Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, turinčiam 40 proc. darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam,

kaltinamam dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2015-12-19 apie 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje kumščiu smogė socialinio darbuotojo padėjėjui N. V. tris kartus į veido sritį, taip praskeldamas lūpą, po to, pasivijęs N. V., kumščiais dar sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius pastarajam į galvos ir nugaros sritis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam N. V. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Tokie M. J. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusysis N. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose socialinio darbuotojo padėjėju. Įvykio dieną M. J. buvo neblaivus. Prieš pietus jis ėjo per kambarius, ragindamas globos namų gyventojus eiti pietauti. Pasibeldus į kambario, kuriame buvo ir M. J., duris, išgirdo, kad buvo numestas kažkoks daiktas, durys buvo užrakintos. Atidarius duris, jis įėjo į kambarį ir dideliame kelioniniame krepšyje pamatė įmestą alaus butelį. Jam paėmus alaus butelį ir kambaryje buvusiems asmenims pasakius, kad negalima girtauti, M. J. kažką suburbuliavo ir netikėtai sudavė jam smūgius. Jis bėgo lauk iš kambario, o M. J. jį vijosi. Nubėgęs į pagrindinį globos namų korpusą pas medikus, jis paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Iš paskos atbėgęs M. J. nurimo, atsisėdo, o tada vėl netikėtai šoko ant jo ir sudavė smūgius kumščiu. Pirmas smūgis buvo į veidą, o antras – į skruostą. M. J. jam sudavė 5-6 smūgius kumščiu į veidą. Tai buvo pirmas kartas, kai M. J. puolė mušti globos namų darbuotoją.

Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose bendrosios praktikos slaugytoja. 2015-12-19 budėjo. Apie 8 val. pastebėjo, kad M. J. yra išgėręs. Apie 12 val. 30 min. atėjęs N. V. pasakė, kad M. J. įžūliai elgėsi, jį užpuolė, todėl išėjo į procedūrinį kabinetą išsikviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atėjęs M. J. atsisėdo ant kušetės. Tada netikėtai M. J. vėl smogė N. V.. Pastarajam išbėgus į koridorių, M. J. bėgo iš paskos. Ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, taip pat pakvietė kitą darbuotoją, kuris padėjo sulaikyti M. J., fiksuoti pastarojo rankas ir kojas. Ji matė, kaip kabinete M. J. kumščiu sudavė 2-3 smūgius N. V. į galvos sritį, o koridoriuje suduotų smūgių nematė. Dėl įvykio ji jautėsi nemaloniai, išsigando, nes buvo panaudotas fizinis smurtas prieš darbuotoją. Nedažnas atvejis jų įstaigoje, kai globos namų gyventojas naudoja smurtą prieš darbuotoją.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose socialinio darbuotojo padėjėju. 2015-12-19 apie 12 val. 40 min., veždamas globos namų gyventoją į valgyklą, išgirdo, kad jį kviečia ir pamatė, kaip M. J., užsigulęs N. V., smūgiuoja pastarąjį iš viršaus. Priėjęs atitraukė M. J. nuo N. V.. M. J. priešinosi, bandė užpulti ir jį, elgėsi agresyviai, todėl buvo pargriautas ant žemės ir iškviesti policijos pareigūnai. Toks įvykis jo praktikoje (dirba nuo 2015 m. kovo mėnesio) buvo pirmas. Jautėsi sukrėstas įvykio, buvo nejauku matyti, kad globos namų gyventojas muša darbuotoją.

Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdžio metu paaiškino, jog ekspertizės metu M. J. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, kuris pablogina asmens kongnityvines funkcijas, riboja jo valines savybes, dėl to jam sudėtinga valdyti save, ypač pavartojus alkoholio ar stresinėse situacijose. Todėl buvo padaryta išvadą, kad M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti bei rekomendavo taikyti pastarajam priverčiamojo medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. M. J. sergant organiniu asmenybės sutrikimu, alkoholio vartojimas ženkliai didina jo dirglumą, sumažina galimybes kontroliuoti savo elgesį.

Tai, kad M. J. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., taip pat įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

2015-12-19 N. V. pareiškimu policijai dėl prieš jį M. J. panaudotų smurtinių veiksmų (12 b. l.);

2015-12-19 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad prieš nukentėjusįjį N. V. buvo panaudotas fizinis smurtas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, t. y. viešoje vietoje (13-18 b. l.);

2016-04-15 specialisto išvada Nr. pG 475/2016(04), kurioje nurodyta, kad N. V. padarytas galvos sumušimas, sukėlęs lengvą galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (38-39 b. l.);

asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2015-12-19 13 val. 35 min. M. J. nustatytas 2,23 promilių girtumas (88 b. l.);

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86 TPK-118/2016, kuriame nurodyta, kad M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo organiniu asmenybės sutrikimu, M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; M. J. šiuo metu serga psichikos sutrikimu, diagnozė – organinis asmenybės sutrikimas; M. J. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio poveikio priemonė – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (123-125 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. J. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kitų asmenų akivaizdoje suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajam N. V. į veido bei nugaros sritis, padarė nukentėjusiajam N. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. J. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. M. J. baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – organinis asmenybės sutrikimas, todėl jis, darydamas minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Darytina išvada, kad M. J. atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. BK 17 str. 2 d. numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nepakaltinamu asmeniu pripažintam M. J. tikslinga skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 501,28 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam N. V. išmokėtą ligos pašalpą (24-26 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju M. J. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal BPK 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali šioje byloje spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato BPK. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. J. serga psichikos sutrikimu – organiniu asmenybės sutrikimu, yra nepakaltinamas, todėl jo veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 4 d., 404 str.,

nutaria:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 501,28 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Joniškio rajono apylinkės teisme.