- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-314/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Zonula“ bankroto byloje Nr. B2-560-513/2012,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Zonula“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“. 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Kreditorius G. B. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Zonula“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, kad tarp UAB ,,Zonula“ ir E. P. buvo sudaryta apsimestinė 2009 m. vasario 19 d. paskolos sutartis, įmonėje buvo aplaidžiai vykdoma apskaita, dėl to įmonė tapo nemoki. Nurodė, kad 2009 m. vasario 19 d. paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris, sudarytas neketinant iš tikrųjų sukurti teisinių paskolos santykių, o tik siekiant įkeisti E. P. UAB „Zonula” turtą - gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo nuomos teisę, kad į šį turtą kiti bendrovės kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo.
UAB ,,Zonula“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo kompanija“ su pareiškimu sutiko ir pateikė savarankišką prašymą pripažinti UAB „Zonula“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, kad įmonėje buvo blogai organizuota buhalterinė apskaita, įmonė prisiėmė įsipareigojimus, žinodama, kad negalės jų įvykdyti, susitarė dėl jau įkeisto turto pardavimo, be to, bankroto administratoriaus ir kreditoriaus G. B. iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų neperdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB ,,Zonula“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Teismas nurodė, kad UAB „Zonula“ turėjo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir vertėsi patalpų nuoma, byloje yra duomenų, kad 2008 metais UAB „Zonula“ dirbo tik vienas darbuotojas ir veikla buvo nuostolinga, daugiau finansinės atskaitomybės dokumentų įmonė viešajam registrui nepateikinėjo. Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 19 d. kreditorius E. P. ir UAB „Zonula“ sudarė 544 000 Lt paskolos sutartį, paskolą įmonė turėjo grąžinti dalimis iki 2010 m. vasario 19 d. Pagal sutartį paskolos dalykas turėjo būti perduotas per 12 val. nuo turto įkeitimo, turtas ir nuomos teisė įkeisti 2009 m. vasario 19 d. 16.45 val. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų apie paskolos perdavimą ir panaudojimą, o 2009 m. spalio 14 d. UAB „Zonula“ ir kreditorius G. B. sudarė preliminarią pastato ir žemės nuomos teisės pirkimo-pardavimo sutartį, įmonė įsipareigojo turtą parduoti už 650 000 Lt, sutarties sudarymo terminas nenumatytas, kreditorius G. B. sumokėjo 150 000 Lt avansą. Teismas nurodė, jog bankroto byloje patvirtinti 810 857,10 Lt finansiniai reikalavimai, iš jų 150 000 Lt G. B. ir 633 724 Lt E. P.; bankroto procese turtas ir nuomos teisė buvo perduoti E. P.. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, nurodė, kad visos šios aplinkybės ir faktas, kad byloje nėra jokių įrodymų apie įmonės apskaitos tvarkymą, faktinį paskolos gavimą, paskolos ir avanso panaudojimą, sprendė, kad įmonės vadovas, akcininkas ir/ar įgaliotas asmuo vykdė veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų, kad įmonės sudarytos paskolos ir preliminari pirkimo-pardavimo sutartys neatitiko įmonės veiklos pobūdžio, buvo nuostolingos, sudarytos galbūt žinant, jog įmonė negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie įrodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai ar neveikimas, siekiant, kad būtų išvengta įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Dėl šių priežasčių teismas UAB „Zonula” bankrotą pripažintino tyčiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. P. nutarties dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu neginčija, jos rezoliucinei daliai neprieštarauja, tik prašo panaikinti dalį Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties motyvų, t. y., kad „Byloje nėra įrodymų apie paskolos perdavimą (...)” ir ,,(...) faktas, kad byloje nėra jokių įrodymų (...) apie faktinį paskolos gavimą (...)”. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo motyvai, kad „Byloje nėra įrodymų apie paskolos perdavimą ir panaudojimą (...)” ir „Visos šios aplinkybės ir faktas, kad byloje nėra jokių įrodymų apie įmonės apskaitos tvarkymą, faktinį paskolos gavimą, (...)” gali turėti įtakos jo (apelianto) teisėms kitoje byloje, todėl jo teisinis suinteresuotumas skųsti tik nutarties motyvus yra pagrįstas.
