Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo regreso teise pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini)nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl (duomenys neskelbtini), veikdamas ieškovo vardu, Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12, 1.1. p. pagrindu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, 2014-11-07 išmokėdamas draudimo išmoką: 521,48 Eur (1800,55 Lt). Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12, 2.1.3. p. nuostatas, 2014-12-19 kompensavo (duomenys neskelbtini)išmokėtą 521,48 Eur (1800,55 Lt) sumą.

Iš 2014-10-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą J. Š. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00103-14 matyti, kad D. J., o ne J. Š. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, ir būtent D. J. veiksmai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, kadangi teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio, o, kaip nustatyta eismo įvykio tyrimo specialisto išvadoje, motociklo (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. J., važiuodamas (duomenys neskelbtini)važiuojamąja dalimi nurodytu 60 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę, išvengti atsitrenkimo į priekyje buvusio ir pradėjusio važiuoti ta pačia kryptimi automobilio dešinį šoną, nes kliūties sudarymo momentu buvo didesniu kaip sustabdymo kelio atstumu nuo susidūrimo vietos, o važiuodamas maksimaliu gyvenvientėje leistinu 50 km/h greičiu, tuo labiau būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo iš dėl autoįvykio kalto asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str., taip pat suteikia regreso teisę ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, todėl privalo ją atlyginti (CK 6.263, 6.270, 6.280 str.).

Ieškovas 2015-08-27 ir 2015-09-30 pareiškė atsakovui pretenzijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 521,48 Eur skolos, tačiau atsakovas padarytos žalos neatlygino iki šiol ir yra skolingas šią sumą ieškovui. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas žalą atlygino, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176–179 str.). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 521,48 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. numatytos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas (CK 6.38, 6.210, 6.245, 6.263, 6.280 str.). Iš atsakovo priteistina 521,48 Eur nuostolių atlyginimas, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 521,48 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 48 ct) nuostolių atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovo – (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.