Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-625/2010

Teiseja Vitalija Vaivadiene Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1., 1.1.8.2., 1.1.8.8., 1.1.8.6., 1.1.8.9., 1.2.4.1., 2.1.7.4., 2.1.14., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.4., 2.4.7.

2010 m. liepos 22 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Lauretos Ulbienes, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, gynejui adv. Žilvinui Mišeikiui, nuteistajam J. S. (J. S.), nukentejusiajam R. K., jo atstovei adv. Agnei Paspirgelytei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. S. ir nukentejusiojo R. K. apeliacinius skundus del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteistas laisves atemimu šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Nukentejusiojo R. K. ieškinys del 4827,92 Lt turtines žalos ir 200000 Lt neturtines žalos atlyginimo perduotas nagrineti bankroto byla nagrinejanciam teismui.

Valstybei teritorinei ligoniu kasai pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima, klausima del ieškinio dydžio perduota nagrineti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. S. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogu, o butent: jis 2008 m. liepos 30 d., apie 21 val., Kuliu tvenkinio kranto, esancio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbo pareigas, konflikto metu tycia šove viena karta 380 (9 mm) kalibro revolveriu ME 38 Compact-G Nr. 016476, skirtu šaudyti šoviniais užtaisytais guminemis kulkomis, R. K. i kaire aki, taip padarydamas nukentejusiajam kaires akies šautini sužalojima, pasireiškusi kaires akies obuolio sumušimu, kraujosruvomis kaires akies vokuose ir už akies obuolio, apatinio voko žaizda su odos defektu, akiduobes svetimkuniu, skleros žaizda su vidaus terpiu iškritimu, pilnu kraujo išsiliejimu i akies obuoli, gyslines ir tinklaines atsisluoksniavimu, nosies kaulu lužiu, akiduobes apatines sieneles lužiu, nubrozdinimais dešines akies vokuose, t.y. sunkiai sutrikde sveikata.

Del aukšciau nurodytu aplinkybiu, apelianto teigimu, teismo išvada, kad jis padare jam inkriminuojama veika, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Mano, kad jo veiksmai turejo buti kvalifikuojami pagal BK 136 arba 137 str., t.y. kaip padaryti labai susijaudinus ar del neatsargumo.

Atmetus prašyma panaikinti apkaltinamaji nuosprendi, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirta bausme. Apelianto nuomone, skirdamas bausme, teismas netinkamai pritaike BK 54 str. 3 d., 62 str., 59 str. 1 d. 2, 6, 8, 10 p. ir neteisingai paskyre bausme.

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo jam paskyre su laisves atemimu susijusia bausme, nes bausmes tikslai gali buti pasiekti paskyrus kita bausmes ruši. Nurodo, kad charakterizuojamas vien teigiamai - neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, nuo nusikalstamos veikos padarymo nepadare jokio teises pažeidimo, todel jo atžvilgiu yra visos salygos taikyti BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatas ir skirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme.

Be to, priešingai nei nuosprendyje yra nurodes teismas, jis prisipažino padares jam inkriminuojama veika ir del to labai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), veika buvo padaryta pažeidžiant nusikalstama veika padariusio asmens sulaikymo, butinojo reikalingumo, profesines pareigos arba teisesaugos instituciju užduoties vykdymo, gamybines ar ukines rizikos, mokslinio eksperimento teisetumo salygas (BK 59 str. 1 d. 8 p.), be to, veika buvo padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiojo veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Šias aplinkybes teismas privalejo pripažinti atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis. Taigi, teismas be jokiu motyvu konstataves, kad atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, pažeide BK 59 str. 1 d. 2, 6, 8, 10 p.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. S. kaltu del nusikaltimo padarymo, neišsprende klausimo del išlaidu teisinei pagalbai apmoketi (BPK 106 str.).

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda patenkinti, o nukentejusiojo skunda atmesti.

Nukentejusysis ir jo atstove praše nukentejusiojo apeliacini skunda tenkinti, o nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti, o nukentejusiojo apeliacini skunda tenkinti iš dalies, pakeisti nuosprendi dalyje del bausmes paskyrimo ir J. S. paskirti laisves atemima dvejiems metams bei priteisti nukentejusiajam R. K. turetas išlaidas už suteikta teisine pagalba.

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas, nukentejusiojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendis keistinas del neteisingai paskirtos bausmes ir netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2,4 p.).

Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, padarytos nusikalstamos veikos sudeties, J. S. kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. l d., pagristos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais.

