- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- ATP-297-319/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00236-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L. (toliau - Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulė Gintarė Kleveckaitė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad M. L., 2013 m. gruodžio 31 d. apie 10.30 val. Kauno r. sav., kelio Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 14-ame kilometre, vairavo transporto priemonę „VW Caddy“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,83 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 22 d. nutarimu M. L. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir skyrė administracinę nuobaudą - vieno tūkstančio dviejų šimtų litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu M. L. pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo nutarimą pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti minimaliai trumpesniam laikotarpiui nei numatyta minėtame straipsnyje. Skunde nurodė, jog sutinka, kad jo padarytas pažeidimas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Teismas turėtų atkreipti dėmesį į pareiškėjo pažeidimo padarymo aplinkybes - kad už vairo sėdo, ne ryte gėręs alkoholį, o neįvertinęs, jog iš vakaro gertas alkoholis gali turėti įtakos neblaivumo laipsniui, teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, vairuodamas sąžiningai klydo, nes jautėsi blaivus.
Savo skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neužsiminė, kad gėrė energetinį gėrimą ir rūkė cigaretę prieš pat patikrinimą, nes net nekilo menkiausia mintis, kad tai gali įtakoti rezultatus. Alkotesterio naudojimo instrukcijose nurodoma, kad negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, jog tiriamas asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių arba rūkė per paskutines dvi minutes, akcentuojama, kad alkotesterio naudojimo instrukcijos laikytis būtina, nes kitaip alkotesterio rodmenys gali būti iškreipiami. Kaip matyti iš administracinės teisės pažeidimo protokolo, pažeidimo laikas pažymėtas 10 val. 30 min., o pranešimas nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašytas 10 val. 49 min. Akivaizdu, kad M. L. neblaivumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos. Taigi policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją. Pareiškėjas pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę, tačiau mano, kad neįrodyta aplinkybė, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus daugiau, nei tai leidžiama pagal įstatymą. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir dėl socialinių priežasčių, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o darbovietė yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Atstumas nuo namų iki darbo - 27 km. Teisės atėmimas komplikuotų nuvykimą į darbą, kadangi pareiškėjo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo ekspeditoriaus pareigybėse pilnu etatu. Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas sąlygotų tai, kad neteks darbo. Prie pareiškėjo skundo pridėta kredito sutarties kopija iš kurios matyti, kad jo šeima turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui t. y. 240 000 Lt kreditas būstui, taip pat turi paėmęs kreditą mokslui. Teisės vairuoti transporto priemonę netekimas sąlygotų tai, kad netektų darbo, dėl to negalėtų išmokėti paimto kredito, kas nepakeliamai apsunkintų jo šeimą. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis su Šeima kas antrą savaitgalį aplanko mamą ir močiutę, padeda atlikti darbus, pasirūpina jomis, teisės vairuoti transporto priemonės netekimas tiesiogiai apribotų jų mobilumą kas jiems (atsižvelgiant į jų sveikatos būklę) yra būtina.
Žemesnės instancijos teismas, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones neatsižvelgė į tai, kad niekada gyvenime jis nevairavo transporto priemonės pavartojęs alkoholio, nebuvo baustas ir už kitus itin šiurkščius administracinės teisės pažeidimus, per visą savo 9 metų vairavimo stažą, tik kelis kartus baustas už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pareiškėjo manymu už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios butų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, nenustatė ir nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
M. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu teismo nutarimu M. L. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuris numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Heile v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A26’-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. L. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,83 promilių girtumas), jo kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkama. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
M. L. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, jog neblaivumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos, todėl neįrodyta aplinkybė, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus daugiau, nei tai leidžiama pagal įstatymą.
IŠ bylos domenų matyti, kad pareiškėjas M. L. tiek surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. 1. 13 - 14;), tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. 1. 17 - 18) kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, alkotesterio parodymų neginčijo. Nurodė, kad iš vakaro gėrė alkoholinius gėrimus, padaugino alkoholio, ryte vairavo, kadangi buvo labai daug darbo, nesurado kas galėtų j į pakeisti, jautėsi gerai, bet žinojo, kad rizikuoja. Su bauda ir pažeidimu sutiko. Tačiau jau apeliaciniame skunde nurodė, jog alkotesterio rodmenys kelia pagrįstų abejonių dėl teisingo jo neblaivumo nustatymo, teigia, jog pirmosios instancijos teisme neužsiminė, kad gėrė energetinį gėrimą ir rūkė cigaretę prieš patikrinimą, nes net nekilo mintis, kad tai gali įtakoti rezultatus. Mano, jog neblaivumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos, pareigūnai neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių, kuries turėjo įtakos alkoholio koncentracijos tikrinimo rezultatams. Šis M. L. apeliacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas, kai nepagrįstas.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog pareiškėjas pats administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje (b. 1. 2), kas rodo, jog M. L. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Be to, iš policijos pareigūnės Gintarės Kleveckaitės tarnybinio pranešimo (b. 1. 1) matyti, kad sustabdžius M. L. vairuojamą transporto priemonę ir tikrinant reikiamus dokumentus pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, pasiūlius vairuotojui patikrinti jo blaivumą, jis sutiko. Prietaiso pagalba nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Su prietaiso parodymais ir savo padarytu pažeidimu vairuotojas sutiko ir neneigė to, kad vartojo alkoholį. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turi informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau, kaip prieš 15-20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo. Šiuo atveju, pats pažeidėjas patruliams nurodė, jog gėrė iš vakaro alkoholinius gėrimus, tačiau nenurodė, kad prieš pat jį sustabdant būtų ką nors vartojęs, todėl policijos pareigūnams nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad Alcotest 7510 Nr. ARCK-0016 tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2014-05-10. Šie aptarti duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. M. L. apeliaciniame skunde iškelta versiją, jog vairuodamas jis gėrė energetinius gėrimus ir rūkė cigaretę, kas galėjo įtakoti alkotesterio rodmenis, byloje surinktais duomenimis nepasivirtino, ši versija atsirado tik pateikiant apeliacinį skundą, todėl aukštesnysis teismas tokį pareiškėjo argumentą vertina kaip gynybinę jo poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Taip pat M. L. apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas netinkamai individualizavo bausmę, teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo pažeidimo padarymo aplinkybes, prašė taikyti ATPK 30 straipsnio nuostatas, palikti paskirtą nuobaudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams, netaikyti.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtiną, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1’-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda ir skyrė baudą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, Už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skunde M. L. nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o darbovietė yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., atstumas nuo namų iki darbo - 27 km., todėl teisės atėmimas komplikuotų nuvykimą į darbą, taip pat sąlygotų darbo netekimą, kadangi jo darbas susijęs su vairavimu. Kadangi jo šeima turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui - kreditas būstui ir mokslui, teisės vairuoti transporto priemonę netekimas sąlygotų tai, kad netektų darbo, dėl to negalėtų išmokėti paimto kredito. Nors pareiškėjas ir nurodė aplinkybes, kurioms esant jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau tai nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjos ir jos šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Pažymėtina, jog iš byloje esančios pažymos (b. 1. 8 - 12) apie asmens baustumą, matyti, jog M. L. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas dešimt kartų, turi keturias galiojančias nuobaudas, tai rodo, jog pareiškėjas sistemingai daro pažeidimus bei ignoruoja priimtas visuomenėje nustatytas elgesio normas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog M. L. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. L. apeliaciniu skundu nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.