Kauno apygardos teismo nutartis

2007-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1209-343/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-06
Bylos Nr.
2A-1209-343/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
R. S.
Trečiasis asmuo
A. S., Kauno
Atsakovas
I. S.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1209-343/2007

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės,kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei,dalyvaujant ieškovui R. S. , jo atstovei adv.Vyteniui Gubavičiui,trečiojo asmens A. S. atstovei adv. Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1694-435/2007 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei I. S. , tretiesiems asmenims A. S. ir Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarei Aušrai Urbonienei dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestine, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė teismo pripažinti, kad 1999 11 24 sutartimi V. S. R. S. ne pardavė 1/2 -ąją dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , už 38 000 Lt, o tą 1/2 -ąją dalį buto padovanojo ir nustatyti, kad 1999 11 24 sutarties dalyje, kurioje nurodyta, kad V. S. perleido 1/2-ąją dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , R. S. , turi būti taikomos dovanojimo sutarties taisyklės, išdėstytos 1964m. red. CK 280-282 straipsniuose. Ieškovas nurodė, kad 1999 11 24 sutartimi V. S. , ieškovo tėvas, esą pardavė, o ieškovas R. S. ir ieškovo sutuoktinė A. S. nupirko lygiomis dalimis už 76 000 Lt butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pirkėjai už butą jo pardavėjui neva sumokėjo lygiomis dalimis. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Kauno filiale. Iš tikrųjų butas buvo ne parduotas, o padovanotas, t.y. pinigai už šį butą V. S. nebuvo sumokėti, o perleidimo sutartis buvo pasirašyta kaip atlygintinė tik primygtinai to prašant A. S.. Šios aplinkybės buvo žinomos visoms sutarties šalims, bei ieškovo motinai Z. S. , kuriai šis butas kartu su tėvu V. S. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, ir kuri neprieštaravo buto perleidimo sandorio sudarymui. Sandorio sudarymo metu ieškovo ir jo sutuoktinės santykiai su ieškovo tėvais buvo labai geri. Tėvai visokeriopai padėjo ieškovo jaunai šeimai pradėti šeimyninį gyvenimą, todėl vien dėl to nerealiai atrodo atlygintinis ginčo buto perleidimo sandoris. Laiko, kad 1/2 dalis buto yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl prašo 1999 11 24 sudarytą sandorį dalyje dėl 1/2 buto dalies pardavimo R. S. pripažinti apsimestiniu.

Tretysis asmuo A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ji su ieškovu ginčo butą iš ieškovo tėvo 1999 11 24 nusipirko lygiomis dalimis. Parduoti, o ne dovanoti butą buvo V. S. valia, kurią jis išreiškė notarinėje kontoroje ir patvirtino savo parašais. Ieškovas sandorio neginčijo 4 metus. Šis reikalavimas atsirado tik tada, kai buvo užvesta civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Nurodė, kad prieš mėnesį iki įsigyjant šį turtą ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog šis turtas yra įsigytas už jos asmenines lėšas ir už bendras santuokoje įgytas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad R. S. ir A. S. , gyvendami santuokoje, įsigijo butą lygiomis dalimis. 1999 11 24 buto pirkimo-pardavimo sutarties išlyga, kad butą šalys nusipirko ”lygiomis dalimis”, teismo nuomone, negali būti aiškinama, kad butą šalys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi tiek SŠK, tiek LR CK numato, jog po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Ieškovas ieškinį grindė 1964 m. red. CK 52 straipsniu ir prašė 1999 11 24 pirkimo-pardavimo sandorio dalį pripažinti apsimestine, nurodydamas, kad jis buvo sudarytas dovanojimo sandoriui pridengti. Teismas, vertindamas atsakovės I. S. parodymus, konstatavo, jog ji, sudarant sandorį, 1999 metais nedalyvavo ir apie sandorio aplinkybes žinojo tik iš savo senelių. Z. S. parodymai buvo duoti tik parengiamųjų posėdžių metu, t.y. nedavus priesaikos byloje, todėl teismas jų nevertino kaip įrodymų CPK 186 straipsnio prasme. Teismas taip pat nustatė, jog turto perleidėjai V. S. ir Z. S. jokių pretenzijų dėl buto pardavimo iki tol, kol nebuvo užvesta civilinė byla dėl jų sūnaus R. S. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, nereiškė. Kokia buvo iš tikrųjų V. S. , kaip turto perleidėjo, valia sandorio sudarymo metu teismas nustatyti neturėjo galimybių, kadangi jis yra miręs. Tai, kad civilinėje byloje Nr.2-466-742/2005 A. S. nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies įsigijimui ji panaudojo lėšas, gautas pardavus jos iki santuokos turėtą butą, o šioje byloje nurodė, kad įsigyjant ginčo butą ji taip pat panaudojo lėšas, gautas pardavus ikisantuokinį turtą bei santuokoje įgytas lėšas, nepaneigia tos aplinkybės, kad ji galėjo panaudoti dalį pinigų, gautų už parduotą butą, kadangi abu sandoriai buvo sudaryti beveik tuo pačiu metu, o ikisantuokinis turtas parduotas prieš pat šių sandorių sudarymą už 66000 Lt. Pinigų sumos, sumokėtos už naujai įsigyjamą turtą, taip pat nepaneigia A. S. nurodytų aplinkybių apie tai, kad ji šio sandorio sudarymui panaudojo dalį pinigų, gautų už parduotą butą, o kitą dalį sudarė santuokoje įgytos lėšos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 113-120, t.2) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 08 02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, atmesdamas ieškinį, ignoravo akivaizdžius rašytinius įrodymus, tai yra 1999 11 24 sutartį, patvirtinančią, jog ieškovas su A. S. įgijo po 1/2 dalį buto bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. To pasėkoje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinius įstatymus ir netinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrąją dalinę bendraturčių atsakomybę (iš vienos pusės) ir bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (iš kitos pusės), pažeidė ir materialinės teisės normas, kuriomis ieškovas grindė ieškinį. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad visas nurodytas butas ieškovui su trečiuoju asmeniu priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Kadangi su savo sutuoktine pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo po 1/2 dalį buto, taikytinos LR CK IV knygos normos, t.y. laikytina, kad butas įgytas dalinės nuosavybės teise, todėl negali būti taikoma LR CK 3.88 straipsnyje nustatyta prezumpcija. Priešingu atveju, sutartyje turėjo būti nurodyta, kad butą įsigijo abu sutuoktiniai. Perleidėjo sutuoktinės Z. S. formalus sutikimas parduoti butą negalėjo būti vertinamas kaip savarankiškas ir neginčijamas įrodymas, kad butas buvo būtent parduodamas, kadangi sutikimas buvo duotas tą pačią dieną, o šių dviejų dokumentų registracijos numeriai 6872 ir 6873 patvirtina tai, jog šie veiksmai buvo atliekami vienas po kito, t.y. kai buvo ruošiama pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu būdu šalys notarinėje kontoroje išreiškė savo valią apsimestine forma. Šias aplinkybes patvirtino ir pati Z. S. , apklausta ankstesnių teismo posėdžių metu, t.y. nurodydama, kad su ieškiniu sutinka, bei patvirtindama, kad jos sutuoktiniui pinigai už parduotą butą nebuvo duoti. Todėl turėjo būti atmesti trečiojo asmens A. S. paaiškinimai apie tai, jog ji ginčo butą šioje byloje įsigijo už parduotą iki santuokos turėtą butą. Tas pačias aplinkybes ji nurodė ir prieš tai išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, ir pastarosios aplinkybės, nustatytos bei konstatuotos Kauno apygardos teismo nutartyje, turi net prejudicinę galią. Tokiu būdu apylinkės teismas visiškai netinkamai įvertino akivaizdų prieštaravimą A. S. paaiškinimuose, duotuose dvejose skirtingose civilinėse bylose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tie jos paaiškinimai vieni kitus akivaizdžiai paneigė. Teismas turėjo įvertinti tas aplinkybes, kad atsakovas pripažino ieškinį, įvertinti ir Z. S. duotus paaiškinimus apie tai, jog ginčo sandoris buvo visiškai neatlygintinis. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė Z. S. paaiškinimus, nurodydamas, kad jie duoti tik parengiamuosiuose teismo posėdžiuose.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 126, t.2) tretysis asmuo A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 08 02 sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis asmuo A. S. mano, jog apeliacinio skundo motyvai iš esmės prieštarauja LR CK 3.88 straipsnio (LR SŠK 21 str.) nuostatoms, kurios numato, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi ginčo butą su apeliantu ji įgijo santuokoje, todėl šis turtas yra abiejų nuosavybė. Todėl šioje byloje A. S. turėtų būti atsakove, o ne trečiuoju asmeniu. Byloje neginčijamais rašytiniais įrodymais yra konstatuotas faktas, jog dalį pinigų už šį butą sandorio metu sumokėjo A. S. , pardavusi savo iki santuokos su apeliantu turėtą butą. Šie įrodymai gali būti nuneigiami tik rašytiniais įrodymais, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Jokių pretenzijų dėl buto pardavimo apelianto tėvas A. S. nereiškė. Mirusioji apelianto motina taip pat davė sutikimą ginčo butą parduoti. Nei apelianto motina, nei tėvas dėl šios sutarties pretenzijų nereiškė. Dėl atsakovės I. S. paaiškinimų A. S. mano, jog jie nėra objektyvūs, nes ji yra artima apelianto giminaitė, todėl elgiasi nesąžiningai, bet kokiu būdu stengdamasi padėti ieškovui. Apeliantas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį, ignoravo akivaizdžius rašytinius įrodymus, o būtent 1999 11 24 sutartį, patvirtinančią, jog ieškovas su A. S. įgijo po 1/2 dalį buto bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai preziumavo, kad visas nurodytas butas ieškovui su trečiuoju asmeniu priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, kadangi jis su savo sutuoktine pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo po 1/2 dalį buto, todėl taikytinos LR CK IV knygos normos ir todėl negali būti taikoma LR CK 3.88 straipsnyje nustatyta prezumpcija. Priešingu atveju, sutartyje turėjo būti nurodyta, kad butą įsigijo abu sutuoktiniai. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo butą ieškovas ir tretysis asmuo įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise tiek SŠK 21str., tiek CK 3.88str. prasme, nes šių teisės normų nuostatos numato, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi ginčo butą S. įsigijo būdami santuokoje, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Aplinkybė, kad sutartyje nėra nurodyta, jog S. yra sutuoktiniai nepaneigia fakto, kad ginčo sandoris buvo sudarytas jiems esant santuokoje.