J. S. apeliaciniame skunde gincija jo nusikalstamos veikos kvalifikavima pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Apelianto nuomone, jo veika turetu buti perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. arba 137 str., nes jis i nukentejusiji iššove netycia, be to, po pastarojo neteiseto ir provokuojancio elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentejusiajam sunkiai sutrikdoma sveikata kaltininkui esant fiziologinio afekto busenos, kuria sukele neteisetas ar itin ižeidžiantis ji ar jo artima asmeni nukentejusiojo poelgis. Veika gali buti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. tik nustacius, kad veika padaryta esant visoms Lietuvos Respublikos BK 136 str. numatytoms salygoms. Pirma salyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. yra nukentejusiojo asmens neteisetas ar itin ižeidžiantis kaltininka ar jo artima asmeni poelgis. Antra salyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla del tokiu nukentejusiojo veiksmu. Trecia salyga – kaltininko veiksmai turi buti greitas atsakas i nukentejusiojo asmens neteiseta ar ižeidžianti poelgi. Istatymas nenustato laiko, per kuri kaltininkas turi padaryti savo veiksmus. Taciau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kuri lydi didelis susijaudinimas, tesiasi trumpa laiko tarpa, matuojama sekundemis ar minutemis. Ketvirta salyga – nukentejusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tik esant šiu salygu visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) busena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologine, teismo psichologine–psichiatrine ar kitokia ekspertize. Taciau tokia ekspertize skiriama turint duomenu, rodanciu buvus fiziologinio afekto busena.

Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. numato atsakomybe už sunku kito žmogaus sveikatos sutrikdyma del neatsargumo. Butent toki savo veikos psichini santyki su kilusiomis pasekmemis pripažista nuteistasis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis, prasidejus konfliktui, susigincijo su J. S. del nukentejusiojo žvejybos neturint leidimo. Šios aplinkybes negincija tiek nuteistasis J. S., tiek nukentejusysis R. K. ir tiesiogiai ivyki mate liudytojai S. S. bei S. K.. Konflikto metu J. S. išsitrauke iš rankinuko 380 (9 mm) kalibro revolveri, skirta šaudyti šoviniais užtaisytais guminemis kulkomis, ir tycia iššove nukentejusiajam R. K. i veida. Tokios aplinkybes konstatuotos ne tik nuosekliais nukentejusiojo ir liudytojo S. S. parodymais, bet iš dalies paties nuteistojo bei liudytojos S. K. parodymais ir specialisto išvadomis. Visi šie irodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir savo patikimumu jokiu abejoniu nekelia.

Nukentejusysis R. K. nuo pirmosios apklausos nuosekliai aiškino, kad J. S. nuo pat pradžiu elgesi agresyviai, reikalavo susimoketi, taciau jis ir kartu su juo buves S. S. nesuprato už ka. Nors J. S. parode darbo pažymejima, taciau S. S. nuejo skambinti i policija. Neigia, kad prieš tai, kai J. S. iššove, jis pastarajam sudave. Kaip J. S. rankoje atsirado ginklas, jis nepastebejo. Mate, kaip pastarasis pakele ranka su ginklu ir iššove i kaire aki. Iki jo veido nuo ginklo buvo 0,5 m (t. 2, b.l. 52-53).

Analogiškas ivykio aplinkybes teisme taip pat nurode tiesioginis ivykio liudytojas S. S., kuris patvirtino, kad mate, kaip kaltinamasis iššove stovedamas priešais nukentejusiji, ginkla nukreipes i pastarojo veida (t. 2, b.l. 50-51).

Kolegijos nuomone, nuteistais nepagristai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai ivertino nukentejusiojo ir liudytojo parodymus. Kaip jau buvo mineta, ju parodymai sutapo esminese aplinkybese, be to, visu apklausu metu pastarieji dave nuoseklius parodymus, juos patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, neabejoti nukentejusiojo ir liudytojo S. S. parodymais apie tai, kad J. S. iššove ne pastarajam krentant, o stovint priešais nukentejusiji, vercia tai, kad kiti byloje surinkti irodymai atitinka pastaruju nurodyta sužalojimo mechanizma.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialistas, kuris atliko R. K. kuno tyrima, nurode, kad iš padarytu R. K. sužalojimu galima spresti, jog J. S. su nukentejusiuoju šuvio metu tiketinai buvo priešprieša. Šauta buvo iš priekio nukentejusiojo veido atžvilgiu. Mažai tiketina, kad R. K. padarytas kuno sužalojimas galejo buti padarytas J. S. nurodytomis aplinkybemis, t.y. jam krentant (t. 1 b. l. 27-29). Analogiškos išvados priejo kompleksini balistini-medicinini tyrima atlike specialistai, kurie patikrino J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta versija apie tai, kad nuo jam suduoto smugio jis pradejo kristi ir krisdamas staiga ištrauke revolveri iš rankinuko ir netycia iššove, taip pataikydamas vienam vyriškiui, ivertine ne tik nurodyta neiprastine aplinkybe, t.y. kad ginklas buvo ištrauktas ir juo iššauta krentant, bet ir atsižvelge i laiko tarpa kuris užtrunka žmogui krentant ir kuris reikalingas ištraukti ginkla iš rankinuko, esant nurodytoms neiprastinems aplinkybems, t.y. krentant (t. 1 b. l. 32-34).

