- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-430-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16588-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- UAB „In Subsidium“
- Trečiasis asmuo
- I. M.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui UAB „In Subsidium“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys I. M. – Ž., N. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovo UAB ,,In Subsidium“ 2009-08-10 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl atsakovo bendrovės įstatų naujos redakcijos patvirtinimo negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2009-08-10 priimtas sprendimas pripažintinas negaliojančiu, kadangi prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d., LR CK 2.82 str. 4 d. Atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame priimtas ginčijamas sprendimas, sušauktas nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl ko ieškovei buvo atimta galimybė įgyvendinti savo neturtinę teisę dalyvauti aukščiausio bendrovės valdymo organo visuotinio akcininkų susirinkimo darbe (ABĮ 26 str. 3 d., CK 1.5 str.). Ieškovė taip pat nurodė, jog ginčijamu sprendimu buvo pakeisti bendrovės įstatai, kurių naujoje redakcijoje teisė susipažinti su visais bendrovės dokumentais suteikiama akcininkams, turintiems ar valdantiems daugiau kaip 1/2 akcijų, kai tuo tarpu anksčiau galiojusiuose 2004 m. įstatuose teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais turėjo akcininkai, valdantys daugiau kaip 1/10 akcijų, tokiu būdu ieškovė neteko teisės gauti informaciją apie atsakovo veiklą. Nurodė, kad pagal naująją įstatų redakciją akcininkas nebetenka teisės sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklai ir dokumentams patikrinti, nebėra nuostatos, jog bendrovės valdymo organas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi, panaikinta bendrovės ar bendrovės akcininko teisė reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo ir jo pavaduotojo, daugelį anksčiau visuotinio akcininkų susirinkimo kontroliuotų bendrovės vadovo funkcijų ir kompetencijų pagal naują įstatų redakciją vadovas dabar gali atlikti vienasmeniškai, nereikalaujant tam jį išrinkusio organo pritarimo(b.l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „In Subsidium“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, pranešimą apie jį išspausdinus dienraštyje „Lietuvos aidas“. Nurodė, kad nei įstatymas, nei bendrovės įstatai (2004 m. redakcija) nesuteikia pirmenybės nei vienam iš juose išvardintų pranešimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą būdų, taip pat kad teisės aktai nenumato, kokį konkretų būdą turėtų pasirinkti vadovas, skelbdamas apie visuotinį akcininkų susirinkimą vienu ar kitu atveju. Bendrovėje nebuvo nusistovėjusi vieninga praktika, kokiu būdu bendrovės vadovė praneša akcininkams apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Atsakovės pranešimai gali būti skelbiami dienraštyje "Lietuvos aidas", kadangi tai buvo įtvirtinta Bendrovės įstatuose (8.4p.), kurių kopiją ieškovė turėjo, todėl ieškovė turėjo objektyvią galimybę susipažinti su dienraštyje patalpintu skelbimu. Atsakovas taip pat nurodė, kad įstatuose padaryti pakeitimai buvo būtini bendrovei sklandžiai vykdyti veiklą, nes 2008-01-01 įsigaliojo nauji Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodai. Kadangi atsakovas aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose bei ES paramos gavimo konkursuose dėl ko ir buvo būtina keisti įstatus bei juose nurodytus EVRK kodus. Atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė, būdama UAB ,,Amberplast“ plėtros direktore rengė šiai įmonei paraiškas ES paramai gauti, asmeniškai ieškojo klientų bei siūlė komercinius pasiūlymus parengti paraiškas paramai gauti bei dalyvauti konkursuose už mažesnius įkainius, t.y. konkuruodama su atsakove veikloje pradėjo aktyviai domėtis ne tik atsakovės finansine padėtimi bet ir jos turimais klientais. Atsakovas mano, kad ieškovė tokiu būdu siekė pervilioti atsakovo klientus. Sprendimas susiaurinti nesąžiningo akcininko teises buvo priimtas vadovaujantis CK 2.89 str. 2 d. bei veikiant išimtinai atsakovo interesais siekiant apsaugoti jį nuo galimų neteisėtų bei žalingų ieškovės veiksmų. Naujos redakcijos įstatų nuostata, kad su visais bendrovės dokumentais turi teisę susipažinti akcininkas arba jų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę bendrovei nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Tretieji asmenys I. M. – Ž., N. Ž. atsiliepimo (-ų) į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovės informavimo būdas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą paskelbiant pranešimą bendrovės įstatuose nurodytame dienraštyje „Lietuvos aidas“ negali būti pripažintas neteisėtu. Ieškovės argumentą dėl to, kad toks būdas prieštaravo nusistovėjusiai akcininkų informavimo tvarkai, atmetė, nes nagrinėjant bylą teismas nustatė, jog akcininkai apie šaukiamus akcininkų susirinkimus buvo informuojami tiek telefonu, tiek siunčiant pranešimus paštu. Dienraštis „Lietuvos aidas“ yra platinamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ieškovė objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie numatomą visuotinį akcininkų susirinkimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akcininkų sprendimo keisti įstatus priėmimo tvarka nebuvo pažeista, ir sprendimas patvirtinti naują įstatų redakciją buvo priimtas teisėtai. Nebuvo pažeisti iš atsakovo pusės nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principai, sušaukiant ginčijamą susirinkimą, nes nebuvo nustatyta atsakovo piktnaudžiavimo teise, nebuvo pažeista protinga priešingų interesų pusiausvyra, imperatyvių normų reikalavimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė N. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendrovės įstatai nustatė kelis alternatyvius pranešimo akcininkams apie visuotinius akcininkų susirinkimus būdus, atsakovas šiais būdais turėjo naudotis protingai ir sąžiningai. Ieškovė laiko, kad pranešimas jai apie 2009-08-10 neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą apie tai paskelbiant žiniasklaidoje buvo neprotingas, nes toks pranešimas sudaro akcininkams nevienodas galimybes sužinoti apie susirinkimą. Pranešimo akcininkams paskirtis yra informuoti akcininkus, todėl atsakovas ir turėjo siekti šio tikslo. Viešas pranešimas Ieškovei buvo nesąžiningas, kadangi juo siekta nepranešti ieškovei apie visuotinį akcininkų susirinkimą. Nusistovėjusi praktika buvo pranešti akcininkams apie šaukiamus susirinkimus ne viešo paskelbimo būdais. Kadangi pranešimas buvo viešai paskelbtas dienraštyje „Lietuvos aidas", toks paskelbimas neatitiko ankstesnės praktikos. Apeliantė abejoja dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-07 nutarimo dalies dėl pranešimo akcininkams teisėtumo prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai ir mano, kad teismas neturėjo laikyti nutarime nurodytų aplinkybių įrodytomis ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Be ieškovės dalyvavimo 2009-08-10 visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinti bendrovės įstatai susiaurina jos kaip akcininkės teises, taip pat išplečia atsakovo bendrovės vienasmenio valdymo organo - direktoriaus teises. Ieškovė teigia, kad tiek ankstesnioji tiek ir 2009-08-10 patvirtinta įstatų redakcija atitinka ABĮ ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, tačiau ankstesnioji įstatų redakcija numatė akcininkams daugiau teisių ir labiau ribojo administracijos vadovo teises ir veiksmus. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms tiek, kiek buvo pažeista ieškovės teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti jame priimant sprendimus. Ieškovė taip pat prašo sumažinti priteistas atstovavimo išlaidas, nes faktinė situacija advokatui buvo gerai žinoma, teismo posėdžiuose vietoje atsakovo atstovo dalyvaudavo ir atstovo padėjėja, byla neturtinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „In Subsidium“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-10 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimant sprendimą paskelbti pranešimą apie visuotinį akcininkų susirinkimą dienraštyje „Lietuvos aidas” veikta protingai ir sąžiningai, buvo atsižvelgta į pranešinėjimo apie susirinkimus praktiką, akcininkų skaičių bei atsakovo ir apeliantės tarpusavio santykius. Iki 2009 m. liepos mėnesio apeliantė apie akcininkų susirinkimus buvo informuojama asmeniškai, nesilaikant įstatuose numatytos tvarkos ir terminų. Vieningos akcininkų informavimo tvarkos bendrovėje nebuvo. Pasirinkdamas tokį pranešimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą būdą, atsakovas siekė teisėtu, tinkamu ir visiems akcininkams priimtinu būdu informuoti juos apie šaukiamą susirinkimą bei išvengti apeliantės nesąžiningo elgesio savo ir I. M. – Ž. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą bei pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-2-6582-276/2009 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Taip pat pagrįstai vertino naujos įstatų redakcijos bei jų priėmimo tvarkos atitikimą Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms. Dėl bylinėjimo išlaidų mažinimo, atsakovas teigia, kad priteista suma yra apie 1000 Lt mažesnė nei rekomendacijoje už analogiškas paslaugas nustatyti užmokesčio dydžiai, todėl papildomai mažinti priteistas bylinėjimo išlaidas nėra pagrindo.
Tretieji asmenys atsiliepimo (-ų) į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė N. Š. yra atsakovo UAB ,,In Subsidium“ akcininkė, turinti 36 procentus įstatinio kapitalo, t.y. 3600 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų. Atsakovo akcijos yra nematerialios, tai patvirtina vertybinių popierių sąskaita Nr. 3. 2009-08-10 įvykusiame UAB „In Subsidium“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas patvirtinti naują įstatų redakciją (b.l. 11-12). Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams pranešta 2009-07-11 skelbimu laikraštyje „Lietuvos aidas“, t.y. paskelbta viešai spaudoje. Ieškovė apie įvykusį susirinkimą sužinojo 2009-09-15, gavusi atsakovo 2009-09-09 atsakymą į prašymą pateikti informaciją, kuriame buvo informacija apie įvykusį susirinkimą ir naujos įstatų redakcijos priėmimą. Ieškovė pareiškė ieškininius reikalavimus dėl UAB ,,In Subsidium“ 2009-08-10 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl atsakovo bendrovės įstatų naujos redakcijos patvirtinimo pripažinimo negaliojančiu.
Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 4 dalies redakciją, galiojusią ginčijamo sprendimo priėmimo dienai, pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Atsakovo 2004 metų įstatų 6.24. punkte bei 8.5 punkte numatyta, kad apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos gali būti pranešama: viešai paskelbiant pranešimą bendrovės įstatuose nurodytame dienraštyje; išsiunčiant pranešimą registruotu laišku bei įteikiant pranešimą akcininkui pasirašytinai. Konstatuotina, kad UAB „In Subsidium“ įstatuose nustatyta informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarka atitiko Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos, galiojusios tiek pranešimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą paskelbimo dieną, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, 26 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką ir jai neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad visi aukščiau nurodyti informavimo būdai yra alternatyvūs bei į tai, kad įstatymo leidėjas nei vienam iš šių būdų nesuteikė pirmenybės, todėl darytina išvada, kad pranešus apie šaukiamą susirinkimą bet kuriuo nurodytu būdu, laikytina, jog apie numatomą visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkai yra informuoti tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pasirinko pranešimo įteikimo būdą - viešai paskelbiant dienraštyje „Lietuvos aidas“ (2004 metų redakcijos 8.4 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LR Akcinių bendrovių įstatymo normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu buvo pažeistos LR Akcinių bendrovių įstatymo imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, jo vedimą ar nutarimų (sprendimų) priėmimą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas minėto įstatymo imperatyvių normų pažeidimo nenustatė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vieningos pranešimų akcininkams apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus praktikos įmonėje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė žinojo tokį šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo būdą, t.y. paskelbiant viešai dienraštyje „Lietuvos aidas“, todėl laikytina, kad turėjo objektyvią galimybę susipažinti su dienraštyje „Lietuvos aidas“ paskelbto pranešimo turiniu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad UAB “In Subsidium” visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, atsakovas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą pranešant viešo paskelbimo būdu veikė teisėtai.
Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-2-6582-276/2009 nustatyti faktai, t.y. kad bendrovės įstatuose yra numatyta skelbimus akcininkams skelbti dienraštyje "Lietuvos aidas" ir tai neprieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. reikalavimams, laikytini prejudiciniais, todėl tai yra pagrindas atmesti apeliantės argumentus dėl netinkamo jos kaip akcininkės informavimo apie susirinkimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-2-6582-276/2009 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tokia teismo pozicija atitinka CPK 182 str. 2 d. nuostatas bei neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai: „Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, tai yra teismo sprendimo privalomumo konkrečios bylos atžvilgiu išraiška. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009).
Apeliantė teigia, kad 2009-08-10 visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl atsakovo bendrovės įstatų naujos redakcijos patvirtinimo susiaurina jos kaip akcininkės teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad naujos redakcijos įstatuose buvo pakeista akcininkų susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarka, nebereikalaujama visuotinio akcininko susirinkimo pritarimo tam tikriems bendrovės vadovo sprendimams, padaryti kiti pakeitimai. LR Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog sprendimą keisti bendrovės įstatus visuotinis akcininkų susirinkimas priima kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją buvo priimtas už jį balsuojant 100 proc. susirinkime dalyvavusių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų, todėl laikytina, kad sprendimo keisti įstatus priėmimo tvarka nebuvo pažeista, ir sprendimas patvirtinti naują įstatų redakciją buvo priimtas teisėtai.
Taip pat pažymėtina, kad akcininko teisę gauti informaciją reglamentuoja LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog akcininkui pareikalavus raštu, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas dokumentų (metinių finansinių ataskaitų rinkinių, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų ir kt.), jei šie nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Tuo tarpu kas yra laikoma komercine paslaptimi yra apibrėžta CK 1.116 str. Tai gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Įstatyminis reguliavimas palieka plačias ribas tam tikros informacijos savininkui laikyti ją komercine paslaptimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad akcininko teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad naujojoje bendrovės įstatų redakcijoje įtvirtinta akcininkų susipažinimo su bendrovės dokumentais ir kita informacija tvarka, atitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, joms neprieštarauja ir todėl nėra pagrindo pripažinti ją neteisėta ar pažeidžiančia ieškovės teises bei interesus.
Atsižvelgiant į tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti klausimus dėl bendrovės įstatų pakeitimo, nenustačius, kad 2009- 08-10 visuotinis akcininkų susirinkimas būtų neteisėtas, taip pat kad šio susirinkimo priimti bendrovės įstatų pakeitimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo 2009-08-10 visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą dėl naujos įstatų redakcijos patvirtinimo pripažinti neteisėtu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantė prašo mažinti iš jos priteistas 3751,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai apmokėti) atsakovo naudai. Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.). Vadovaujantis LR CPK 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8 p., 9 p., atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad priteistos atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl mažinti 3751,00 Lt priteistų išlaidų nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės N. Š. valstybei priteistina 12,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (ieškovės) N. Š. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,60 Lt (dvylika litų 60 cnt) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.