2. Teismas motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie paskolos perdavimą ir kad nėra įrodymų apie paskolos gavimą. Apeliantas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo įtrauktas į BUAB ,,Zonula” kreditorių sąrašą su 585 280 Lt finansiniu reikalavimu, o 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas apelianto finansinį reikalavimą padidino iki 633 724 Lt. Šis reikalavimas atsiradęs iš 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutarties, taigi Klaipėdos apygardos teismas, patvirtindamas apelianto finansinį reikalavimą, pripažino, kad yra duomenų apie paskolos, t. y. pinigų perdavimą. Iš to sprendžiama, kad yra duomenų apie paskolos gavimą. Paskolos sumos perdavimą patvirtina UAB „Zonula" buhalterinis dokumentas – 2009 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderis, pasirašytas direktoriaus J. M., be to, teisę išieškoti suteiktą paskolą konstatavo ir Klaipėdos apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. 89-2N/2010 (nutarė už skolą parduoti įkeistą daiktą), 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. 90- 1 N/2010 (nutarė įpareigoti perduoti nuomos teisę), bei Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimis atmesdamas UAB „Zonula” atskiruosius skundus. Taigi Klaipėdos apygardos teismo motyvai, kad „nėra įrodymų apie paskolos perdavimą-gavimą yra nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.
3. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-1259-513/2012, kurioje G. B. prašo pripažinti 2009 m. vasario 19 d. paskolos sutartį negaliojančia. Toje byloje ir turėtų būti sprendžiama ar paskola buvo faktiškai gauta ar ne, tačiau Klaipėdos apygardos teismui skundžiama 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustačius, kad „byloje nėra įrodymų apie paskolos perdavimą“, ši nutartis ir joje nustatytos aplinkybės gali būti panaudotos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1259-513/2012 kaip prejudicinis faktas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius G. B. prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog aplinkybė, kad bankroto byloje yra patvirtintas E. P. 633 724 Lt dydžio finansinis reikalavimas nepatvirtina to fakto ir aplinkybės, jog UAB „Zonula” realiai buvo suteikta paskola. Į bylą pateiktas kasos pajamų orderis taip pat nepatvirtina pinigų gavimo fakto, nes šis rašytinis dokumentas akivaizdžiai prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams. Po 2009 m. vasario 19 d. paskolos sutarties pasirašymo, įmonėje jokių finansinės apskaitos dokumentų nėra išlikę, jie nepateikti ir bankroto administratoriui; įmonė nuo 2008 m. nebeteikia finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonės veikloje buvo naudojama 544 000 Lt paskola, kad iš jų buvo perkamos kokios nors prekės ar paslaugos. Nesant jokių duomenų, kad paskola buvo kažkur panaudota, teismas pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog nėra ir realių duomenų apie paskolos gavimą. Apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis buvo leista skolą išieškoti iš įkeisto turto, neįrodo to fakto, jog paskola realiai buvo suteikta UAB „Zonula”.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiruoju skundu apeliantas neskundžia teismo nutarties esmės, t. y. neginčija teismo procesinio sprendimo pripažinti UAB ,,Zonula“ bankrotą tyčiniu, tik ginčija skundžiamos nutarties atskirus motyvus, prašydamas juos pašalinti.
Nagrinėjamoje byloje UAB ,,Zonula“ bankrotas pripažintas tyčiniu iš dalies dėl to, kad tarp apelianto E. P. ir atsakovo UAB ,,Zonula“ 2009 m. vasario 19 d. sudaryta paskolos sutartis galbūt nebuvo sudaryta ir pinigai neperduoti, nes nėra įrodymų apie paskolos perdavimą ir gavimą. Apelianto teigimu, šie skundžiamos nutarties motyvai turės prejudicinę galią kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas 2009 m. vasario 19 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo klausimas. Su apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Prejudiciniai faktai - tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo spendimu ar nuosprendžiu, kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 d.). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, nepateikdamas išsamaus faktinių aplinkybių tyrimo, konstatavo faktą, kad šioje byloje nėra duomenų apie paskolos perdavimą ir jos gavimą, tačiau toks teiginys neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nagrinėjamoje dėl ginčo paskolos sutarties sudarymo ir pasekmių, nes gali būti paneigtas apeliantui teikiant įrodymus, paneigiančius minėtą teismo teiginį apie įrodymų, patvirtinančių paskolos perdavimą-priėmimą, nepakankamumą, nes tokią teisę (įrodinėti įstatymo leistinomis priemonėmis) bylos šalims garantuoja CPK.
Apelianto teiginiai dėl šioje byloje esančių įrodymų, patvirtinančių pinigų pagal paskolos sutartį perdavimą ir gavimą, neturi įtakos atskirojo skundo teisingam išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Pinigų perdavimo fakto įrodinėjimas yra civilinės bylos, kurioje ginčijamas paskolos sutarties sudarymo realumas, dalykas.
Iš teismo nutarties turinio matyti, įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu ne tik dėl apelianto nurodytų motyvų, bet ir dėl kitų faktinių aplinkybių, kurių apeliantas neskundžia. Jis (apeliantas) neprieštarauja dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir neprašo panaikinti teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų ir revizuoti visą teismo nutartį ir spręsti dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo.
Tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.