Tai, kad J. S. buvo sužalotas, objektyviai patvirtinta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 127), taciau, apeliacines instancijos teismas, ivertines byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, negali daryti išvados, kad J. S. i nukentejusiji R. K. iššove krentant po nukentejusiojo jam suduoto smugio. Visu pirma, netiketi tokia ivykio eiga vercia tai, kad medicinini tyrima atliekanciam specialistui nurodydamas ivykio aplinkybes del savo sužalojimu, kuriuos padare jam nukentejusysis, J. S. parode, jog po smugio i lytiniu organu sriti jis susiriete, nes jam labai skaudejo, parkrites ar be samones nebuvo (t. 1 b. l. 127). Tuo paciu pažymetina, kad tiesiogiai ivyki maciusi liudytoja S. K., kuri tuo paciu yra ir nuteistojo sugyventine, apklausiama teisme taip pat nurode, jog po suduoto smugio J. S. tik susiriete (t. 2, b.l. 55).

Ivertinus tokius paaiškinimus išdestytu aplinkybiu kontekste, kolegija daro išvada, jog tokia ivykio eiga labiausiai atitinka tikrove, o versija, kad po suduoto smugio griudamas ant žemes nuteistasis J. S. iš rankinuko galejo ištraukti revolveri ir iššauti, R. K. pataikant tiesiai i aki, yra neitiketina.

Kolegijos nuomone, priešingai nei teigia nuteistasis J. S., nustatyta aplinkybe jokiu budu neduoda pagrindo išvadai daryti, kad del suduoto smugio jis galejo labai susijaudinti ir netycia iššauti. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo pat pradžiu kai nuteistasis J. S. priplauke prie nukentejusiojo juos ispeti, kad žvejoti privaciame tvenkinyje leidžiama tik susimokejus, tarp nukentejusiojo ir nuteistojo kilo žodinis konfliktas. Nuo pat konflikto pradžios santykiai tarp nuteistojo ir nukentejusiojo buvo itampos busenoje. Susijaudinimas nekilo staiga tik R. K. sudavus smugi, konfliktiška atmosfera buvo viso J. S. bendravimo su nukentejusiuoju metu. Taigi, konstatuoti, kad J. S. iššove budamas fiziologinio afekto busenoje, nera teisinio pagrindo.

Iš nuteistojo parodymu analizes taip pat negalima daryti išvados, kad jis i nukentejusiji iššove del neatsargumo. Tiek nuteistojo, tiek nukentejusiojo parodymais nustatyta, jog prieš iššaunant ir šuvio momentu, J. S. savo rankoje laike užtaisyta pistoleta, o tarp jo ir nukentejusiojo buvo maždaug 0,3-0,5 metro atstumas. Pagal specialisto išvada, pateikta atlikus balistini tyrima (t. 1, b. l. 72-76), šaunamasis ginklas, kuriuo sužalotas nukentejusysis buvo tinkamas šaudymui D kategorijos šaunamasis ginklas ir, kad iš pateikto tyrimui revolverio šuvis, nenuspaudus nuleistuko, neivyksta. J. S. teisme patvirtino, kad jis buvo supažindintas su instrukcija kaip naudotis ginklu, praejes instruktaža. Taip pat patvirtino, kad žinojo, jog negalima šaudyti guminemis kulkomis, jei atstumas trumpesnis nei 5 metrai. Todel nuteistojo nurodyta aplinkybe, kad jis galvojo, jog iššove dujine kulka, nepašalina jo atsakomybes. Nuosprendyje teismas pagristai remesi ta aplinkybe, jog sprendžiant klausima del nuteistojo tycios kryptingumo, yra svarbus nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurode, kad kai vyrams parode savo darbo pažymejima, jis isikišo i rankinuka ranka ir laike joje ginkla (t. 1, b.l. 114-116, 119-120). Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo parodymai irodo, kad nuteistasis nuo konflikto pradžios, t.y. iš anksto, buvo pasiruošes bet kokiems konflikto sprendimo budams, t.y. panaudoti turima ginkla, ir bet kokiu padariniu atsiradimui, t.y. net ir sunkiam sveikatos sutrikdymui. Tuo paciu pažymetina ir tai, kad susidariusioje situacijoje vyrai žvejojo be leidimo, taciau nedare kokiu nors nusikalstamu veiku, todel J. S., kaip apsaugos darbuotojas neturejo pagrindo panaudoti konflikto metu ginkla.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartu ivykio aplinkybiu analize leidžia daryti išvada, kad J. S. jam inkriminuota nusikalstama veika padare netiesiogine tycia. Negincytina, kad nuteistasis iššaudamas i nukentejusiji iš artimo atstumo, suprato, kad tokioje situacijoje, panaudodamas šaunamaji ginkla, pritaikyta bei skirta žalojanciai paveikti žmogaus kuna, savo veiksmais kelia pavoju nukentejusiojo sveikatai, t. y. gali ji sužaloti, ir nors tokiu pasekmiu, kaip sunkus nukentejusiojo sveikatos sutrikdymas, nenorejo, taciau samoningai leido joms atsirasti. Nuteistojo J. S. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant nuteistojo J. S. parodymus. Nuteistojo parodymai teisingai ivertinti kaip jo pasirinktas gynybos budas, nes nuteistasis nebuvo nuoseklus ir teisme parodymus pakeite. Liudytojos S. K. parodymai pirmos instancijos teismo taip pat ivertinti tinkamai, nes pastaroji nebuvo nuosekli, dave prieštaringus parodymus. Nuosprendyje šiu asmenu parodymais pagristai remtasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems irodymams.

Bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima padariusiam asmeniui. Bausme visais atvejais yra individuali prievartos priemone, t. y. ji skiriama konkreciam asmeniui už konkrecia nusikalstama veika. Bausme turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmes paskirti ir turi buti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikantis BK bendrosios dalies nuostatu. Už sunku nusikaltima – sunku sveikatos sutrikdyma, Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik terminuota ir griežta laisves atemimo bausme, t. y. laisves atemimas iki dešimties metu.

Nagrinejamu atveju už R. K. sveikatos sutrikdyma, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma, nesant kaltininko atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, J. S. nubaustas šešiu menesiu laisves atemimo bausme. Kolegija sutinka su nukentejusiojo R. K. apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas nepakankamai ivertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, nuteistojo elgesio po nusikalstamos veikos padarymo ypatumus, nepakankamai atsižvelge i sukeltas labai skaudžias ir sunkias pasekmes, o tai salygojo per švelnios laisves atemimo bausmes, už šia nusikalstama veika, paskyrima.

Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad teismas ivertino tai, kad nuteistasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, t.y. charakterizuojamas teigiamai. Taciau, kolegijos nuomone, paskirdamas tokio dydžio laisves atemimo bausme, teismas nepakankamai atsižvelge i tai, kad J. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiu nusikaltimu kategorijai, nusikaltimas tycinis, o nusikaltimu sukeltos pasekmes yra neatstatomos – nukentejusysis neteko akies. Svarbu ir tai, kad sužalojes nukentejusiji, J. S. nebande teikti jam pagalbos, ji paliko pavojingoje bukleje, be to, iki nuosprendžio priemimo jokios realios materialines pagalbos nukentejusiajam nesuteike, kas neigiamai charakterizuoja nuteistaji.

Skirdamas nuteistajam J. S. bausme, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagristai nurode, jog nera nei nuteistojo atsakomybe lengvinanciu, nei jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Apeliacines instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms del kaltinamojo blaivumo, t. y. atsižvelgiant i tai, jog kaltinamojo blaivumas buvo patikrintas praejus 3 valandoms po ivykio, o duomenu, paneigianciu kaltinamojo parodymus, jog alkoholi jis vartojo po ivykio, budamas labai susijaudines, byloje nebuvo pateikta, laikytina, kad tokie kaltinamojo parodymai nepaneigti ir, kad nusikaltimo ivykdymo metu jis buvo blaivus.

Skundo argumentas, susijes su prašymu pripažinti nuteistojo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi J. S. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, atmetamas kaip nepagristas. Apeliacines instancijos teismo nuomone, pripažinti nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kaip to skunde prašo apeliantas, nera pagrindo. Apelianto teiginys, kad jis prisipažino ir gailisi del padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvus. Pagal iprastini baudžiamojo istatymo aiškinima ir susiklosciusia teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybe lengvinanti aplinkybe nera nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes prisipažinimo, jos nustatymas turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma: pranešima apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan. Kaip matyti iš J. S. parodymu, jis nebuvos nuoseklus, teisme parodymus pakeite sau naudinga linkme, siekdamas išvengti atsakomybes. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis del nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies. Vien dalinio prisipažinimo, teismo nuomone, nepakanka, kad butu pripažintas šios atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvimas. Toks vertinimas atitinka istatymo nuostatas ir teismu praktikos patirti.

Apeliacinio skundo prašymas, susijes su dar vienos atsakomybe švelninancios aplinkybes nustatymu, t.y., kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys (BK 69 str. 1 d. 6 p.), atmetamas kaip nepagristas. Byloje nustatyta, kad nuo konflikto pradžios tiek nuteistasis, tiek nukentejusysis, irodinedami savo teises, vienas kito atžvilgiu buvo agresyvus. Tai, kad nukentejusysis jam ispyre, kolegijos isitikinimu, dar neirodo, jog J. S. turejo teise panaudoti ginkla. Konstatuotina, kad nuteistojo sveikatai ar gyvybei jokio pavojaus nebuvo.

Taip pat nebuvo pagrindo pripažinti J. S. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, kad veika buvo padaryta pažeidžiant nusikalstama veika padariusio asmens sulaikymo, butinojo reikalingumo, profesines pareigos arba teisesaugos instituciju užduoties vykdymo, gamybines ar ukines rizikos, mokslinio eksperimento teisetumo salygas (BK 59 str. 1 d. 8 p.), arba, kad veika buvo padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiojo veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.). Aplinkybiu, leidžianciu konstatuoti šias istatyme numatytas atsakomybe lengvinancias aplinkybes, byloje nenustatyta.

Ivertinusi nurodytu aplinkybiu visuma, teiseju kolegija J. S. skiria laisves atemimo bausme, kuri nesiekia sankcijoje numatyto bausmes vidurkio, taciau yra griežtesne nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Nuteistasis apeliantas skundu prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas, taciau kolegijos manymu toks nuteistojo prašymas nepagristas. Pagal baudžiamaji istatyma už nusikalstamos veikos padaryma skiriama tik tokios rušies ir tokio dydžio bausme, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kuri asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytos išimtys iš bendros taisykles ir nurodyta salygu visuma, kai nusikaltima padariusiam asmeniui gali buti paskirta švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Be šioje normoje nustatytu salygu visumos, taip pat butina, kad teismas padarytu motyvuota išvada, jog bausmes paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesne bausme. Tokiu atveju turi buti nustatyta tokia baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri mažina kaltininko asmenybes ar padarytos veikos pavojinguma. Lietuvos Respublikos BK 62 str. teismas gali taikyti, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu (mažiausiai dvi), ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam ju prižiureti. Taigi, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali tik nustates nurodytu salygu bei aplinkybiu visuma. Tuo tarpu nuteistojo J. S. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atsižvelgdama i tai, kas aukšciau išdestyta, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nera istatyme nustatytu salygu visumos nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas.

Vienas pagrindiniu bausmes skyrimo principu, itvirtintu Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmes teisingumo principas. Bausme yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltininko asmenybe. Istatymu leidejas baudžiamojo istatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galetu paskirti teisinga bausme, vadovaudamasis istatymo sankcijoje numatytomis bausmemis ir ju dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausme, gali išeiti už baudžiamojo istatymo sankcijos ribu. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir 62 str. Paprastai švelnesne negu numatyta istatymo bausme skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nera galimybes paskirti švelnesne bausme remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Taciau šioje byloje nera išimtiniu aplinkybiu, leidžianciu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.

Nukentejusysis R. K. pirmosios instancijos teisme praše iš J. S. pilnai priteisti jo turetas advokato atstovavimo išlaidas. Bylos duomenimis, R. K. už advokato atstovavima pirmojoje instancijoje yra sumokejes 1000 Lt. Tai patvirtina esantys byloje pinigu priemimo kvitai (t. 2, b.l. 29, 30). 1000 Lt išlaidu atstovui suma nera pertekline, atitinka protingumo kriteriju, todel iš nuteistojo J. S. nukentejusiojo R. K. naudai pilnai priteistinos 1000 Lt išlaidos už atstovavima pirmojoje instancijoje (BPK 106 str.).

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 29 d. apkaltinamasis nuosprendis yra teisetas ir pagristas, paremtas išsamiai ištirtais irodymais, todel keistinas tik dalyje del bausmes paskyrimo ir atstovavimo išlaidu apmokejimo.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendi pakeisti dalyje del bausmes paskyrimo: J. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. paskirti dveju metu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš nuteistojo J. S. nukentejusiojo R. K. naudai 1000 Lt bylinejimosi išlaidu.

Kitoje dalyje nuosprendi palikti nepakeista.