Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-11 · Administracinė byla Nr. I-5204-473/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
I-5204-473/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05955-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5204-473/2016Proceso Nr. 3-61-3-05955-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K), atlyginimą. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Skunde (b. l. 1–4) nurodė kad vertina savo patirtą žalą 20 000 Eur. Nurodo, kad nuo 2010-06-14 iki 2011-03-16 buvo kalinamas žiauriomis, orumą žeminančiomis sąlygomis ir dėl to patyrė didžiulę neturtinę žalą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 16–22) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimas yra paprastai neišvengiama kalinimo pasekmė. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji, nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų CK nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 8–11) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą, kurią nurodo patyręs dėl netinkamų jo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2010-06-14 iki 2011-03-16.

Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose pateikė prašymus pareiškėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už atsakovo veiksmus laikotarpiu nuo 2010-06-14 iki 2011-03-16, skundą teismui pareiškėjas pateikė 2015-12-19 – praleidęs ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams ir pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, pritaikius ieškinio senaties terminą, skundas dėl žalos, patirtos seniau negu 3 metus iki skundo padavimo, atmetamas kaip nepagrįstas (LVAT 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-492/2015, 2014-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1695-14).

Atsižvelgiant į išdėstyta, tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ieškinio senaties terminą, ir teismas nenustatė pagrindo šį terminą atnaujinti, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė