- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-418-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37048-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Kęstutis Dargužis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. Z.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 81/04-955 netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta nuteistajam A. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistojo A. Z. gynėjas pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. birželio 2 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį, Komisijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą panaikinti ir nuteistajam A. Z. taikyti lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad kaip matyti iš skundžiamos nutarties, vienareikšmiškai pritardamas Komisijos nutarime išdėstytiems motyvams dėl lygtinio paleidimo netaikymo, teismas visus savo argumentus iš esmės susiejo su A. Z. padarytų nusikaltimų pobūdžiu, paskirtos bausmės dydžiu, neatliktos bausmės dalimi. Be to, teismas iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados akivaizdžiai šališkai atrinko tik tas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai, tačiau nutylėjo reikšmingas teigiamas aplinkybes, kai kurias jų, nors ir labai reikšmingas, nutartyje dėl neaiškių priežasčių nurodė neteisingai ir netgi priešingai nei jos išdėstytos cituojamame dokumente. Pavyzdžiui, teismas tariamai cituoja nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, jog nuteistasis A. Z. turi polinkį elgtis neapgalvotai, jam būdingas smurtinis elgesys, pernelyg pasitiki sėkmes tikimybe, linkęs siekti trumpalaikės naudos, nepasirinkti teisingo sprendimo būdo, ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nebūdingas smurtinis elgesys, nors, kaip minėta, teismo nutartyje nurodoma priešingai. nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis neapgalvotai, skundžiamoje nutartyje vėlgi nurodoma priešingai. Akivaizdu, kad klaidingai konstatuodamas svarbias faktines aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, ir šių klaidingai nustatytų aplinkybių pagrindu darydamas išvadas, teismas jau savaime negalėjo priimti pagrįsto sprendimo.
4.2. Skunde pažymima, kad A. Z. teistas vienintelį kartą, pagal šį nuosprendį ir atlieka bausmę, anksčiau apskritai nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jokios kitos kriminalinės istorijos jis neturi, todėl lygtinio paleidimo netaikymą argumentuoti tuo, kad nuteistasis pasitikėdamas sėkme ir siekdamas trumpalaikės naudos nepasirinko teisingo sprendimo būdo ir padarė nusikalstamą veiką, yra nelogiška - laisvės atėmimo bausmę ir atlieka tik tie asmenys, kurie pasirenka neteisingą sprendimo būdą ir dėl vienų ar kitų motyvų padaro nusikalstamą veiką. Jei A. Z. būtų pasirinkęs teisingą sprendimo būdą ir laikęsis visuomenės normų, jis nebūtų padaręs nusikalstamos veikos ir apskritai nebūtų prireikę nagrinėti jo lygtinio paleidimo klausimo.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jei jau teismas į nutarties motyvus įtraukė tam tikrus teiginius iš socialinio tyrimo išvados, tai privalėjo įrašyti ir teiginius, esančius kontekste. Prie teiginių apie nuteistojo pasitikėjimą sėkmės tikimybe, nepasirinkimą teisingo sprendimo būdo, kartu nurodoma ir tai, kad nuteistasis kaltę prisiima, diskriminacinių užuominų neišreiškia, suvokia jam sudaromų galimybių naudą ir prasmingumą bei priežiūrą vertina teigiamai, turi išsikėlęs realius tikslus ateičiai, ganėtinai motyvuotas daugiau nenusikalsti. Toks atskirų neigiamų frazių atrinkinėjimas ir nutylėjimas tuose pačiuose dokumentuose esančių nuteistąjį palankai charakterizuojančių teiginių tik parodo, kad teismas buvo šališkas, silpną nutarties argumentaciją siekė sustiprinti iškraipydamas ar sąmoningai praleisdamas reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo fakto, kad 2021 m. kovo 31 d. nuteistasis buvo skatintas pareiškiant jam padėką. Lygiai taip nutartyje visiškai nėra vertinama ir aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema ir nuosekliai mažėjanti. Žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra esminiai alternatyvūs kriterijai sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų institutą. Šiuo atveju, į žemą nuteistojo A. Z. nusikalstamo elgesio riziką ir reikšmingą bei nuoseklų jos sumažėjimą teismas apskritai nekreipė jokio dėmesio.
4.4. Pažymima, kad teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus, kad yra svarbus ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Vis dėlto, tai neprieštarauja ir nepaneigia fakto, kad Komisijos ir teismo išvados, jog A. Z. 1 metų ir 14 dienų neatlikta bausmės dalis yra per didelė, neteisėtos ir jomis negali būti motyvuojamas lygtinio paleidimo netaikymas. A. Z. lygtinio paleidimo klausimas Komisijoje 2021 m. gegužės 6 d. buvo svarstomas jau antrą kartą (pirmą kartą 2020 m. gruodžio 8 d.) ir abu kartus pagrindinis Komisijos argumentas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra tas pats - vis dar atlikta per maža bausmės dalis. Komisija iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydama didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme - jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindą, Komisija negalėjo kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamą bausmės atlikimo terminą tam, kad nuteistasis, atsitinkantis kitus įstatymo reikalavimus, galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Teismų praktika, susijusi būtent su lygtinio paleidimo instituto taikymu, o ne su teisingumo principo įgyvendinimu apskritai, pabrėžia, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės dydžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Nagrinėjamu atveju A. Z. jau yra atlikęs ne tik įstatymo numatytą minimalų 1/3 bausmės terminą, tačiau daugiau 1/2 bausmės termino, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema ir nuosekliai mažėjanti. Kadangi A. Z. nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas bausmės atlikimo metu, nebuvo jokio pagrindo Komisijai ir teismui, nesant kažkokių išskirtinių, papildomų neigiamų aplinkybių, nepritarti lygtinio paleidimo taikymui.
4.5. Be to, pažymima, kad nuteistasis A. Z. neturi galiojančių nuobaudų, po 2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos nutarimo, kuomet pirmą kartą buvo nepritarta jo lygtiniam paleidimui, nuteistasis buvo skatintas, tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą (kaip minėjo nuteistasis Komisijos posėdžio metu, mokytis pataisos namuose nėra galimybės dėl per trumpo bausmės termino), anksčiau nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, bausmę atlieka pirmą kartą, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo vietą, ir tai reiškia, jog jo integracija į visuomenę bus lengva, laisvėje turės legalų pragyvenimo šaltinį, todėl lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos, tiek bausmės tikslai, tiek bausmės vykdymo principai bei lygtinio paleidimo tikslai bus pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. Z. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo gynėjo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
7. Įvertinus nuteistojo A. Z. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. Z. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, A. Z. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys 35 balai, kas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. Z. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. Z. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 2 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už vieną iš jų buvo nubaustas drausmine tvarka. Nors nuobauda yra negaliojanti, o už kitą pažeidimą nuobauda paskirta nebuvo, tačiau tai pažeidimų fakto nepašalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad A. Z. pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, ką liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau teisėjų kolegija jokio išimtinai teigiamo, nepriekaištingo elgesio nenustatė. Tai, jog A. Z. paskirta nuobauda nebegalioja, o už vieną pažeidimą nuobauda nebuvo paskirta, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Be to, nuteistasis A. Z. vienintelį paskatinimą gavo praėjus vieneriems metams nuo atvykimo į pataisos namus ir atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis A. Z. antrą kartą yra svarstomas dėl lygtinio paleidimo, pirmasis Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam buvo priimtas 2020 m. gruodžio 8 d. Taigi aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo rodomas teigiamas elgesio pokytis stebimas visai neseniai, tai yra pavyzdingu bausmės atlikimu jis susirūpino tik tuomet, kai pradėjo artėti galimo lygtinio paleidimo svarstymo terminai. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. Z. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
9. Nors nuteistasis rodo teigiamą darbinę motyvaciją galimo lygtinio paleidimo metu, tačiau pataisos namuose nedirba, nesimoko ir neišreiškė noro nei mokytis, nei dirbti. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui ir negeba įžvelgti darbo teikiamų privalumų. Pažymėtina, kad A. Z. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus, todėl toks asmuo turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla pataisos namuose ir įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai apie stiprią nuteistojo darbinę motyvaciją, kuri, būnant laisvėje, padėtų jam greičiau integruotis į darbo rinką. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo gaunamų pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis
10. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. Z. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir kiti artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju
11. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Marijampolės apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam A. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. Z. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.