Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. atstovei pagal įstatymą I. Č., jo atstovei advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, registruotas darbo biržoje, neteistas (2018-12-31 Šiaulių apylinkės teismo patvirtintas 2018-12-28 prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo kaltininkui susitaikius), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 15 valandą 30 minučių, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,54 promilės), tyčia vieną kartą delnu trenkė sūnėnui D. B. į kaklą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą,

be to, V. B. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. vakaro, ne anksčiau kaip nuo 19 valandos 36 minutės, iki 2019 m. birželio 2 d. ryto, ne vėliau kaip iki 11 valandos 16 minučių, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam T. S. į krūtinės kairės pusę ir į pasmakrės dešinę pusę bei T. S. ginantis, sudavė keturis smūgius ir trauminius poveikius peiliu, taip padarydamas jam sužalojimus, tai yra paviršines durtines pjautines dešinio žasto, dilbio, dešinio antakio žaizdas, pjautinę žaizdą su širdiplėvės, kairio skilvelio priekinės sienos sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę pusę, širdies tamponada krauju, susikaupus širdiplėvės ertmėje, ir nuo to T. S. mirus įvykio vietoje, taip tyčia nužudė T. S..

Apklaustas teismo posėdyje V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo – fizinio skausmo sukėlimo sūnėnui D. B. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2018 m. gruodžio 22 d. grįžo iš ūkininko. Tą dieną buvo jo gimtadienis, nuėjo į parduotuvę, nusipirko „baltos“ butelį, alaus ir užėjau pas kaimyną P.. Pasakė, kad jo gimtadienis ir kad reikia išgerti. Paskui parėjo namo. Buvo virtuvėje, kai atvažiavo D. B. su žmona ir mergaite. Jis susikivirčijo su D. B. ir šis iškvietė policiją, kuri jį išvežė. Paskui susitaikė su D. B. ir šis jam atleido.

V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo – T. S. nužudymo, kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2019 m. birželio 1 d., šeštadienį, dirbo pas M. prie šiltnamio, vakare M. atsiskaitė, davė 20 eurų, atvežė ir paleido prie parduotuvės. Parduotuvėje nusipirko cigarečių pakelį ir ėjo namo. Pasisveikino su žolę pjovusiu kaimynu V. Z.. Paskui užsuko pas N. P. ir jie nutarė išgerti. Jis vėl nuėjo į parduotuvę, paėmė „baltos“ butelį, šaltienos ir tris „pončkas“. N. P. papjaustė šaltieną į lėkštutę, atnešė į miegamąjį ir padėjo ant kėdės. Išgėrus butelį degtinės, vėl nuėjo į parduotuvę ir nupirko du butelius alaus. Pradėjus gerti alų pamatė, kad į kiemą įvažiavo tamsus automobilis. Iš automobilio išlipo T. S. ir su pakuote alaus ir atėjo į vidų. Įėjęs padėjo ant lovos alų, ir atsisėdo šalia. T. S. buvo labai girtas. T. S. pasakė: „Tai ką, prie mano simpatijos lendi?“. V. B. atsakė, kad ta jo simpatija, N., jam nereikalinga. Tada T. S. išgėrė stiklinę alaus ir nuėjo į virtuvę. Iš virtuvės grįžo su dviem peiliais vienoje rankoje. Pridėjo peilį V. B. prie gerklės ir pasakė, kad „skylikių“ pridirbs. V. B. pastūmė T. S. ir pasakė, kad baigtų juokus ir padėtų peilius. T. S. nuėjo į virtuvę ir pradėjo rėkauti. Tada V. B. taip pat nuėjo į virtuvę. Išeidamas iš kambario nesakė, kad tuoj padurs T. S., kaip teisme parodė liudytoja N. P.. Visai ne taip buvo. Matė kaip virtuvėje T. S. švaistėsi peiliais. Jis ramino T. S., bet T. S. pasiūlė išeiti lauk. Lauke jau buvo tamsu. Jie buvo dviese, kitų žmonių nebuvo. Kieme prie trobos prasidėjo kautynės, kurios truko apie 15 minučių. Besirisdami jie griuvinėjo – tai jis nuvirsdavo, tai nuvirsdavo T. S., bet T. S. jam neįdūrė. V. B. parodė, kad jis buvo tuščiomis rankomis, o T. S. – su peiliais. Kadangi T. S. puolė su peiliais, jis gynėsi, jam pavyko išvengti peilio smūgių, todėl T. S. jam neįdūrė. Vienu momentu, kai kėlėsi, pamatė, kad ant žolės guli T. S. iš rankų iškritęs vienas peilis. Tą peilį jis pasiėmė ir klūpėdamas dūrė T. S., kuris gulėjo ant šono, o iškeltoje rankoje laikė peilį ir buvo užsimojęs. Po dūrio T. S. paliko lauke. Jis dūrė T. S. tik kartą, tačiau negali pasakyti į kurią vietą pataikė. Kas padarė kitus sužalojimus T. S., nežino. Po dūrio T. S. tik suriko, o jis, V. B., paliko T. S. gulėti ir grįžo į trobą. Neprisimena, kuria ranka T. S. buvo užsimojęs. Gali būti, kad T. S. buvo užsimojęs dešine ranka, o dūrė kaire ranka. Mano, kad T. S. buvo daug girtesnis, todėl jam nepataikė peiliu. Tiek smūgių, kiek nurodyta byloje jis T. S. nesudavė. Kaip du peiliai atsirado miegamajame ant sofos, nežino. Vienas peilis galėjo būti tas, kuriuo dūrė, nes į miegamąjį grįžo tikrai su peiliu. Gal parėjęs numetė ant sofos, bet neprisimena. Grįžus į trobą, N. P. paklausė, kur T.. Jis atsakė, kad turbūt nudūrė, nes po dūrio T. S. nebejudėjo. Netrukus išgirdo, kad sutraškėjo durys. Įėjęs į virtuvę pamatė, kad T. S. nuvirtęs ant grindų prie stalo. Jis šaukė T. S. vardu, T. S. atsikėlė, įėjo į miegamąjį, sėdosi ant sofos, bet nuvirto kniūbsčias ant grindų. Jis sakė N. P., kad reikia skambinti gydytojui ar dar kam nors, bet buvo išsikrovęs telefonas. V. B. parodė, kad labai sutriko, lėkdamas paslydo ant kraujo ir virto, kaktą trenkė į stalą, paskui – į staktą. Buvo nulėkęs pas V. Z., skambino į duris, bet niekas neįsileido. Ryte, apie 10 valandą, pabudo sėdėdamas po medžiu, pro šakas pamatė, kad po pievą vaikšto policininkas. Jis atsikėlė ir priėjo prie policininko. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų įvykę, čia viską padarė alkoholis. Nors ir buvo išgėręs, bet prisimena viską. V. B. parodė, kad žinojo, kokios gali būti pasekmės įdūrus peiliu, nes pats anksčiau buvo padurtas, trūko kelių milimetrų iki širdies. Suprato, kad, duriant peiliu žmogui, gali jį nužudyti. T. S. peiliu jam sužalojimų nepadarė. V. B. parodė, kad gailisi dėl to, ką padarė, jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs, alkoholis tam turėjo įtakos.

Nesutinka su N. P. parodymais, nes jie yra prieštaringi ir melagingi, N. P. nebuvo išlipusi iš lovos ir nematė, kas vyko lauke. Prašo sumažinti civilinį ieškinį, nes 70 tūkstančių eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Daiktinius įrodymus – jo rūbus sunaikinti, nes tie rūbai buvo darbiniai.

Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę pusę – 1700 ml, širdies tamponada krauju, susikaupus širdiplėvės ertmėje – 350 ml. Tai yra pagrindinis sužalojimas, nuo kurio įvyko mirtis. Be to, buvo rasta nemažai kitų sužalojimų: durtinė pjautinė pasmakrės dešinės pusės žaizda, paviršinės durtinės pjautinės dešiniojo žasto, dilbio, dešiniojo antakio žaizdos ir poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje.

Pagal sužalojimų lokalizaciją, gali būti, kad nukentėjusysis gynėsi, nes yra dvi durtinės pjautinės žaizdos dešiniojo dilbio užpakaliniame paviršiuje, durtinė pjautinė žaizda dešinio žasto vidiniame paviršiuje, – jas galima kategoriškai vertinti kaip padarytas dengiantis nuo smūgių ginantis, tiek priešais save laikant dilbį, tiek iškeliant dešinę ranką, kada yra dengiamasi. Tuo labiau, kada yra pataikoma į vidinį paviršių. Žaizda pasmakrėje, kuri šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo, padaryta tiesioginiu smūgiu, jos kanalo ilgis apie 4,5 cm, o krūtinės kairėje pusėje kanalo ilgis apie 7–7,5 cm. Buvo išimta žaizda su pažeistu šonkauliu ir perduota į medicinos kriminalistikos laboratoriją. Negali pasakyti, ar tyrimas buvo atliktas, ar ne, tai turėtų būti ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Dėl sužalojimų sekos, kuris smūgis buvo suduotas pirmas, negali kategoriškai atsakyti. Galima atsakyti tiek, kad, pagal rūbų sutepimą priekiniame paviršiuje, kurie nusitęsia žemyn ir į kelnes, aptaškymus pusbačio priekiniame ir viršutiniame paviršiuje, manytina, jog kažkurie sužalojimai, realiausia, krūtinės ląstos sužalojimas, padaryti vertikalioje ar jai artimoje padėtyje.

Pagal sužalojimų pobūdį, po tokio sužalojimo mirtis įvyksta po kelių minučių. Kadangi sužalotas širdies kairysis skilvelis, kurio pagrindinė funkcija yra kraujo išvarymas į kraujagyslinę sistemą ir visą kūną, tai tas kraujas, kuris turi patekti į organizmą, yra išmetamas išorėn. Kaip matoma, jo yra nemažas kiekis. Suteikus medicininę pagalbą, išgyvenimas praktiškai neįmanomas. Jeigu yra sužalota ir nėra masyvus sužalojimas dešinės širdies pusės, tada dar žmogų galima išgelbėti. Praktikoje tikrai yra pasitaikę tokių atvejų, kad, operatyviai suteikus kvalifikuotą pagalbą, o tokią pagalbą gali suteikti netgi rajonų ligoninės, gyvybę galima išgelbėti.

Pagal žaizdų skaičių, peiliu buvo padaryti 6 trauminiai poveikiai: 2 žaizdos dešiniojo dilbio užpakaliniame paviršiuje, viena žasto vidiniame paviršiuje, viena krūtinėje, viena žaizda pasmakrėje ir viena dešiniame antakyje. Iš tų žaizdų nė viena tikrai negalėjo būti padaryta vienu užsimojimu, tai buvo visiškai atskiri šeši poveikiai duriančiu pjaunančiu įrankiu.

Dėl to, ar nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankoms pasiekiamose vietose, – toks menamas klausimas buvo užduotas, todėl ir atsakymas buvo pateiktas toks, kad, jeigu asmuo tariamai pats save žalotų, tai atrodytų taip, kaip rodo filmuose: peilį perimant iš vienos rankos į kitą ir juo mojuojant susipjaustyti. Tačiau žaizdų lokalizacija prieštarauja tokiam padarymo mechanizmui, buvo veikta pašalinės jėgos. Teoriškai sužalojimai yra padaryti nukentėjusiojo rankoms pasiekiamose vietose, jis visur pats galėjo pasiekti, tik skirtingomis rankomis – tiek dešine, tiek kaire. Kita vertus, laikant duriantį pjaunantį įrankį, dešine ranka susižaloti sau dilbio neįmanoma, kaip ir neįmanoma susižaloti dešinio žasto vidinio paviršiaus. Tai yra visiškai neįmanoma. Nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti kaltinamajam, nes, kiek rodo praktika, atimant bent vieną peilį iš ginkluoto asmens, tikrai turėtų likti sužalojimai rankose.

2019 m. birželio 2 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas medinis vieno aukšto namas su palėpe, kurio kiemo pusėje yra veranda, joje ant grindų rastas peilis su rausvos spalvos dėmėmis, namo virtuvėje ant grindų taip pat rastos rausvos spalvos dėmės, kurios išsidėsčiusios nuo laukujų durų iki kambario, jame yra vyriškos lyties lavonas, kuris guli ant pilvo, kūnas yra tarp dvigulės lovos ir sofos-lovos, tarp kurių atstumas tik 40 cm. Protokole užfiksuota, kad kambaryje jaučiamas kvapas, panašus į alkoholio. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: peilis su rusvos spalvos dėmėmis (1 vnt.), du peiliai (2 vnt.) rasti ant sofos, 4 vnt. plastikinių 1 litro talpos butelių, vienas stiklinis puodelis, vienas stikliukas (taurelė), cigarečių nuorūkos (2 vnt.), viena cigaretės nuorūka rasta peleninėje, mobiliojo ryšio telefonai, 2 vnt. (1 t., b. l. 102–125).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. S. mirtis įvyko nuo krūtinės kairės pusės kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos su širdiplėvės kairio skilvelio priekinės sienos sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę (1700 ml), širdies tamponada krauju, susikaupusiu širdiplėvės ertmėje (350 ml).

Mirtis galėjo įvykti prieš 1–2 paras iki tyrimo pradžios, nes tam neprieštarauja stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 lavondėmių stadija, puvimo požymių nebuvimas tyrimo metu.

T. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,61% (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 4,07% (promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

krūtinės kairės pusės kiauryminė durtinė pjautinė žaizda su širdiplėvės, kairio skilvelio priekinės sienos sužalojimu;

durtinė pjautinė pasmakrės dešinės pusės žaizda;

paviršinės durtinės pjautinės dešinio žasto, dilbio, dešinio antakio žaizdos;

poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje.

Krūtinės kairės pusės kiauryminė durtinė pjautinė žaizda su širdiplėvės, kairio skilvelio priekinės sienos sužalojimu padaryta vienašmeniu duriančiai pjaunančiu įrankiu, pvz., peilio geležte ir pan., vienu smūgiu paveikus krūtinės kairę pusę. Žaizdos kanalo kryptis nuo priekinių kiek link užpakalinių paviršių bei iš kairės į dešinę ir žemyn apie 30 laipsnių kampu, vertikaliai esančio asmens atžvilgiu. Įrankio veikliosios dalies plotis panirimo odoje lygyje galėjo būti apie 1,4 cm. Žaizdos kanalo ilgis apie 7–7,5 cm. Toks sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju sukėlė mirtį. Šio sužalojimo padarymo metu asmuo galėjo būti vertikalioje, ar tam artimoje padėtyje, sėdėti, gulėti, judėti ir pan., išskyrus tokią padėtį, kai uždengta krūtinės kairė pusė. Asmuo, padaręs tokio pobūdžio sužalojimą, turėjo būti iš priekio ar nežymiai iš šonų nukentėjusiojo atžvilgiu. Padarius tokio pobūdžio sužalojimą, mirtis įvyksta labai greitai – kelių ar keleto minučių laikotarpiu.

Durtinė pjautinė pasmakrės dešinės pusės žaizda padaryta vienašmeniu duriančiai pjaunančiu įrankiu, pvz., peilio geležte ir pan., vienu smūgiu paveikus pasmakrės dešinę pusę nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse, išskyrus tokią, kai uždengta pasmakrė. Kanalo kryptis beveik horizontali nuo priekinių link užpakalinių kūno paviršių ir kiek įstrižai iš dešinės į kairę, vertikaliai esančio asmens atžvilgiu. Žaizdos kanalo ilgis apie 4,5 cm. Veikusio įrankio veikliosios dalies plotis panirimo odoje lygyje galėjo būti apie 1,2–1,4 cm. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimas gyvam asmeniui kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju šis sužalojimas įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimas galėjo būti padarytas panašiu ar tuo pačiu metu, kaip ir sužalojimas krūtinėje.

Paviršinės durtinės pjautinės dešinio žasto, dilbio, dešinio antakio žaizdos padarytos duriančiai pjaunančiais įrankiais, pvz., peilio geležte, smaigaliu ir pan., keturiais smūgiais ar trauminiais poveikiais nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Nurodyti veikusio įrankio matmenų nėra galimybės. Tokio pobūdžio sužalojimai paprastai padaromi atliekant savigynos veiksmus, dengiantis nuo smūgių, stengiantis išvengti smūgių ir pan., į tai nurodo sužalojimų išsidėstymas, pobūdis. Asmuo, padaręs tokio pobūdžio sužalojimus, galėjo veikti iš įvairių nukentėjusiojo pusių. Tokio pobūdžio sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo ir gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti panašiu ar tuo pačiu metu, kaip ir sužalojimas krūtinėje.

Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai nurodyti nėra galimybės. Tai galėjo būti tiek kūno dalys, tiek aplinkos daiktai, tiek ir pagrindas ar pan., mažiausia penkiais smūgiais ar trauminiais poveikiais greitai iki mirties ar mirimo metu ir jokios įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui tai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai dešiniame kelio sąnaryje, galbūt blauzdoje, galėjo atsirasti ir griuvimo, kritimo metu, tačiau tai nėra kategoriška.

Po durtinės pjautinės pasmakrės dešinės pusės žaizdos, paviršinės durtinės pjautinės dešinio žasto, dilbio, dešinio antakio žaizdos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje padarymo asmuo galėjo būti visiškai aktyvus, pajėgus atlikti įvairius veiksmus, šaukti, nebent tai galėjo apsunkinti apsinuodijimo alkoholiu simptomai. Tačiau nėra aiški asmens tolerancija alkoholiui.?

Mirusiojo rūbuose – sportiniuose marškinėliuose – rasti du pažeidimai: priekiniame kairiame paviršiuje (1,6 cm ilgio) ir dešinės rankovės užpakaliniame paviršiuje (1,6 cm ilgio). Šie pažeidimai, pagal savo lokalizaciją, atitinka sužalojimų krūtinės priekiniame paviršiuje vidurinėje raktikaulio linijoje ir dešinio žąsto vidiniame paviršiuje projekcijas. Pažeidimų dydis, įvertinus audinio charakteristikas, galimus klosčių susidarymus, kūno galimą judesį sužalojimų padarymo metu, odos elastingumą, pomirtinius sustingimo požymius, taip pat neprieštarauja veikusio įrankio dydžiui, pobūdžiui.

Teismo medicinos duomenų, leidžiančių teigti apie mirusio asmens padėties keitimą po mirties, nėra (1 t., b. l. 145–152).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kas visi sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti tuo pačiu ar artimu metu, nes į tai nurodo jų lokalizacija, šviežias pobūdis. Krūtinės kairės pusės kiauryminė durtinė pjautinė žaizda su širdiplėvės kairio skilvelio priekinės sienos sužalojimu, besikomplikavusi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę (1700 ml), širdies tamponada krauju, susikaupusiu širdiplėvės ertmėje (350 ml), įvertinus sužalojimo pobūdį, lokalizaciją, padaryta kelios minutės iki mirties. Išvadoje taip pat nurodoma, kad durtinė pjautinė pasmakrės žaizda galėjo būti padaryta panašiu ar tuo pačiu metu, kaip ir sužalojimas krūtinėje. Kiti sužalojimai (paviršinės durtinės pjautinės dešinio žasto, dilbio, dešinio antakio žaizdos) taip pat galėjo būti padaryti panašiu ar tuo pačiu metu, kaip ir sužalojimas krūtinėje. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės. Tai galėjo būti tiek kūno dalys, tiek aplinkos daiktai, tiek ir koks tai pagrindas ar pan., greitai iki mirties ar mirimo metu. Sužalojimai dešiniame kelio sąnaryje, galbūt blauzdoje, galėjo atsirasti ir griuvimo, kritimo metu, tačiau tai nėra kategoriška.

Teismo medicinos duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiam buvus įvairiose padėtyse – stovint, sėdint, gulint, judant.

Durtinių pjautinių sužalojimų lokalizacija ir pobūdis (paviršinės durtinės pjautinės žaizdos dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, dešiniame antakyje), durtinė pjautinė pasmakrės dešinės pusės žaizda (apie 4,5 cm gylio), krūtinės kairės pusės durtinė pjautinė kiauryminė žaizda su širdies kairio skilvelio sienos sužalojimu, kurios kanalo ilgis apie 7–7,5 cm, rodo, kad tai nebūdinga savęs žalojimui. Paviršinių durtinių pjautinių žaizdų gylis siekia poodį. Dešinio žasto vidinio paviršiaus, dilbio užpakalinio paviršiaus, pasmakrės dešinės pusės žaizdos, teoriškai, labiau tikėtina, galėjo būti padaromos kaire ranka, kai kiti sužalojimai – dešine ranka. Tokio pobūdžio žaizdos rankose, įvertinus jų kryptį, paprastai padaromos dengiantis nuo smūgių, ginantis, stengiantis išvengti smūgių. Žaizdos veide, krūtinėje būdingos suduodant smūgius duriančiai pjaunančiu daiktu.

Tokio pobūdžio sužalojimų, kuriuos būtų galima vertinti taip vadinamais „bandomaisiais“, lavone nerasta.

Lavone, sužalojimų, sugijusių randais ar pan., kuriuos būtų galima vertinti, kaip padarytus žalojant save, nėra (1 t., b. l. 153–154).

Tyrimo metu kaltinamasis V. B. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikė megztinį ir kelnes (2 t., b. l. 93–95), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu, ant megztinio rasta rusvos spalvos dėmių (2 t., b. l. 97–103).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono, pažymėto Nr. 1, su nuoplova padaryta 2019-06-17 nuo peilio rasto verandoje ant grindų, rankenos, paimto 2019-06-02 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant tampono Nr. 1 rastų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro kraujo ar biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. S. genotipu. Negalima atsakyti, kam priklauso ant tampono Nr. 1 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų T. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7 x 10-26.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta 2019-06-17 nuo peilio, rasto verandoje ant grindų, rankenos, paimto 2019-06-02 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. S. genotipu.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova, padaryta 2019-06-17 nuo peilio, rasto verandoje ant grindų, geležtės, paimto 2019-06-02 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. S. genotipu.

Ant tirti pateikto V. B. megztinio, paimto 2019-06-04 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš V. B., rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 8, Nr. 11), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. S. genotipu; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 10), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant megztinio mėg. Nr. 9 rastų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro kraujo ar biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. B. genotipu. Negalima atsakyti, kam priklauso ant megztinio (mėg. Nr. 9) rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-18 (2 t., b. l. 115–118).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktose foto nuotraukose pėdsakai užfiksuoti dvejose patalpose – virtuvėje ir kambaryje, kur yra lavonas. Abiejose patalpose kraujo pėdsakai susidarė kombinuotu būdu: susitelkiant kraujui į klaną dėl gausaus kraujavimo, lašant kraujui, tiškant kraujui, kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi, dalinai nubraukiant, plaunant, valant kraujo dėmes.

Nukentėjusysis po sužalojimų judėjo. Virtuvėje judėjo tarp lauko ir kambario, kur yra lavonas, durų. Nustatyti judėjimo kryptį ir tai, ar nukentėjusysis iš vienos vietos į kitą judėjo pats ar buvo pernešamas, velkamas, negalima, nes nėra tai nurodančių požymių.

Nustatyti, ar sužalojimai nukentėjusiajam padaryti jam esant toje pačioje vietoje, ar jam būnant keliose vietose, negalima, nes nėra tai nurodančių požymių (2 t., b. l. 127–137).

Pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą liudytoja N. P. pateikė sportinius marškinėlius ir kelnes (2 t., b. l. 138–141), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu (2 t., b. l. 142–149).

Pagal savanoriško daiktų pateikimo protokolą teismo medicinos laborantė L. M. savanoriškai pateikė T. S. rūbus – kelnes su diržu, apatines kelnaites, marškinėlius, vieną batą, vieną porą puskojinių (2 t., b. l. 151–152), kurie apžiūrėti daiktų apžiūros metu (2 t., b. l. 153–159).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėti daiktai: 4 vnt. plastikinių 1 litro talpos butelių, stiklinis puodelis, stikliukas, cigarečių nuorūkos, paimti 2019-06-02 įvykio vietos apžiūros metu (2 t., b. l. 161–168).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtas ir apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2019-06-02 garso įrašas (2 t., b. l. 181–183).

V. B. nustatyti sužalojimai: galvos ir dešinės rankos poodinės kraujosruvos, galvos ir kairės alkūnės odos nubrozdinimai.

Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku.

viršugalvio-pakaušio srities poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta tiek tiesioginiu smūgiu, tiek nugriuvus mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 3 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi;

kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva su šalia esančiu lygiagrečiu nubrozdinimu galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu smūgiu, tiek nugriuvus mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 3 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galbūt užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (atsitrenkus į staktą ar galimai rankų nagais);

dešiniojo dilbio poodinė kraujosruva, galėjo būti padaryta tiek tiesioginiu smūgiu, tiek nugriuvus mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 2-5 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi;

kairės alkūnės odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu smūgiu, tiek nugriuvus mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 3 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi.

Tiek V. B. nustatyti kūno sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš esmės sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (2 t., b. l. 188–189).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad nukentėjusysis A. S. gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvas yra T. S., mama – I. Č. (1 t., b. l. 162).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje N. P. parodė ir papasakojo įvykio aplinkybes (3 t. b. l. 23–35). Šias aplinkybes N. P. patvirtino apklausos metu teismo posėdyje.

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje V. B. parodė namą (duomenys neskelbtini) ir kambarį, kuriame 2019 m. birželio 1 d. jis su N. P. gėrė alų iki pasirodant T. S. (3 t. b. l. 121–132).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. B. vieną kartą gydytas psichiatrijos stacionare VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2018 m. vasario 15 d. iki vasario 20 d., jam buvo nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Kadangi V. B. nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuojamos veikos metu bei šiuo metu, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. B. netikslinga (F10.8) (3 t. b. l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, o kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. V. B. teismo posėdyje prisipažino ir parodė kad 2018 m. gruodžio 22 d., apie 15 valandą 30 minučių, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susiginčijo su sūnėnu D. B., kuris iškvietė policiją. Teismo posėdyje D. B. parodė, kad V. B. pradėjo pulti, čiupo už kaklo, sudavė į sprandą. Buvo iškviesta policija, V. B. buvo sulaikytas, jam nustatytas 1,54 promilių girtumas. D. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 53). Vėliau jis su V. B. susitaikė. Baudžiamoji byla buvo nutraukta V. B. ir nukentėjusiajam D. B. susitaikius (1 t. , b. l. 60). Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu (1 t., b. l. 22).

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis įvyksta nuo kaltininko veikimo. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu, jog sužalojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo mirtimi.

Teismo posėdyje V. B. prisipažino dūręs T. S. peiliu, tačiau tvirtino, kad tai padarė gindamasis ir nenorėjo jo nužudyti.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

Kaltinamojo V. B. versija, kad jis nužudė T. S. gindamasis, paneigiama byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismo posėdyje liudytoja N. P. parodė, T. S. buvo labai girtas ir laikydamas rankoje peilį priekaištavo V. B. dėl jo apsilankymo pas N. P.. V. B. atsakė: „Aš tave papjausiu“ ir su T. S. išėjo. Grįžęs į kambarį bei stovėdamas tarpduryje V. B. parodė kruviną peilį, pasakė: „Papjoviau“ ir išėjo. V. B. parodė, kad T. S. buvo labai girtas ir tik dėl girtumo neturėjo jėgų nužudyti jo, t. y. V. B.. Tai, kad T. S. buvo labai girtas, patvirtina ir T. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,61% (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 4,07% (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Teismo medicinos ekspertas A. J. teisme parodė, kad tikrai abejoja, ar bent vieną iš 6 išvardytų sužalojimų peiliu nukentėjusysis T. S. galėjo pasidaryti sau pats. Eksperto teigimu, paviršinės durtinės pjautinės dešinio žasto, dilbio, dešinio antakio žaizdos padarytos duriančiai pjaunančiais įrankiais, pvz., peilio geležte, smaigaliu ir pan., keturiais smūgiais ar trauminiais poveikiais nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Tokio pobūdžio sužalojimai paprastai padaromi atliekant savigynos veiksmus, dengiantis nuo smūgių, stengiantis išvengti smūgių ir pan., į tai nurodo sužalojimų išsidėstymas, pobūdis. Asmuo, padaręs tokio pobūdžio sužalojimus, galėjo veikti iš įvairių nukentėjusiojo pusių. V. B. buvo nustatyti sužalojimai: galvos ir dešinės rankos poodinės kraujosruvos, galvos ir kairės alkūnės odos nubrozdinimai. V. B. nustatytų kūno sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo nuomone, net jeigu šiuos sužalojimus ir būtų padaręs nukentėjusysis, jų negalima vertinti kaip tokios realios grėsmės ir pavojaus V. B. gyvybei ar sveikatai dėl ko būtų turėjęs teisę į būtinąją gintį. Iš paties V. B. parodymų, matyti, kad jis dūrė peiliu T. S. ne aktyvių veiksmų grumiantis metu, o T. S. gulinčiam ant žemės, kas dar kartą paneigia V. B. versiją apie būtinąją gintį ir laiko tokią versiją kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už T. S. nužudymą.

Dėl bausmių skyrimo

V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad abu nusikaltimus padarė būdamas neblaivus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

V. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nusikaltimas sukėlė negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį ir priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltininko tyčios turinį nulemia visa eilė nusikaltimo padarymo aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-446/2010, Nr. 2 K-109/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad V. B., suduodamas peiliu T. S. į gyvybei pavojingą žmogaus kūno dalį – krūtinę, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgio gautų sužalojimų gali įvykti mirtis, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis nužudė T. S. veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad V. B. apibūdinamas neigiamai, kaip asmuo vartojantis alkoholį ir dėl to turintis psichikos bei elgesio sutrikimus ( 3 t., b. l. 96). Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į nukentėjusiojo T. S. netinkamą elgesį – jam buvo nustatytas sunkus girtumas, jis demonstravo peilį ir sakė priekaištus V. B.. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad V. B. yra 64 metų amžiaus, todėl tikėtina, kad atlikęs bausmę jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Už abu nusikaltimus V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu mažesnė nei bausmės vidurkis numatytas įstatymų sankcijose.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Nukentėjusiojo A. S. atstovė pagal įstatymą pagal įstatymą pareiškė 70 tūkstančių eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 181–183).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta žala į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. A. S. yra nužudytojo T. S. sūnus, todėl jis turi neginčijamą teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nagrinėdamas žalos dydį, atsižvelgia į atstovės pagal įstatymą parodymus, kad tarp T. S. ir jo sūnaus A. S. buvo labai artimas ir glaudus ryšys, jie nuolat bendravo. T. S. labai mylėjo savo sūnų. Dėl tėvo netekties A. S. tapo nervingas, jautrus, dažnai neužmiega naktimis ir sapnuoja košmarus, pablogėjo sveikata, reikėjo kreiptis pagalbos pas psichologus. Tai, kad dėl tėvo T. S. mirties A. S. labai išgyveno, teisme parodė ir G. E. S.. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad prašoma priteisti 70 tūkstančių eurų suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Teismas atsižvelgia į V. B. turtinę padėtį – jis oficialiai nedirbo, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, yra garbaus amžiaus. Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais ir teismine praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, teismas yra tos nuomonės, kad A. S. priteistina 10 000 eurų neturtinės žalos.

Teismui yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-05-28 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 414,22 eurų priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. S.. Ši suma pagrįsta ir priteistina iš V. B. (4 t., b. l. 181).

Dėl daiktinių įrodymų

Byloje yra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas dėl jų saugojimo išspręstinas priimant šį nuosprendį.

Daiktiniai įrodymai, esantys pakete Nr. 1: peilis, stiklinis puodelis, stikliukas, keturios cigarečių nuorūkos, 5 plastikiniai buteliai, T. S. lavono dešinės rankos nagai, kairės rankos nagai, septyni tamponai, su V. B. seilių pavyzdžiais, T. S. kraujo pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai G. E. S.

Daiktiniai įrodymai, esantys pakete Nr. 2: V. B. megztinis ir kelnės nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

N. P. palaidinė ir kelnės nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. P..

T. S. batas, kelnės su diržu, apatinės kelnaitės, viena pora puskojinių, marškinėliai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai, esantys pakete Nr. 3: 1)DVD laikmena su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis; 2) DVD laikmena su T. S. ir N. P. telefonų abonentų numerių suvestinėmis; 3) DVD laikmena su BPC telefoninio pranešimo garso įrašu;4) DVD laikmena prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti V. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 23 d., sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 2 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš dalies patenkinti I. Č. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. B. A. S. 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. B. 414,22 eurų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. S..

Daiktinius įrodymus pakete Nr. 1: peilį, stiklinį puodelį, stikliuką, keturias cigarečių nuorūkas, 5 plastikinius butelius, T. S. lavono dešinės rankos nagus, kairės rankos nagus, septynis tamponus su V. B. seilių pavyzdžiais, T. S. kraujo pavyzdį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai G. E. S..

Daiktinius įrodymus pakete Nr. 2: V. B. megztinį ir kelnes nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

N. P. palaidinę ir kelnes nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. P..

T. S. batą, kelnes su diržu, apatines kelnaites, vieną porą puskojinių, marškinėlius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktinius įrodymus pakete Nr. 3: 1) DVD laikmeną su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis; 2) DVD laikmeną su T. S. ir N. P. telefonų abonentų numerių suvestinėmis; 3) DVD laikmeną su BPC telefoninio pranešimo garso įrašu; 4) DVD laikmeną prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.