Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui J. M. (J. M.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK nesudarė galimybės įsigyti maisto smulkintuvo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad 2021-08-04 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su prašymu, kad suteiktų galimybę įsigyti maisto smulkintuvą. Pravieniškių PN-AK direktorius leido pataisos įstaigos parduotuvėje nusipirkti norimą maisto smulkintuvą. Parduotuvės darbuotojai ignoravo Pravieniškių PN-AK direktoriaus nurodymą suteikti pareiškėjui galimybę įstaigos parduotuvėje nusipirkti maisto smulkintuvą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų. Vadovaujantis BVK 92 straipsnio 3 dalimi asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami BVK 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises. BVK 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Kitų nuteistųjų apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punktą, paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą savaitę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Handelshus“ ir Pravieniškių PN (dabar atstovaujami Lietuvos kalėjimų tarnybos) 2019-10-25 sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 76-120 (toliau – Sutartis). Šios sutarties pagrindu UAB „Handelshus“ Pravieniškių PN esančiose parduotuvių patalpose (parduotuvėse) nuteistiesiems ir suimtiesiems teikia apiprekinimo paslaugą. UAB „Handelshus“ vykdydama prekybą įkalinimo įstaigose, darbą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo atlikimo tvarką, sąlygas ir principus taip pat ir 2019 m. spalio 25 d. Sutartimi Nr. 76-120 (b. l. 146-152). Sutarties 1 priede nurodyta, kad parduotuvėje leidžiamų įsigyti prekių sąrašas nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-211 „Dėl teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. IR-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-212 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 182 „Dėl Areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Parduotuvėje yra draudžiama prekiauti tomis prekėmis, kurios nėra numatytos leidžiamų įsigyti prekių sąrašuose (b. l. 153).

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojusios ginčo metu), pagal minėtų taisyklių nuostatas, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10, 20.4.11 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, t. y. 20.1.1-20.1.9, 20.1.12, 20.1.17 papunkčiuose išvardintus maisto produktus; 20.2 papunktyje nurodytus drabužius ir avalynę; 20.3 papunktyje išvardintas higienos priemones; 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10, 20.4.11 papunkčiuose nurodytus elektros prietaisus (televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą, barzdaskutę, elektrinį virdulį, LED skaitymo lempą (maitinamą elementais), elektroninę knygų skaityklę, elektrinį dantų šepetėlį.), 20.5 papunktyje nurodytus kitus daiktus ir reikmenis, tarp kurių nėra tokio prietaiso, kaip maisto smulkintuvas.

Teismas pažymi, kad Taisyklėse nurodyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašai yra baigtiniai, o pataisos įstaigų administracija gali leisti nuteistiesiems turėti ir kitų asmeninių daiktų tik tokiu atveju, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. Taigi leisti ar neleisti turėti kitų daiktų yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė.

Atsakovės atstovė nurodė, kad peržiūrėjus nuteistojo asmens bylą, 2021-08-04 pareiškėjo prašymas, kuriuo buvo prašoma suteikti galimybę įsigyti maisto smulkintuvą pataisos įstaigos parduotuvėje, nerastas.

Iš į bylą pateiktos Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) peticijų ir skundų apskaitos žurnalo Nr. 72(1-2) kopijos nustatyta, kad (eil. Nr. 4570) nuteistojo J. M. 2021-08-04 prašymas buvo pateiktas dėl elektros, o ne dėl maisto smulkintuvo išdavimo (b. l. 174-175). Pateikta J. M. asmens sveikatos istorijos kopija, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nebuvo pateikta gydytojo rekomendacijos dėl maisto smulkintuvo įsigijimo, tik 2022-04-28 yra gydytojos A. Ž. įrašas, kad tarpininkauja dėl maisto smulkintuvo įsigijimo (b. l. 106). Iš Pravieniškių PN-AK 2022-09-30 rašto Nr. 7-5687 nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK atsižvelgdama į gydytojo odontologo rekomendaciją 2022-06-29 pareiškėjui išdavė smulkintuvą „Zeegma“ (b. l. 7). Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam 2022-06-29 buvo išduotas maisto smulkintuvas.

Teismas pažymi, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, kad 2021-08-04 pareiškėjo prašymas, kuriuo buvo prašoma suteikti galimybę įsigyti maisto smulkintuvą pataisos įstaigos parduotuvėje nebuvo gautas, pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo nurodytas aplinkybes, jokių rašytinių įrodymų savo argumentams pagrįsti nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nurodo, kad Įstaigos direktorius leido įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje norimą maisto smulkintuvą. Byloje, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar UAB „Handelshus“, kad parduotuvės darbuotojai nevykdo Pravieniškių PN-AK direktoriaus nurodymo suteikti pareiškėjui galimybę įstaigos parduotuvėje nusipirkti maisto smulkintuvą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus neleisdamas ar užkirsdamas kelią pareiškėjui įsigyti maisto smulkintuvą.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas teigia, kad maisto smulkintuvo neturėjimas jam sukėlė didžiulius skrandžio skausmus, tačiau sveikatos priežiūros specialistų medicininėje pažymoje (b. l. 5) nenurodyta, kad būtent maisto smulkintuvo neturėjimas sąlygojo – sukėlė didelius skrandžio skausmus. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo suteikiama savalaikiška medicininė pagalba, jis gavo leidimą įsigyti ir įsigijo norimą prekę. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 straipsnis).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.