Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Martynui Kapčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. M. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, trečiasis asmuo byloje D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovas) prašo:

- pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl laikino apribojimo atsakovei V. M. (toliau – atsakovė) dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

3. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Paaiškino, kad laikinai apribojus atsakovės V. M. motinos valdžią dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, situacija nepagerėjo. Atsakovė visiškai nusišalino nuo rūpinimosi vaiku bei išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas duomenų apie tai, kaip atsakovei sekasi užsienyje, neturi. Globėjos teigimu, ji buvo susisiekusi su atsakove, tačiau atsakovė atsisakė įvardinti dabartinį savo gyvenamosios vietos adresą, kadangi jos teigimu, ji greitai kraustysis iš šios gyvenamosios vietos. Atsakovė nevykdo pareigos auklėti savo vaiką bei nesirūpina vaiku, todėl ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovės V. M. motinos valdžią dukters M. K. atžvilgiu. Šiuo metu M. K. gyvena su globėja D. B.. Globos klausimas buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovė V. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei V. M..

6. Trečiasis asmuo D. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais.

8. Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė V. M., tėvas – A. K.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei laikinai apribota motinos valdžia dukros M. K., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa, jos globėja paskirta D. B., M. K. gyvenamoji vieta nustatyta globėjos D. B. gyvenamojoje vietoje. Iš atsakovės dukros išlaikymui priteistas išlaikymas 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta globėja D. B..

9. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagalba nepilnamečio vaiko šeimai buvo teikiama nuo 2007 m., buvo fiksuojama, kad atsakovė vartoja alkoholį, neužtikrina tinkamo rūpinimosi dukra, atsakovė buvo ne kartą išvykusi į užsienį, M. K. daugiausiai rūpinosi globėja D. B.. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2019 m. liepos 1 d. sprendimu dėl socialinių paslaugų teikimo nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo nutrauktas socialinių paslaugų teikimas, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma. Į bylą pateiktas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo neteikė, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas.

10. Kaip jau minėta, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais, o pareigos vykdymas nėra įmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

11. Atsakovei daugiau negu dešimt metų buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovė pagalbos plane numatytų jai iškeltų uždavinių nevykdė, neugdė socialinių įgūdžių, nesiekė savarankiškai auginti dukros. Atsakovė vengia prisiimti pareigą auginti vaiką, atsisako prisiimti kasdienines motinos pareigas, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaiku, tenkinti jo fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovei teikiama pagalba rezultatų nedavė, atsakovė eilę kartų patvirtino, kad esama situacija, kai vaikas gyvena pas globėją, o ji kartais pasidomi vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis, ją tenkina. Duomenų, kad atsakovės padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovė turės realių ketinimų susigrąžinti vaiką į šeimą, nėra. Teismas tokį atsakovės elgesį pripažįsta kaip kaltą, vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

12. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl civilinėje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 96 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.