Apeliantas nurodo, kad Z. S. formalus sutikimas parduoti butą negalėjo būti vertinamas kaip savarankiškas ir neginčijamas įrodymas, kad butas buvo būtent parduodamas, kadangi sutikimas buvo duotas tą pačią dieną, o šių dviejų dokumentų registracijos numeriai 6872 ir 6873 patvirtina tai, jog šie veiksmai buvo atliekami vienas po kito, t.y. kai buvo ruošiama pirkimo-pardavimo sutartis. Kolegija su šiomis nuostatomis nesutinka, nes Z. S. valia būtent parduoti butą buvo išreikšta pasirašant atitinkamą sutikimą notarinėje kontoroje. Aplinkybė, kad Z. S. sutikimas buvo pasirašytas būtent ruošiant sutartį tik patvirtiną tą faktą, kad šalys buvo apsisprendę, kokį būtent sandorį sudaro. Toks sutikimas yra vienašalis sandoris ir jis galėtų būti nuginčytas bendra tvarka pareiškus atitinkamą ieškinį teisme. Tai, kad tiek sutikimas, tiek sandoris buvo forminami vienas po kito kaip tik patvirtina tą aplinkybę, kad būtent tokia ir buvo sandorį sudarančių asmenų valia. Jokie įrodymai nepateikti, kad pardavėjai S. apsimestine forma išreiškė savo valią notarinėje kontoroje.

Kolegija kritiškai vertina Z,S. paaiškinimus, kad jos sutuoktiniui pinigai perduoti nebuvo, bei tai, kad jos valia buvo išreikšta apsimestine forma, kadangi ji yra ieškovo motina, o ieškovo santykiai su trečiuoju asmeniu yra itin konfliktiški. Kita vertus, nuo sandorio sudarymo iki ieškinio pareiškimo praėjo keturi metai ir per tą laiką jokių nesutarimų nebuvo. Jokių pretenzijų dėl buto pardavimo sutarties nei apelianto motina, nei tėvas nereiškė. Pinigų gavimo faktą pardavėjas patvirtino pasirašydamas buto pardavimo sutartį 1999 11 24 (b.l. 7, t.1). Ir tai yra rašytinis įrodymas, kad pinigai buvo sumokėti, todėl kolegija sprendžia, kad A. S. paaiškinimai dėl pinigų panaudojimo pardavus turtą, esminės reikšmės neturi. Yra nustatyta tai, kad pinigus ieškovas ir A. S. turėjo. Rašytinius įrodymus galima nuginčyti kitais rašytiniais įrodymais.

Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsakovės I. S. parodymai vertintini kritiškai, nes ji, sudarant sandorį, 1999 metais nedalyvavo ir apie sandorio aplinkybes žinojo tik iš savo senelių, be to ji yra artima ieškovo giminaitė.

Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad kadangi Z. S. parodymai buvo duoti tik parengiamųjų posėdžių metu, t.y. nedavus priesaikos byloje, todėl jie nevertintini kaip įrodymai CPK 186 straipsnio prasme.

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto trečiajam asmeniui A. S. priteistina atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1180 Lt CPK 93 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. S. iš R. S. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų 1180 Lt.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas