- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-39-1020/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- D. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. R. (toliau – D. R. arba nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą dėl D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį – ir jam paskirta 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, bei D. R. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugpjūčio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. vasario 12 d. – 3 metai ir 8 dienos.
2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Komisija, atsižvelgdama į D. R. mažėjančią žemą nusikalstamo elgesio riziką (sumažėjo nuo 39 iki 35 balų), įvykdytas Komisijos rekomendacijas, individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, į tai, kad pastarasis net 3 kartus skatintas, jog jis VPN įgijo specialybę, buvo aktyvus dalyvaudamas reabilitacijos programose, taip pat į tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius, turi tikslus susijusius su šeimos puoselėjimu ir darbine veikla bei į tai, kad jis sutiko, jog jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra, padarė išvadą, kad D. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo laikymąsi, ir tuo pagrindu taikė jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
2018 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti minėtą Komisijos nutarimą. Teismas sutiko, jog D. R. atžvilgiu egzistuoja BVK 157 straipsnyje numatytų formalių sąlygų visetas, kuris būtinas asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visgi, teismas pabrėžė, jog nors D. R. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu per paskutinį laikotarpį sumažėjo 4 balais (39 – 4 = 35) ir yra priskiriama prie žemos rizikos, tačiau ji ir toliau yra nedaug žemesnė nei maksimali žemos rizikos riba, lygi 40 balų. Teismo įsitikinimu, bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad paleistas į laisvę D. R. nenusikals, nes pastarasis ne tik daug kartų teistas, tačiau jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors jo sąlygų tuo atveju pastarasis nepažeidė, vėliau jis vėl nusikalto, o ir bausmės atlikimo metu buvo keletą kartų baustas už rėžimo pažeidimus. Įvertinęs tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje numatyta, jog D. R. problemų sprendimo įgūdžiai yra prasti; jog jo ateities tikslai yra abstraktūs; kad pastarasis neutralizuoja nusikaltimus savo fizinės sveikatos problemomis, kaltina valstybės politiką dėl nepasirūpinimo juo, teismas konstatavo, kad D. R., kuris šiuo metu yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, paleidimas į laisvę prieštarautų teisingumo principui bei sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, todėl šiuo metu lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas.
Nuteistasis pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą nutartį ir Komisijos nutarimą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos patvirtinti ir jį paleisti į laisvę. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas labiau rėmėsi D. R. charakterizuojančiais duomenimis iš jo praeities ir neatsižvelgia į aplinkybių visumą, kuri jį teigiamai charakterizuoja: lygtinio paleidimo klausimą teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Pasak nuteistojo, Komisija nusprendė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, ir pastarojo įsitikinimu, 8 Komisijos nariai apsvarstė visus jo poelgius. Teismui nepagrįstai nepakako žemos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, nors teismų praktikoje yra į tai atsižvelgiama, o taip pat neliko įvertinta jo negalia, jog jis yra sukūręs šeimą. Pasak nuteistojo, sprendimą priėmusi teisėja rėmėsi BVK 157 straipsniu, o ne bausmės tikslais, prioritetu laikydama jo nubaudimo tikslą. D. R. remdamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo, teigia, jog taikant lygtinį paleidimą, jis galėtų būti anksčiau laiko su artimaisiais ir integruotis į visuomenę, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, nes nuteistieji neskatinami pasitaisyti. D. R. manymu, jei jis nesilaikys įstatymų, teismas bet kada gali priimti sprendimą jį grąžinti į pataisos namus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. R. skundas atmestinas.
Aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistąjį D. R. – šiuo metu negalima daryti išvados, kad būdamas laisvėje pastarasis nenusikals, nes pastarojo asmeninės nuostatos bei kiti duomenys rodo, jog toks pasitikėjimas pastarajam dar negali būti suteiktas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Teismas pažymi, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, kad būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (materiali lygtinio paleidimo sąlyga). Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad D. R. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 35 balais (pažymėtina, jog pirmąjį kartą svarstant galimą D. R. lygtinio paleidimo klausimą rizika įvertinta 39 balais). Pažymėtina, jog nemažą dalį (20 balų) nuteistojo nusikalstamumo rizikos sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, būdingas nusikaltimų modelis. Visgi, taip pat nemažą dalį minėtos rizikos sudaro ir dinaminiai veiksniai (juos D. R. turi galimybę sumažinti) - 15 balų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje gali kisti šiose sferose – 1) didelės finansinės skolos, 2) nesugebėjimas atpažinti problemų bei jų sprendimo įgūdžių stoka; 3) pateisinantis požiūris į savo nusikalstamą veiką. Minėtame dokumente pabrėžiama, kad D. R. neutralizuoja nusikaltimus savo fizinės sveikatos problemomis, kaltina valstybės politiką už nepasirūpinimą juo; jog jam sunku atpažinti kylančias problemas, ir nors yra linkęs svarstyti savo elgesį, jį planuoti, negeba numatyti neigiamų savo veikimo pasekmių, labiau yra linkęs nepaisyti kitų žmonių interesų ir patenkinti savo poreikius; nors jis išsako norą nebenusikalsti ir turi tikslų, jie yra labai abstraktūs, paremti priklausomybe nuo kitų aplinkybių buvimo, sunkiai konkretizuojami ir efektyviai įgyvendinami (teikimo l. 9). Minėtų argumentų kontekste aukštesnysis teismas pabrėžia, jog lygtinis paleidimas asmeniui taikomas tuo atveju, kai įvertinus daugybę aplinkybių, minimų BVK 157 straipsnyje, susiformuoja objektyvus ir tvirtas įsitikinimas, kad nuteistasis laisvėje gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų. Tačiau byloje esantys duomenys aukštesniojo teismo, kaip ir apylinkės teismo, neįtikina, kad D. R. bent jau šiuo metu laisvėje sugebės veikti teisėtu būdu, ypač atsižvelgus į tai, kad jis nėra kritiškas savo anksčiau atliktų veiksmų atžvilgiu - pastarajam vis dar būtina dalyvauti VPN organizuojamose reabilitacijos programose, perprasti priimtino elgesio visuomenėje ypatumus ir prisiimti atsakomybę už neteisėtą veikimą praeityje.
Šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nuteistojo įsitikinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos galimybės klausimą, būtina įvertinti pastarojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Šių argumentų atžvilgiu, apygardos teismas pabrėžia, jog D. R. bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, tačiau jam taikytos ir drausminės nuobaudos; byloje nėra duomenų apie tai, kad D. R. būtų atlyginęs (ar deda pastangas) nusikaltimais padarytą žalą ar dengtų kitas skolas bei pateisina šią aplinkybę sunkia liga. Minėti argumentai, D. R. negebėjimo kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių kontekste, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti šią, nors santykinai ir žemą, riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.
Pabrėžtina, kad nors D. R. teigia, jog Komisija jo situaciją įvertino objektyviau, pati Komisija spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą nebuvo vieninga – vienas iš Komisijos narių pateikė atskirąją nuomonę ir siūlė netaikyti jam lygtinio paleidimo (teikimo l. 5), kas taip pat turi reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo. Teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad D. R. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios. Apylinkės teismas pabrėžė, jog D. R. praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nepaisant to, kad lygtinio paleidimo laiku jis nepažeidė jo sąlygų, nuteistasis vėliau vėl darė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi siekdamas to, kad jam, kaip praeityje valstybės pasitikėjimo nepateisinusiam asmeniui, vėl būtų taikomas minėtas institutas, D. R. tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (likusi neatlikto bausmės dalis viršija 3 metus) turi imtis svarių veiksmų, siekdamas įrodyti esąs vertas dar kartą juo patikėti (t. y. tokiam asmeniui natūraliai keliami didesni pasitikėjimo reikalavimai nei asmens, kuriam iki tol minėtas institutas netaikytas, atžvilgiu).
Teismo vertinimu, nuteistojo argumentai dėl galimo nepagrįsto baudimo tikslo jo atžvilgiu akcentavimo, yra nepagrįsti. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip išreikšti pasitikėjimą nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis būdamas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę. Nuteistasis siekdamas šio instituto taikymo turi būti padaręs atitinkamas išvadas bei būti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su veikimu priešingu teisei ir tai tolesnio bausmės atlikimo metu turi įrodyti savo nepriekaištingu elgesiu bei požiūrio į savo veiksmus kaita. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą - jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas negali daryti išvados, kad D. R. yra padaręs pakankamą ir būtiną pažangą, kad lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai tokiu būdu bus įgyvendinti. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo D. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.