.

Tai, kad išsamesnius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių atsakovas nurodė atsiliepime, nekeičia teismo pozicijos dėl skundžiamo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 2D-12886 negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir įpareigoti Inspekciją dėl pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundo priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014), išsamiai išdėstyti nustatyti faktai.

Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimą tol, kol vyksta šis teisminis ginčas bei ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06765-18 dėl galimo dokumento klastojimo, įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą K. bei T. K., reikalaujant nevykdyti jokių naujai statomo statinio (jo dalies) adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Kaip matyti iš aukščiau cituotų Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 punkto ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, neteisėtos statybos vykdymo sustabdymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, kai statyba yra pradėta, sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, byla šioje dalyje nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai. Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina teisė su aptartu reikalavimu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Trečiojo suinteresuoto asmens T. K. atstovė teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur už konsultaciją ir atsiliepimo į skundą parengimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir priimtą sprendimą dėl pareiškėjos skundo, daro išvadą, kad šiuo sprendimu nėra apginamos trečiojo suinteresuoto asmens T. K. teisės, todėl ji neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą. Dėl šių priežasčių T. K. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir punktais, 103 straipsnio 1 punktu., 104 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2R-507(4R-955) dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. M. ir J. M. skundą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2D-12886.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2D-12886 ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti A. ir J. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys: J. M. (J. M.), T. K., K. K.) dėl reikalavimo tol, kol vyksta šis teisminis ginčas bei ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06765-18 dėl galimo dokumento klastojimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos surašyti savavališkos statybos aktą K. bei T. K., reikalaujant nevykdyti jokių naujai statomo statinio (jo dalies) adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens T. K. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti pareiškėjai teisę dėl statybos vykdymo sustabdymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė