Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose – atvirosios kolonijos 3 -jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam J. B. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008-07-02 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmės pradžia: 2007 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga: 2018 m. lapkričio 19 d.2016 m. spalio 3 d. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam J. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą pritardamas Komisijos padarytai išvadai, kad nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis J. B. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Komisijos sprendimas neobjektyvus, nes atspindi tikrosios jo vertybinės orientacijos. Mano, kad komisijos išvada neobjektyvi ir dėl to, kad joje dalyvavo D. K., dėl kuriuo nuteistasis yra rašęs prašymą Valstybės saugumo departamentui, dėl neteisėtų šio pareigūno veiksmų, dėl ko D. K. nebuvo patvirtintas į pareigas, dėl kurių jau buvo laimėjęs konkursą. Nuteistasis turi pagrindą manyti, kad dėl šios aplinkybės Komisijos nutarimas jo atžvilgiu buvo šališkas. Taip pat mano, kad ir teismo išvada dėl šio klausimo yra formali, į skundą atsakyta tik bendromis frazėmis, neanalizuota jo asmenybė, jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu. Nurodo, kad nutartyje nurodyta skola yra ieškinys ne dėl nusikalstamų veiksmų, o dėl jo vykdyto verslo, kuris nenusisekė ir atsirado skolų. Teigia, kad socialinius ryšius su šeimos nariais palaiko, kai mama ir brolis grįžta į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, mano, kad per atliktus 9 laisvės atėmimo metus jau suprato, kokių tikslų ir norų sieks gyvenime, mano, jau tinkamai pasiruošęs gyvenimui visuomenėje, todėl jo resocializacija galima ir be laisvės atėmimo. Nuteistojo J. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip vidutinė – 63 balai. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis J. B. skunde nurodo, kad skirtos nuobaudos negalioja, tačiau kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis net 17 kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nuobaudos nebegalioja, todėl negalima konstatuoti, kad šiuo metu jis turi nuobaudų, tačiau aplinkybė, kad jis per visą bausmės laiką tiek kartų buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis yra pakankamai ilgas – nuo 2008 iki 2015 metų. Po nuobaudų skyrimo, jis buvo ne kartą paskatintas, tačiau ir vėl po pakankamai trumpo laiko nusižengė, paskutiniai vidaus tvarkos pažeidimai 2015 metais. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Be vidaus tvarkos pažeidimų ir jų pobūdžio, abejonių dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kelia ir nuteistojo J. B. asmenybės ypatumai, jo nuostatos, požiūris. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ne visuomet geba priimdamas sprendimus geba įvertinti ankstesnį patyrimą, pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Jo ateities planams trūksta konkretumo, jis pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pats nuteistasis pripažįsta siekiantis apie save sudaryti pozityvesnį, socialiai priimtiną įspūdį, nutyli neigiamas detales, savivertės jausmas paaukštintas, ne visuomet atitinkantis realų vaizdą, tačiau savyje nenori nieko keisi. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra: gyvenimo sąlygos, ryšiai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys.Nuteistasis skunde teigia, kad teismas be pagrindo aptarė jo finansinius įsipareigojimus, nes jie nesusiję su padarytu nusikaltimu. Kolegija pažymi, kad nuteistojo gaunamų ir turimų lėšų tvarkymas, finansinių įsipareigojimų dengimas vertinamas kaip sudedamoji nuteistojo asmenybės požymių dalis ir jo turimi finansiniai įsipareigojimai nebūtinai sietini su iš nusikalstamos veikos kilusiais padariniais. Šiuo atveju matyti, kad pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai tam tikrai sumai ir todėl buvo vertinama, kaip nuteistasis sugeba šiuos nuostolius dengti ir kokios galimybės būtų tai daryti ne pataisos įstaigoje.Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė dėl pareigūno D. K. šališkumo nepatvirtinta jokiais faktiniais duomenims. J. B. teigia, kad Komisijos narys D. K. nebuvo patvirtintas į pareigas dėl nuteistojo kreipimosi į Valstybės saugumo departamentą. Esant tokiai situacijai, nuteistasis turėjo gauti atsakymą iš minėto departamento dėl priimto sprendimo išnagrinėjus jo prašymą, tačiau jokių savo skundo teiginius patvirtinančių dokumentų nuteistasis nepateikė, todėl šiuos jo argumentus negalima laikyti atitinkančius tikrovę. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, pataisos namuose dirba, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės atlikimo metu nesimato nuteistojo J. B. pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką bei didesnį pavojingumą visuomenei ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, atitinka faktines aplinkybes, nes nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo J. B. skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.